Aplinkosauga
KN – socialiai atsakinga įmonė,
didelį dėmesį skirianti aplinkosaugai.
KN užtikrinamas valdomų terminalų saugumas ir diegiami rinkoje pripažinti ir veiksmingi sprendimai. Bendrovė taiko modernius gamybos būdus, nuolat diegia technines teršalų išmetimo ir atliekų kiekio mažinimo priemones ir tinkamai prižiūri savo įrenginius.
Siekiant gyventojams suteikti aktualią informaciją apie vykstančius aktualius krovos procesus ir operatyviai reaguoti į nusiskundimus, visuomenės atstovai bet kuriuo paros metu kviečiami skambinti į bendrovę telefonu 8 800 55220 ir pateikti informaciją apie galimai iš bendrovės teritorijos sklindančius nemalonius kvapus.
Klaipėdos naftos terminale vykdomas monitoringas
| I lygmuo Valstybinio lygmens monitoringas |
II lygmuo Savivaldybės lygmens monitoringas |
III lygmuo Ūkio subjekto lygmens monitoringas |
|---|---|---|
|
Šalia Klaipėdos naftos terminalo teritorijos yra 2 valstybinio lygmens poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai, kuriuose aplinkos ore matuojami lakieji organiniai junginiai (LOJ). Šis monitoringas atliekamas nustatytu periodiškumu.
|
Šalia Klaipėdos naftos terminalo teritorijos yra 2 Klaipėdos miesto savivaldybės lygmens poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai, kuriuose aplinkos ore matuojami lakieji organiniai junginiai (LOJ) ir azoto oksidai (NOx).
|
KN vykdo poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą 4 taškuose, esančiuose už bendrovės teritorijos. 2 Klaipėdos naftos terminalo vykdomo poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai sutampa su I ir II lygmens monitoringo taškais.
Taip pat vykdomas poveikio Kuršių marių vandens kokybei, poveikio požeminio vandens kokybei monitoringas ir iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų ir išleidžiamų teršalų monitoringas.
|
- Aplinkos monitoringą (ima mėginius, atlieka paimtų mėginių tyrimus laboratorijoje) atlieka tam skirtus leidimus turinčios institucijos.
- Vykdomo aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad nei aplinkos ore, nei Kuršių mariose nustatytos teršalų koncentracijos nesiekia ribinių verčių.
- Metiniai vykdyto aplinkos monitoringo duomenys ir jų analizė teikiama už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai.
Klaipėdos naftos terminalo aplinkosaugos veiksmų plano progresas
Atnaujinta 2019 m. rugsėjo 20 d.
| Eil. Nr. | Oro taršą mažinančios priemonės | Laukiami rezultatai | Įgyvendinimo terminas | Progresas |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Naujo oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kuriame bus valomi nuo esamų naftos produktų krovos geležinkelio estakados kelių Nr.1 - 2 surinkti lakieji organiniai junginiai (LOJ) bei junginiai turintys sieros. | Sumažės į aplinką išmetamas LOJ kiekis, kuris išsiskiria vykdant naftos produktų krovą iš/į geležinkelio cisternų. | 2020-12-31 | 2019 m. I ketv. iš atsakingos institucijos gautas leidimas įrengti oro teršalų valymo įrenginį 2019 m I ketv. pateikta paraiška Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl galimo įrenginio finansavimo. 2019 m. III ketv. – 2019-09-09 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-519 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2018 m. finansavimo kryptis“ KN projektui „Oro teršalų valymo įrenginio įrengimas“ buvo skirta subsidija. Artimiausiu metu tarp KN ir APVA bus pasirašyta finansavimo ir priežiūros sutartis. |
| 2 | Naujo oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kuriame bus valomi nuo 16 esamų talpyklų, skirtų tamsiems naftos produktams saugoti, surinkti teršalai. | Sumažės į aplinką išmetamas LOJ kiekis, kuris išsiskiria vykdant naftos produkto krovą ir saugojimą talpyklose. | 2021-12-31 | 2019 m. I ketv. parengta techninė specifikacija projektavimo paslaugoms įsigyti. 2019 m. II ketv. pradėtos viešųjų pirkimų procedūros projektavimo darbams įsigyti. 2019 m. III ketv. pasirašyta sutartis su projektavimo įmone dėl reikalingos infrastruktūros projekto parengimo. Projektavimo darbai turi būti atlikti iki 2020- 01-31 |
| 3 | Naujo oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kuriame bus valomi nuo 12-kos naujai statomų talpyklų surinkti teršalai. | Naujai statomos talpyklos bus sujungtos į oro teršalų valymo įrenginį, kuris užtikrins minimalius teršalų išmetimus į aplinką. | 2020-12-31 | 2019 m. I ketv. iš atsakingos institucijos gautas leidimas įrengti oro teršalų valymo įrenginį 2019 m. II ketv. rengiama techninė specifikacija įrenginio įsigijimui. 2019 m III ketv. atliekamas rinkos tyrimas dėl įrangos įsigijimo ir montavimo darbų |
| 4 | Esamo LOJ garų deginimo įrenginio modernizavimas. | Planuojama terminalo krantinių rekonstrukcija leis priimti daugiau laivų, tad LOJ garų deginimo įrenginio pajėgumo padidinimas užtikrins efektyvesnį LOJ garų neutralizavimą. | 2020-12-31 | 2019 m. I ketv. pasirašyta sutartis dėl įrangos tiekimo bendrovei. 2019 m. II ketv. paslaugų teikėjas bendrovei pristatė įrangą. 2019 m. III ketv. paskelbtas konkursas įrangos sumontavimo darbams įsigyti. |
| 5 | Klaipėdos naftos terminalo katilinės 2x45 MW katilų degiklių modernizacija. | Atnaujinus katilų degiklius, bus nuo 300 mg/m3 iki 100 mg/m3 sumažintos į aplinkos orą išmetamos vienkartinės azoto oksidų ir anglies monoksidų ribinės vertės. . | 2020-12-31 | 2018 m. IV ketv. nutrauktos viešųjų pirkimų procedūros dėl bendrovei pasiūlytos per aukštos įrangos kainos. 2019 m. I ketv. atliktas naujas rinkos tyrimas dėl įrangos įsigijimo ir sumontavimo darbų. 2019 m. III ketv. atnaujintos viešųjų pirkimų procedūros projektavimo darbams, įrangos ir jos sumontavimo darbams įsigyti. |
Daugiau
KN naftos terminalų aplinkos apsaugos apžvalga
| Kviečiame susipažinti su AB „Klaipėdos nafta“ Klaipėdos ir Subačiaus naftos terminalų 2015-2018 m. aplinkos apsaugos apžvalga. Šiame leidinyje pateikiami įvairių monitoringų metu užfiksuoti oro, vandens ir grunto taršos rodikliai bei paaiškinama, kokių priemonių bendrovė imasi, jog jos veikla būtų vykdoma tvariai ir užtikrinant aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. |
Vanduo
Oras
Visos Bendrovėje susidariusios ir surinktos vandens nuotekos bei laivų triumų vanduo kruopščiai valomas. Į Klaipėdos uosto kanalą vanduo išleidžiamas tik atlikus laboratorinę kontrolę.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Bendrovė, vadovaudamasi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, pagal savo monitoringo programą, suderintą su institucija, atsakinga už aplinkos apsaugą, vykdo stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringą ir poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą.
Valymo procesas
Bendrovė turi įdiegusi biosorbcinę sistemą, tai originali ir išskirtinė Baltijos šalyse naudojama technologija. Šie biologiniai valymo įrenginiai išvalo mūsų bendrovės nuotekas iki reikiamo švarumo, tai atliekama keliais etapais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Monitoringo procesas
„Klaipėdos nafta“ vykdo poveikio oro kokybei monitoringą, vertindama lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) koncentraciją aplinkos ore už bendrovės teritorijos ribų. Tyrimai atliekami keturiose tyrimų vietose, kartą per mėnesį aplinkos ore nustatant LOJ koncentraciją. Toks matavimo būdas yra reprezentatyvus, kadangi bendrovė veikia pastoviu režimu ir naftos produktų krovą vykdo be pertraukų visomis savaitės dienomis.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
- taršos šaltinių aukštis ir iš jų išmetamų teršalų koncentracija;
- meteorologinės sąlygos – vėjo krytis, greitis ir turbulentiškumas, aplinkos drėgmė ir temperatūra;
- žemės reljefas ir pastatų aukščiai.
Įrenginiai ir priemonės
Biosorberis – tai 400 m3 talpykla su aktyvintosiomis anglimis, biologiškai aktyviu dumblu, smulkiadispersiniais difuzoriais, oro paskirstymo sistema, nuotekų padavimo ir išvalyto vandens išleidimo sistema ir biosorberio perplovimo sistema.
Privalumai:
Privalumai:
- Išvalytas vanduo dažnai yra švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
- Nuotekų valymo sistema yra unikali.
- Technologiniai įrenginiai užima nedidelę teritoriją.
Įrenginiai ir priemonės
Naftos produktų krovos darbus Bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama Bendrovė privalo taikyti (ir taiko) šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką:
- iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys;
- iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kt.) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką pateikti LOJ;
- kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.
Rezultatas
KN nuotekų valymo įrenginiai per metus išvalo apie 400 000 m3 nuotekų. Nuotekų valymo skyriaus laboratorijos duomenimis, 2015 m. valymo efektyvumas siekė net 99,9 %.
Rezultatas
Remiantis LOJ tyrimų aplinkos ore rezultatais, aplinkos ore nė karto neviršyta teisės aktais nustatyta pusės valandos LOJ ribinė vertė (5 mg/m3). Atkreiptinas dėmesys, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm3.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
Vanduo
Visos Bendrovėje susidariusios ir surinktos vandens nuotekos bei laivų triumų vanduo kruopščiai valomas. Į Klaipėdos uosto kanalą vanduo išleidžiamas tik atlikus laboratorinę kontrolę.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Valymo procesas
Bendrovė turi įdiegusi biosorbcinę sistemą, tai originali ir išskirtinė Baltijos šalyse naudojama technologija. Šie biologiniai valymo įrenginiai išvalo mūsų bendrovės nuotekas iki reikiamo švarumo, tai atliekama keliais etapais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Įrenginiai ir priemonės
Biosorberis – tai 400 m3 talpykla su aktyvintosiomis anglimis, biologiškai aktyviu dumblu, smulkiadispersiniais difuzoriais, oro paskirstymo sistema, nuotekų padavimo ir išvalyto vandens išleidimo sistema ir biosorberio perplovimo sistema.
Privalumai:
Privalumai:
- Išvalytas vanduo dažnai yra švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
- Nuotekų valymo sistema yra unikali.
- Technologiniai įrenginiai užima nedidelę teritoriją.
Rezultatas
KN nuotekų valymo įrenginiai per metus išvalo apie 400 000 m3 nuotekų. Nuotekų valymo skyriaus laboratorijos duomenimis, 2015 m. valymo efektyvumas siekė net 99,9 %.
Oras
Bendrovė, vadovaudamasi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, pagal savo monitoringo programą, suderintą su institucija, atsakinga už aplinkos apsaugą, vykdo stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringą ir poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą.
Monitoringo procesas
„Klaipėdos nafta“ vykdo poveikio oro kokybei monitoringą, vertindama lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) koncentraciją aplinkos ore už bendrovės teritorijos ribų. Tyrimai atliekami keturiose tyrimų vietose, kartą per mėnesį aplinkos ore nustatant LOJ koncentraciją. Toks matavimo būdas yra reprezentatyvus, kadangi bendrovė veikia pastoviu režimu ir naftos produktų krovą vykdo be pertraukų visomis savaitės dienomis.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
- taršos šaltinių aukštis ir iš jų išmetamų teršalų koncentracija;
- meteorologinės sąlygos – vėjo krytis, greitis ir turbulentiškumas, aplinkos drėgmė ir temperatūra;
- žemės reljefas ir pastatų aukščiai.
Įrenginiai ir priemonės
Naftos produktų krovos darbus Bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama Bendrovė privalo taikyti (ir taiko) šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką:
- iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys;
- iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kt.) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką pateikti LOJ;
- kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.
Rezultatas
Remiantis LOJ tyrimų aplinkos ore rezultatais, aplinkos ore nė karto neviršyta teisės aktais nustatyta pusės valandos LOJ ribinė vertė (5 mg/m3). Atkreiptinas dėmesys, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm3.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.