Nuo rugsėjo 27 d. 7 val. iki spalio 1 d. 7 val. dėl iš anksto suplanuotų SGD terminalo techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma terminalo veikla. Tuo pačiu metu bus atliekami SGD terminalo akvatorijos valymo darbai, todėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla bus laikinai patraukta iš savo įprastinės vietos.  Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis bus aprūpinama iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių. Kaip suplanuota, SGD laivas-saugykla „Independence“ rugsėjo 27 d. rytą bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas prie AB „Klaipėdos Smeltė“ krantinės. Patraukus laivą-saugyklą planuojama apžiūrėti ir patikrinti krantinės infrastruktūrą – aukšto slėgio krovos rankoves, dujotiekį, avarinius elektros gamybos įrenginius, švartavimo sistemas ir kitą įrangą, kurios techninei būklei patikrinti reikalingas terminalo veiklos sustabdymas. Lygiagrečiai planuojami ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atliekami SGD terminalo akvatorijos sąnašų valymo darbai. „Terminalui šiemet dirbant beveik maksimaliu išdujinimo pajėgumu ir reikšmingai išaugus terminalo paslaugų poreikiui, nepriekaištinga SGD terminalo veikla yra itin svarbi. Naudojamės kiekviena galimybe atlikti techninės priežiūros darbus, būtinus užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką dujų tiekimą klientams Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. KN darbuotojai kartu su Lietuvos ir užsienio rangovais darbus suplanavo taip, jog dujų tiekimas iš SGD terminalo galėtų būti atkurtas kaip įmanoma greičiau“, – sako Dainius Čiuta, KN terminalų valdymo tarnybos direktorius. Kol bus atliekama SGD terminalo techninės priežiūros ir sąnašų valymo darbai, dujų tiekimas vartotojams Lietuvoje bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos ir, jei bus poreikis, per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį GIPL. „Lietuvos-Latvijos jungtis, per kurią perduodamos dujos tiek į Lietuvą, tiek į Latviją, yra parengta didelių srautų transportavimui. Esant stambiems perdavimo užsakymams, ji išnaudojama visa galia, tačiau pastaruoju metu, kol dar neprasidėjęs šildymo sezonas ir neveikia didžiausia dujų vartotoja šalyje trąšų gamintoja „Achema“, Lietuvos dujų poreikis yra triskart mažesnis nei įprastai ir sudaro apie 10 gigavatvalandžių dujų per parą. Tokį poreikį be trikdžių patenkinsime dujas perduodami per Lietuvos-Latvijos jungtį arba, esant reikalui, – per GIPL jungtį su Lenkija“, – sako „Amber Grid“ Sistemos valdymo centro vadovas Justas Černiauskas. KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet. Informacija apie planuojamus darbus teikiama KN tinklalapyje, viešai skelbiamuose grafikuose. SGD terminalui atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio SGD krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 8-9 dienomis.

AB „Klaipėdos nafta“ kaip SGD Terminalo operatorius, siekdamas užtikrinti efektyvų Terminalo pajėgumų paskirstymą bei suteikti teisę rinkos dalyviams įsigyti metinius SGD Terminalo pajėgumus, skelbia šį Kvietimą dalyvauti Klaipėdos SGD terminalo 2023 Terminalo dujų metų pajėgumų paskirstymo procedūroje, kurį sudaro pagrindinės metinių terminalo pajėgumų užsakymui taikomos sąlygos bei visa kita informacija skirta tinkamai pateikti prašymą.   Daugiau informacijos galite rasti čia .  

Klaipėdos SGD terminalo operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) informuoja gamtinių dujų rinkos dalyvius apie 2022 m. rugsėjo 21 d. planuojamą skelbti SGD terminalo metinių SGD išdujinimo pajėgumų skirstymo pradžią. Bendrovė, atsižvelgdama į patvirtintų Taisyklių nuostatas, informuoja, apie planuojamą paskelbti kvietimą teikti prašymus įsigyti SGD terminalo metinius SGD išdujinimo pajėgumus. Metinių SGD išdujinimo pajėgumų paskirstymo pradžios data: 2022 m. rugsėjo 21 d. Kvietimo teikti prašymus paskelbimo laikas: 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymų suteikti metinius SGD išdujinimo pajėgumus teikimo pradžia: 2022 m. rugsėjo 21 d. 13:00 Lietuvos laiku. Prašymų suteikti metinius SGD išdujinimo pajėgumus teikimo pabaiga: 2022 m. spalio 3  d. 8:00 Lietuvos laiku. Paskirstytinas metinių SGD išdujinimo pajėgumų kiekis: iki 9 000 000 000 kWh per metus. Metinių SGD išdujinimo pajėgumų paskirstymo laikotarpis: 2023 Terminalo dujų metai  (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) Esminė metinės pajėgumų paskirstymo procedūros vykdymo informacija pateikta AB „Klaipėdos nafta“ naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėse . Po metinių SGD išdujinimo pajėgumų skirstymo likusi nepaskirstyta pajėgumų dalis kartu su numatytais neatidėliotinos rinkos krovinio pajėgumais (Spot) bus pasiūlyti per pastarąją procedūrą. Neatidėliotinos rinkos kroviniai bus skirstomi ne anksčiau nei 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip likus 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų iki prašomų Terminalo pajėgumų panaudojimo mėnesio pradžios.

AB „Klaipėdos nafta“ kaip SGD Terminalo operatorius, siekdamas užtikrinti efektyvų Terminalo pajėgumų paskirstymą bei suteikti teisę rinkos dalyviams įsigyti SGD Terminalo pajėgumus ilgalaikiais pagrindais, skelbia šį Kvietimą dalyvauti Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų paskirstymo procedūroje, kurį sudaro pagrindinės ilgalaikių terminalo pajėgumų užsakymui taikomos sąlygos bei visa kita užsakymų tinkamam įgyvendinimui reikalinga informacija.   Daugiau informacijos galite rasti čia.    

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN), „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolus dėl  bendros galimybių studijos įvertinti suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir saugojimo technologijos potencialą ir galimybes pramonės įmonėms šalyje. Atliekant galimybių studiją bus analizuojamos galimybės sumažinti į atmosferą išmetamas emisijas pasinaudojant visa anglies dvideginio sutvarkymo vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir šio sprendinio pritaikomumas įmonėms, kurių veiklos procesuose neišvengiama išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai.    Ketinimų protokolą pasirašiusios įmonės sutarė, kad bendradarbiaus rengiant studiją, kuri vertins galimybes įmonių veikloje mažinti CO2 emisijas į atmosferą renkant ir skystinant CO2 bei transportuojant jį pritaikytais laivais į nuolatinio saugojimo vietą Europoje. Bus vertinamas šių sprendinių ekonominis atsiperkamumas, o sutarus gali būti įgyvendinamas ir bandomasis projektas.   Galimybių studija prisidės prie 2021 m. KN, „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K.“ Lines Ltd. (MOL) pradėtos analizės dėl CO2 projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. KN su tarptautiniais partneriais atliekamos studijos metu gautos įžvalgos sudomino bendroves „Orlen Lietuva“ ir „Akmenės cementas“, kurios aktyviai ieško sprendimų mažinti į aplinką išmetamus ŠESD kiekius. 2021 m. „Orlen Lietuva“ ŠESD išmetimai siekė 1,5 mln. tonų, „Akmenės cemento“ atitinkamai 997 tūkst. tonų. Abi bendrovės patenka tarp daugiausiai ŠESD išmetančių įmonių Lietuvoje.   Analizuojant CO2 vertės grandinę Lietuvoje, KN prisideda savo sukauptomis žiniomis ir kompetencijomis, įgytomis statant ir eksploatuojant jūrinius naftos produktų krovos bei SGD terminalus Klaipėdoje, įvertinant, kokią funkciją ši infrastruktūra galėtų atlikti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir saugojimo (angl. carbon capture and storage – CCS ) vertės grandinėje.   „Perėjimas prie klimatui neutralios veiklos yra tikras iššūkis sunkiosios pramonėms įmonėms, kurioms gamyboje iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir greitai sumažinti emisijas yra sudėtingas ir kompleksinis, daug laiko ir investicijų reikalaujantis procesas. Anglies dvideginio sugaudymas ir saugojimas specialiai tam tikslui įrengtose vietose yra vienas realiausių alternatyvių dekarbonizacijos sprendimų, kuomet iš principo CO2 yra grąžinamas ten, iš kur buvo išgautas. KN būdama logistikos sektoriaus įmonė yra sukaupusi reikalingų kompetencijų transportuoti ir saugoti atskiras energijos rūšis. Atitinkamai matome, kad galėtume tapti ir suskystinto CO2 eksportuotoja bei visos vertės grandinės dalimi, taip prisidedant prie ES keliamų įpareigojimų šalims mažinti išmetamų emisijų kiekius ir siekti nulinių emisijų iki 2050 metų, o verslams tvariai prisitaikyti prie šio pokyčio“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.   „Esame viena iš stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir aplinkosaugai, kuri yra prioritetinė bendrovės veiklos sritis, skiriame itin daug dėmesio. Siekiant sumažinti gamybos poveikį aplinkai  per pastarąjį dešimtmetį investicijoms į įrengimų modernizaciją bei naujų technologijų diegimą buvo skirta 115 mln. eurų. Įgyvendinti projektai bendrovei leido sumažinti iškastinio kuro (akmens anglies) sunaudojimą ir atitinkamai sumažinti ŠESD kiekį, bei padidinti alternatyvaus kuro deginimo pajėgumus. Tačiau ŠESD išmetimų mažinimas pakeičiant iškastinį kurą alternatyviu yra tik viena iš kompleksinių priemonių mažinti ŠESD kiekį, kadangi cemento pramonėje ŠESD išmetimai susidaro ne tik deginant iškastinį kurą, bet ir kalkakmenio, kuri yra pagrindinė cemento žaliava, skilimo metu. Dėl to anglies dvideginio sugaudymas ir saugojimas būtų vienas iš pažangiausių technologinių sprendimų, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizacijos“, – sako „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.   „Klimato kaita keičia ir verslo lyderių prioritetus. Žengiant visiškos dekarbonizacijos keliu, pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą (ang. MoU) su verslo subjektais, kuriems taip pat aktualus CO2 emisijų mažinimo klausimas bei kurie savo veikloje planuoja anglies dvideginio skystinimo/laikymo/perkrovimo paslaugos teikimą, – teigė „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki. – Tikime, jog ši partnerystė padės įgyventi ORLEN2030 strategijoje numatytą tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 20 procentų, o iki 2050 metų pasiekti nulines CO2 emisijas.“   Pasaulyje CCS yra reikšmingai prie tvarios energetikos ateities prisidedantis technologinis sprendinys. Europoje šiuo metu yra vykdomi keli CCS projektai su aiškiu įsipareigojimu sukurti aplinkai ir ekonomikai naudingą išmetamųjų teršalų sugaudymo sprendimą toms pramonės šakoms, kurias sunkiau dekarbonizuoti. Europoje tokios šalys kaip Norvegija, Belgija, Olandija lyderiauja CCS srityje. Šių šalių projektai remiami ES struktūriniais fondais (EU Innovation fund, CEF), ir pačių valstybių išreikšta politine valia.   Europos žaliojo kurso kontekste CCS vertinamas kaip itin reikšmingas siekiant nulinės emisijos ekonomikos tikslo iki 2050 metų. Siekiant klimato neutralumo tikslų, ES prioritetas skiriamas skatinti energetinį efektyvumą ir atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, cemento gamybos procesuose, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra sunkiai sumažinamas, tad CCS čia bus vienintelė galimybė sumažinti ŠESD išmetimus. Tuo tarpu kitose energijai imliose srityse šis sprendinys užtikrins, kad pereinamuoju energetikos laikotarpiu ŠESD kiekis sumažėtų už prieinamą kainą.   KN, „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ planuoja galimybių studiją atlikti per vienerius metus.