Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) inicijuoja technines infrastruktūros studijas, kuriomis bus siekiama įvertinti galimybes išplėsti metinius Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus.   Bendrovė planuoja dvi galimybių studijas, kurios bendrai įvertins SGD terminalo infrastruktūros techninius pokyčius, siekiant didinti metines išdujinimo apimtis. Viena studija turės atsakyti į klausimą dėl SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio su priklausiniais techninio pajėgumo praplėtimo galimybių. Antroji studija įvertins paties SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimą. Abi studijos analizuos infrastruktūros plėtros galimybes dviem galimais scenarijais – jei SGD terminalo metiniai išdujinimo pajėgumai augtų iki 5 mlrd. kub. m., ir jei metiniai pajėgumai būtų didinami iki 6,25 mlrd. kub. metrų. Šiuo metu metiniai SGD terminalo išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kub. metrų.   Inicijuotos studijos padės išgryninti konkrečius sprendinius SGD terminalo pajėgumams padidinti, įvertinti reikiamą investicijų dydį, taip pat numatyti preliminarų grafiką, kada galėtų būti įsigyta ir sumontuota papildoma įranga.   „Visa Europa atsigręžia į SGD terminalus kaip į parankiausią alternatyvą užsitikrinti patikimą ir nuo Rusijos nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą. Atitinkamai šiemet gerokai išaugo ir Klaipėdos SGD terminalo, kuris šiuo metu yra vienintelė dujų tiekimo alternatyva Baltijos regione, reikšmė, o terminalo pajėgumų paklausa gerokai viršijo pasiūlą. Atlikdami terminalo techninių pajėgumų plėtros analizę siekiame, kad būtų išnaudotas visas SGD terminalo potencialas ir užtikrintume gamtinių dujų tiekimą, geriausiai atitinkantį Lietuvos ir regiono poreikius. Turėdami studijų rezultatus, galėsime tiksliau įvertinti tokio projekto apimtis ir pagrįstumą“, – sako KN Komercijos direktorius Mindaugas Navikas.   Planuojama, kad abi techninių pajėgumų plėtros studijos bus atliktos iki šių metų pabaigos.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija skelbia 3 kandidatų į AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos narius atranką – 2 nepriklausomų stebėtojų tarybos narių Finansų valdymo ir audito kompetencijų srityje, Strateginio planavimo ir valdymo kompetencijų srityje bei 1 stebėtojų tarybos nario – valstybės tarnautojo.   Laikantis gerosios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valdysenos praktikos, AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų taryboje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Taikant šį Šiaurės Europos šalyse dažniausiai naudojamą korporatyvinio valdymo modelį, AB „Klaipėdos nafta“ grupės įmonių organizacinė ir valdymo struktūra atitinka aukštą atskaitingumo bei gerosios valdysenos praktiką.   Kviečiame susipažinti su AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos narių atrankos  skelbimu  ir energetikos ministro įsakymu patvirtintais specialiaisiais  reikalavimais  kandidatams.   Kandidatų paraiškų laukiama iki  2022 m. birželio 16 d.  (imtinai).   Kandidatai į nepriklausomus KN stebėtojų tarybos narius dokumentus turi pateikti atrankos agentūrai UAB „AMSTON“ el. paštu: [email protected], laiško temoje nurodant „Atranka į nepriklausomus AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos narius“. Kontaktinis atrankos agentūros UAB „AMSTON“ asmuo – Elzė Sidorenkaitė (tel. +370 696 32900 , el. paštas: [email protected]).   Kandidatai į KN stebėtojų tarybos nario – valstybės tarnautojo vietą dokumentus turi pateikti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai el. paštu: [email protected],  laiško temoje nurodant „Parinkimo procedūra į AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos narius“ arba paštu (registruotu laišku arba per kurjerių tarnybą), adresu Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius.    Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos kontaktinis asmuo: Teisės ir personalo grupės patarėja Ieva Šedbarienė, (tel. +370 668 34320, el. paštas: [email protected]

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymą paskutiniam šių metų ketvirčiui. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 dienos užsakytais 9,66 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumais naudosis penki klientai.   Siekiant užtikrinti galimybes terminalo paslaugomis pasinaudoti kuo didesniam klientų ratui, SGD terminalo pajėgumai buvo paskirstomi pagal su rinka aptartas ir reguliuotojo  patvirtintas Naudojimosi SGD terminalu taisykles. Jose numatoma, kad vienas terminalo naudotojas negali užsakyti daugiau nei pusės skirstomų terminalo pajėgumų. Esant didesniam nei skirstomi pajėgumai poreikiui, taikomas proporcingumo principas.   Šios taisyklės taip pat privalo atitikti ES teisės reikalavimus tokio tipo infrastruktūrai, tai yra, SGD importo terminalas Lietuvoje yra atviros prieigos infrastruktūra, užtikrinanti prieigą prie jos kiekvienam reikalavimus atitinkančiam rinkos dalyviui. Savo ruožtu, nacionaliniai interesai yra užtikrinami Lietuvos teisės aktais, pavyzdžiui, Lietuva taip yra užsitikrinus būtinojo kiekio tiekimą, kuris yra įtvirtintas SGD terminalo įstatyme ir susijusiuose LRV nutarimuose. „Bendra gautų prašymų suteikti SGD išdujinimo pajėgumus suma siekė 36,9 TWh, t. y. keturis kartus viršijo pasiūlą. Todėl pagal naująsias taisykles pajėgumai buvo paskirstomi proporcingai, pirmenybę teikiant įmonėms, kurios per pastaruosius trejus metus naudojosi SGD terminalo paslaugomis“, - sako KN SGD komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.   Pajėgumai suteikti penkioms įmonėms iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos. Nuo šių metų spalio 1 d. iki metų pabaigos SGD terminale Klaipėdoje numatoma priimti 10 didelės apimties SGD krovinių. Visi suplanuoti krovinių priėmimo langai numatyti didiesiems dujovežiams, atgabenantiems ne mažesnius nei 138 tūkst. kub. m. SGD krovinius.   Pajėgumai paskirstyti gana trumpam laikotarpiui – paskutiniam šių metų ketvirčiui, – nes pagal numatytus Naudojimosi SGD terminalu taisyklių pakeitimus ateinančiais metais dujų metai bus suvienodinti su kalendoriniais.   Birželio mėnesį planuojama skelbti apie pajėgumų skirstymo 2023 metams pradžią, taip pat atsiras galimybė rezervuoti pajėgumus ilgesniam – 5 arba 10 metų - laikotarpiui. Ši galimybė sudarys sąlygas SGD terminalo klientams planuoti apsirūpinimą SGD gerokai iš anksto, taip sistemiškai užsitikrinant savo poreikių tenkinimą.  

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdybos pirmininku išrinktas Edvinas Katilius. Tokį sprendimą priėmė KN valdybos nariai, susirinkę į pirmąjį šios kadencijos valdybos posėdį.  E. Katilius nuo 1999 m. dirba bendrovėje „Philip Morris“, kurioje per savo ilgametę karjerą ėjo įvairias vadovaujančias pareigas ir buvo atsakingas už verslo vystymą, strateginių pokyčių valdymą, pardavimų strategiją skirtinguose bendrovės veiklos regionuose – Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje. Nuo 2017 m. eina PMI Global Duty Free viceprezidento pareigas.  „Kalbant apie aktualijas, bendrovės prioritetas nesikeičia – KN savo veikla ir toliau prisidės puoselėjant Lietuvos energetinę  nepriklausomybę. Be to, artimuoju laikotarpiu įmonei svarbu užsitikrinti stabilų veiklos pelningumą, – sako KN valdybos pirmininkas E. Katilius. – Kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvą, svarbiausias mūsų prioritetas yra nauja KN strategija, užtikrinant tvarų ilgalaikį bendrovės augimą. Atsižvelgiant į globaliu mastu vykstančius energetikos sektoriaus pokyčius, KN turės transformuoti savo veiklą ir rasti vietą besikeičiančioje vertės grandinėje, pasauliui ir Europai siekiant klimato neutralumo tikslų. Tikiuosi, kad būsime vieni iš lyderių šioje srityje ir galėsime svariai prisidėti Lietuvai įgyvendinant klimato kaitos įsipareigojimus“.  Balandžio 25 d. ketverių metų kadenciją pradėjusioje valdyboje drauge su E. Katiliumi dirba dar trys nepriklausomi nariai – Jūratė Lingienė, Guy Mason ir Alfonso Morriello – ir Energetikos ministerijos deleguotas valdybos narys Karolis Švaikauskas.    Pagal KN įstatus, KN valdybą sudaro 5 nariai, įskaitant Valdybos pirmininką, iš kurių ne mažiau kaip 3 nariai turi būti nepriklausomi. Valdybos narius 4 metams renka Stebėtojų taryba. 

KN (AB „Klaipėdos nafta“) perimant nuosavybėn SGD laivą-saugyklą „Independence”, jis bus registruojamas Lietuvos respublikos jūrų laivų registre ir SGD terminalo laive bus iškelta Lietuvos vėliava. Šiam sprendimui šiandien pritarė Lietuvos Vyriausybė.   Tam, kad sprendimas dėl Lietuvos vėliavos terminalo laive būtų įgyvendintas, bus peržiūrėta eilė su laivybos reglamentavimu susijusių teisės aktų. Bus siekiama užtikrinti, kad taikomas reguliavimas sudarytų sąlygas registruoti tokio tipo laivus su išdujinimo įrenginiais (FSRU) kaip „Independence“ bei atitiktų gerąsias pasaulines SGD laivų-saugyklų veiklos reguliavimo praktikas.   Pasirinkta laivo registravimo jurisdikcija apsprendžia jam taikomus laivybos reikalavimus, laive dirbantiems jūreiviams taikomą mokestinę bazę ir kitus reikalavimus laivo įgulai.      „Independence“ dėl savo strateginės reikšmės yra tapęs vienu iš Lietuvos energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės simbolių, tad natūralu, jog perėmus valdymą nuosavybės teise, jam būtų suteikta Lietuvos Respublikos vėliava ir registracija Lietuvoje”, – sako Energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Pagal įprastą pasaulyje laivybos praktiką daugiausia dujovežių ir SGD laivų-saugyklų registruota atviruose registruose, tokiuose, kaip, pavyzdžiui, Maršalo salos. Tokiose jurisdikcijose taikomas gana lankstus ir universalus reguliavimas, sukurtas per ilgametę laivybos įmonių patirtį. Įvertinus Klaipėdos SGD terminalo svarbą bei reikšmę, renkamės kiek sudėtingesnį, bet labiausiai priimtiną kelią mūsų pirmam nuosavam SGD laivui-saugyklai „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“), o geriausiai nepriklausomybę simbolizuoja ant šio terminalo laivo plazdanti lietuviška trispalvė”, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.   Vyriausybei taip pat buvo pristatytas ir ketinimas dėl laivo-saugyklos eksploatavimo ir techninės priežiūros (O&M) paslaugų pirkimo. Artimiausiu metu KN skelbs viešąją rinkos konsultaciją, kurios metu bus siekiama rinkos dalyvius supažindinti su būsimuoju pirkimu ir sulaukti rinkos dalyvių pastabų bei komentarų pateiktiems pirkimo dokumentų projektams.   Pasak D. Šilenskio, priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos eksploatavimo ir techninės priežiūros, esminis kriterijus buvo gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų terminalo veikimą, ypač atsižvelgiant į strateginę šios infrastruktūros reikšmę aprūpinant dujomis regiono dujų vartotojus.    „KN iki šiol nebuvo laivybos įmonė ir neturi sukaupusi laivų eksploatacijos patirties. Mūsų atsakomybė apima komercinės tokių terminalų veiklos užtikrinimą, nuo laivo jungties iki kliento ar dujotiekio  einančios infrastruktūros, krantinės su visais įrenginiais, iki dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninės eksploatacijos ir priežiūros. Konsultavomės su tarptautiniais ekspertais ir įsitikinome, kad samdydami rangovus efektyviau valdytume žmogiškuosius ir finansinius laivo operavimo kaštus, galėtume priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo eksploatacijos ir priežiūros, galiausiai – turėtume daugiau galimybių lanksčiai reaguoti prireikus papildomų įgulos narių ar kilus laivo remonto poreikiui. Atsižvelgdami į tai, įvertinome, kad pasitelkdami rinkos kompetencijas laivo-saugyklos eksploatavimui bei techninei priežiūrai šiame etape gerokai efektyviau ir naudingiau užtikrinsime patikimą SGD terminalo veiklą, o tuo pačiu kaupsime ir reikiamą patirtį, jei ateityje KN nuspręstų tokia veikla užsiimti savarankiškai,“ – sako D. Šilenskis.   Planuojama, kad viešoji konsultacija būtų pradėta šių metų II ketv., o tarptautinis paslaugos pirkimas inicijuotas 2022 m. III ketvirtį.   SGD laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu KN nuosavybėn pereis 2024 metų pabaigoje.