AR ATEITYJE GAMTINIŲ DUJŲ POREIKIS NEMAŽĖS?

• Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja (2021), kad gamtinių dujų  vartojimas pasaulyje augs iki 2025 m., tuo tarpu Europoje iki 2030 m. mažės, tačiau šį mažėjimą švelnins biometano ir sintetinio metano augantys kiekiai, o būtent metanas ir yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis Lietuvos perdavimo sistemoje sudaranti ne mažiau kaip 90 procentų. Gamtinių dujų tvarumą taip pat didins žaliojo vandenilio maišymas į gamtines dujas. Gamtinės dujos vaidins reikšmingą vaidmenį Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos energetikoje balansuojant atsinaujinančius energijos išteklius kelyje į klimatui neutralią ekonomiką 2050-aisiais.
• SGD terminalo tęstinumas – 2017 m. veiklą pradėjusi SGD paskirstymo stotis, iš kurios SGD tiekiamos nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems vartotojams (pvz., į Druskininkus), SGD kaip kuru užpildomi laivai arba SGD naudojantis transportas. Šiuose sektoriuose  SGD poreikis taip pat auga, kadangi, remiantis Europos klimato kaitos tikslais, SGD yra viena iš energijos rūšių, kuri padeda pereiti prie klimatui neutralios Europos 2050 m. (European Green Deal – „Žaliasis kursas“).

 

KOKIOS DAR YRA SGD TERMINALO GALIMYBĖS?

• SGD panaudojimas – labai platus, todėl veiklos, susijusios su SGD plėtra, įgalina dar efektyviau panaudoti SGD infrastruktūrą ir mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus.
• Kai kuriuose sektoriuose (jūrų transportas, sunkiasvoris, komercinis kelių transportas ir kt.) nėra kitų alternatyvų nei SGD. Paisant griežtesnių aplinkos apsaugos reikalavimų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos „Žaliąjį kursą“ (Green Deal), išskyrus gamtines dujas, įskaitant suskystintas gamtines dujas, įgyvendinti nėra kitų alternatyvų.  Prie šio tikslo SGD ypač prisideda keičiant dyzeliną jūriniame ir sunkiajame kelių transporte.
• Lietuvoje nėra nei vieno SGD papildymo punkto, kai visoje Europoje šis skaičius siekia per 496 papildymo punktų. SGD degalinėms/transporto priemonėms 2021 m. skirtos subsidijos pagal Nacionalinę klimato kaitos programą, Atitinkamai artimiausiai metais Lietuvoje turėtų pradėti veiki 5 SGD kolonėlės.
• SGD yra įgalinantis energijos šaltinis ir turėtų būti naudojamas kartu su atsinaujinančiais energijos ištekliais. SGD naudojimas įgalina panaudoti saulės ir vėjo energiją, gali būti naudojama gaminant ir transportuojant biodujas ir vandenilį.
• Klaipėdos SGD terminalas de facto patenkina regiono poreikius (gamtinės dujos tiekiamos į Latviją, Estiją, Suomiją per Balticconector jungtį), todėl turi būti laikomas viena pagrindinių regioninės rinkos kūrimo prielaidų.
• Ateinantys metai atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu įveiklinti Klaipėdos SGD terminalą. 2022 m. veiklą turintis pradėti dujotiekis su Lenkija GIPL taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis, kaip Ukraina. Terminalo suteikiamas tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas ir nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo tampa svarbiais veiksniais visam regionui.

„INDEPENDENCE“ LIETUVAI PER DIDELIS?

• SGD laivo-saugyklos „Independence“ dydis (170 tūkst. kub. m talpa arba iki 3,75 mlrd. kub. m išdujintų SGD per metus) yra pasirinktas todėl, kad SGD gabenančių dujovežių vienas krovinys sudaro apie 140.000 kub. m. Todėl į „Independence“ galima perkrauti visą SGD krovinį, kurio pakanka patenkinti maksimalų šalies dujų poreikį per dieną. Jei laivas-saugykla būtų mažesnis, krovinių priėmimas taptų sudėtingas ir auginantis kaštus, SGD tiekėjai prarastų interesą tiekti dalinį krovinį standartiniu dujovežiu arba SGD laivą-saugyklą tektų pildyti per kelis kartus mažesniais laiveliais – abiem atvejais tai didintų transportavimo ir viso krovinio kaštus.
• Nuo 2014 m. FSRU rinkoje vis labiau įsitvirtina tendencija statyti ne mažesnius nei 170 tūkst. kub. m. talpos FSRU.
• Pagal įprastinę praktiką, laivas-saugykla turėtų būti ne mažesnis nei krovinį atgabenantis dujovežis, nes jei atvykstantis dujovežis negali pilnai išsikrauti, tai didina SGD transportavimo kaštus. Atitinkamai dėl mažesnio FSRU Klaipėdos SGD terminalo patrauklumas klientams taip pat mažėtų, atitinkamai galėtų mažėti terminalo panaudojimo lygis, tiekimo diversifikavimo galimybės.
• SGD terminalas gali per parą išdujinti apie 122.000 MWh dujų. Tuo tarpu 2021 metų vasario mėnesio tam tikromis paromis Lietuvos dujų poreikis siekė virš 140.000 MWh.
• Tokio dydžio laivas, be savo pagrindinės funkcijos, taip pat leidžia plėtoti SGD mažos apimties veiklą, padedančią pasiekti klimato kaitos, tvaraus transporto tikslus: bunkeriuoti laivus SGD,  vykdyti distribuciją į nutolusius nuo gamtinių dujų tinklo regionus (paskirstant SGD antžeminiu transportu) ir taip mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus. SGD gali būti naudojamas kaip sunkiojo transporto degalai bei vėjo ir saulės energijos, „žaliojo“ vandenilio panaudojimą įgalinantis energijos šaltinis.
• „Independence“ panaudojimo lygis (apie 37 proc. 2021 m., 49 proc. 2020 m., 44 proc. 2019 m.) atitinka Europos terminalų (apie 39% 2021 m., 45 proc. 2020 m., 47 proc. 2019 m.), išskyrus tuos, kurie turi vieną klientą ir yra pilnai rezervuoti, tendencijas.

 

SGD TERMINALAS BRANGIAI KAINUOJA?

Kalbant apie SGD terminalo kainą, neįvertinamas faktas, kiek dedamųjų ją sudaro. Tai ne vien laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu „Independence“ nuoma, tai kartu ir laivo eksploatavimo paslauga, SGD terminalo krantinės ir 18 km ilgio dujotiekio atšakos statybų kaina.
SGD terminalas, kaip ir bet kuri kita visuomenės reikmėms tarnaujanti infrastruktūra, turi sąnaudas, kurios įskaičiuotos į gamtinių dujų tarifą ir jame sudaro vos kelis centus. Visos šios sąnaudos yra gerokai mažesnės nei SGD terminalo teikiama nauda.
2021 m. II pusmetį buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudaro 1,5 ct už m³ dujų. Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti, bendroje dujų kainoje  SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudaro 0,5 ct už m³ dujų. Daugiau: https://www.regula.lt/dujos/Puslapiai/duju-kainos/gamtiniu-duju-kainos-struktura-buitiniams-vartotojams.aspx
Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai.
SGD terminalo projektą įgyvendinusi KN sutaupė daugiau kaip 100 mln. litų projekto įgyvendinimo kaštų ir sugebėjo itin palankiomis sąlygomis pasiskolinti lėšų terminalo statybai, todėl 2013 m. tarifo lėšos buvo grąžintos dujų vartotojams per 2015–2016 m. (kompensuota saugumo dedamoji).
 

LIETUVAI NEREIKĖJO SGD TERMINALO?

SGD terminalui atsirasti buvo šios pagrindinės prielaidos: užtikrinti energetinį saugumą; užtikrinti gamtinių dujų tiekimo alternatyvą (nutraukti monopolį); užtikrinti konkurenciją; sudaryti sąlygas įsigyti gamtinių dujų už rinkos kainas. Visa tai buvo pasiekta.
Iki SGD terminalo atsiradimo Lietuva už importuotas vamzdžiu monopolinio dujų tiekėjo tiekiamas gamtines dujas mokėdavo vieną aukščiausių kainų Europoje, t. y. virš 30 proc. daugiau nei TTF (Vakarų Europos gamtinių dujų kainų indeksas), o dabar Lietuvos vartotojai moka vieną žemiausių kainų už gamtines dujas Europoje. (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Natural_gas_price_statistics)


Vidutinis kainų skirtumas po terminalo atsiradimo tarp Nyderlandų TTF indekso ir Lietuvos dujų importo kainos yra apie 2 EUR/MWh, kai, palyginti 2014 m. (kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos), skirtumas (tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų) siekė apie 8 Eur/MWh. Tai reiškia, kad Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140-150 mln. eurų (neįskaitant terminalo išlaikymo kaštų).



 

GAMTINIŲ DUJŲ KAINA LIETUVOJE MAŽĖJO NE DĖL TERMINALO – JI MAŽĖJO VISUR?

Jei dujų kainos Lietuvoje kritimą būtų lėmusios tik pasaulinės tendencijos, visur kainų pokytis turėjo būti panašus, bet taip nėra. Vidutinis Nyderlandų TTF kainų indeksas nuo 2014 m. iki 2018 m. beveik nepasikeitė (2014 m. buvo lygus 21,89 EUR/MWh, 2018 m. – 21,98 EUR/MWh). Tuo metu vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina smuko net 22 proc.: nuo 29,75 EUR/MWh (2014 m.) iki 23,09 EUR/MWh (2018 m.). Visa tai rodo, kad SGD terminalas, panaikinus gamtinių dujų monopolį, atspindi gamtinių dujų rinkos tendencijas.
 

PRIVATUS INVESTUOTOJAS GALĖJO PASTATYTI PIGESNĮ TERMINALĄ?

SGD terminalas visų pirma veikia kaip energetinį saugumą užtikrinanti infrastruktūra, t. y., su šia infrastruktūra užtikrinamas alternatyvų gamtinių dujų tiekimo kelias ir tokiu būdu gamtinių dujų vartotojams užtikrinama galimybė pirkti dujas tuo metu ten, kur jų kaina parankiausia. Terminalas šiuo atveju veikia kaip derybinis šalies svertas dėl dujų importo bendrauti su visais gamtinių dujų pardavėjais pasaulyje.
Privatus terminalas neatlaikytų dujų tiekėjų, galinčių manipuliuoti dominuojančia padėtimi, konkurencijos regione.
Jei terminalas būtų perleistas į privačias rankas ir netektų valstybės garantijų, dominuojantis tiekėjas metams ar dviem galėtų dujų kainas dempinguoti – sumažinti jas tiek, kad dujas apsimokėtų pirkti tik iš jo ir vėl atsirastų rizikos dėl monopolinio tiekimo.
Privatus investuotojas, kalbėjęs apie planus statyti „pigesnį“ SGD terminalą, 2012 m. savo planų atsisakė ir nutarė palaikyti Valstybinio terminalo idėją.
 

KODĖL NUOMOJAMĖS „INDEPENDENCE“? PIRKTI BŪTŲ BUVĘ PIGIAU?

KN 2011 m. rugsėjo 23 dieną viešai paskelbė tarptautinį konkursą suskystintųjų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimui. Tuo metu tai buvo nauja technologija ir pasaulyje buvo tik 5 SGD išdujinimo terminalai pasirinkę plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu technologiją. Konkurse paraiškas dėl dalyvavimo pateikė trys tarptautinės kompanijos „Golar“, „Hoegh LNG“, „Excelerate“.
Nei vienas tiekėjas nepasiūlė FSRU laivą įsigyti iš karto. Visi tiekėjai pasiūlė SGD laivo-saugyklos nuomą su išpirkimo galimybe. Iki tol pasaulinėje praktikoje vyravo tik nuomos arba nuomos su pratęsimo galimybe tipo sutartys (pvz.: Petrobras, Jordanijos karalystė, Kuwait National Petroleum Company).
Kai Lietuva priėmė sprendimą turėti SGD terminalą ir paskelbė tarptautinį konkursą, iki 2016-2017 metų visos SGD laivų statyklos buvo užsakytos. Norėdami laivą-saugyklą įsigyti, būtume turėję atsisakyti tikslo turėti terminalą iki 2014 m. pabaigos, o tai reiškia – ir toliau patirti gamtinių dujų kainų nelygybę.
 

„INDEPENDENCE“ NUOMOJAMĖS IR MOKAME „OFŠORINEI“ KOMPANIJAI?

Laivo-saugyklos nuomos mokėjimai vykdomi į 2012 m. Lietuvoje registruotos įmonės „Hoegh LNG Klaipėda“, UAB, (juridinio asmens kodas 302719517) įmonės sąskaitą. Minima įmonė pelno mokesčius moka Lietuvoje pagal standartinį pelno mokesčio tarifą.
2011-2012 m. vykusiame tarptautiniame SGD laivo-saugyklos pirkimo konkurse nebuvo sulaukta nei vienos lietuvių kompanijos paraiškos. Tarptautinį konkursą laimėjo Norvegijos kapitalo „Hoegh LNG“.
KN ieškojo galimybių laivo-saugyklos ar tam tikrų įrengimų gamybos galimybę patikėti Lietuvos gamintojams, tačiau mūsų šalyje tuo metu niekas neturėjo patirties statyti ir aptarnauti tokio tipo laivą.
„Höegh LNG“ yra viena iš seniausių SGD laivybos kompanijų pasaulyje, Norvegijos kapitalo įmonių grupė, kuri jūrinės industrijos rinkoje veikia nuo 1973 m., siūlanti SGD transportavimo, SGD dujinimo sprendimus ir laivų valdymo paslaugas. „Höegh LNG“ būstinė yra Norvegijoje, ji taip pat turi atstovybes Singapūre, JK, JAV, Indonezijoje, Lietuvoje, Egipte, Kolumbijoje, Filipinuose ir Kinijoje. 
 

UŽ SGD TERMINALĄ MOKA TIK LIETUVOS VARTOTOJAI?

1. SGD terminalas veikia trečiųjų šalių prieigos būdu, t. y. SGD terminalo pajėgumais gali naudotis tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių naudotojai. SGD terminalo veiklą sudaro SGD perkrova, saugojimas ir išdujinimas. SGD terminalo naudotojai moka už SGD perkrovos ir išdujinimo paslaugas, plačiau apie jas čia. Taip pat yra apmokestintas gamtinių dujų perdavimas (teikia  perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“).
2. Tiek SGD terminalo, tiek SGD paskirstymo stoties paslaugų plėtra didina pajamas ir tuo pačiu mažina infrastruktūros išlaikymo kaštus. SGD paskirstymo stotis taip pat veikia trečiųjų šalių prieigos principu. Joje teikiamos SGD iškrovimo, saugojimo ir krovos paslaugos. Visos šios paslaugos yra sujungtos į vieną kompleksinę SGD perkrovimo paslaugą, kuriai taikomas bendras tarifas už energetine verte išreikštą pakrautą SGD kiekį.
3. Ateityje didėjant rinkų integracijai užsienio vartotojų dalis išlaikant terminalą didės.
4. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. SGD terminalo klientams taikomi SGD terminalo veiklos tarifai, atitinkantys kaštais grįstos kainodaros principus. Saugumo dedamojoje, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje, KN pastoviosios kainos dalies nebelieka, nustačius 0 (nulio) eurų tarifą SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviajai daliai. Plačiau skaitykite čia.

KAIP UŽTIKRINTAS SGD TERMINALO PROJEKTO SKAIDRUMAS?

SGD terminalas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą (pvz., 2015 m. Europos metų dujų projektas) kaip gamtinių dujų infrastruktūros, energetinių šaltinių diversifikavimo bei „on time and on budget“ (laiku ir biudžeto rėmuose – liet.) projekto pavyzdys. Nuo SGD terminalo projekto įgyvendinimo pradžios buvo ne kartą viešai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamus projekto trūkumus ir išgalvotus pažeidimus jį įgyvendinant. SGD terminalo projekto įgyvendinimo metu buvo vykdomi įvairiausi tyrimai, auditai ir pan. valstybės ir Europos Sąjungos mastu. Visų jų išvados buvo palankios SGD terminalui.
Įgyvendinant SGD terminalą LR Seime buvo suburta Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri tyrė SGD terminalo projekto įgyvendinimą (projekto kainą, sutarčių pagrįstumą ir t.t.). Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2014 kovo 20 d. (per 9 mėnesius) komisija uždavė bendrovei ir jos darbuotojams daugiau nei 85 klausimus (dauguma iš jų buvo sudėtiniai, apimantys 5 ir daugiau klausimus arba reikalaujantys analitinės didelės apimties dokumentacijos arba labai didelio kiekio informacijos analizės). Atsakant į šiuos klausimus su komisija apsikeista iš viso apie 52 raštais (dauguma jų su didelės apimties priedais). Atsakant komisijai bei įvairioms institucijoms, kurioms komisija pavedė ištirti atskirus klausimus, buvo pateikta apie 4000 lapų medžiagos.
Laikinoji komisija pateikė išvadas, kuriomis pasiūlė SGD terminalo Klaipėdoje projektą, kai jis bus baigtas (2014 m. pabaigoje), audituoti Vyriausybės pasirinktiems auditoriams. Komisija atsisakė planų siūlyti SGD terminalo statybos aplinkybes tikrinti Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybės kontrolei bei prokurorams. Reiškia, komisija neaptiko jokių svarbių pažeidimų.
Projektas yra visapusiškai patikrintas ir ištirtas Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų. Nei vienas iš šių tyrimų nenustatė jokių svarbių pažeidimų. Nėra nei vieno kito projekto nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuris būtų buvęs tiek daug tikrinamas ir tiriamas dar jo eigoje.
Vien iki 2014 m. kovo, kai terminalas dar vis buvo statomas, jau buvo atlikta daugiau nei 12 patikrinimų. Projektą tikrino, tyrė ir prižiūrėjo: Valstybės kontrolė; Viešųjų pirkimų tarnyba; Specialiųjų tyrimų tarnyba; Valstybės saugumo departamentas; Generalinė prokuratūra; Bendrovės pasitelktas nepriklausomas projekto auditorius; Energetikos ministerijos pasitelkti nepriklausomi auditoriai; Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas PILOT rėmuose; Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su visais kitais susijusiais generaliniais direktoratais sutikimo dėl valstybės pagalbos kontekste; Europos Investicinis Bankas, prieš priimant sprendimą dėl projekto finansavimo; Seimo laikinoji tyrimo komisija.
Ypač atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos atliktus tyrimus. Jie buvo atlikti aukščiausios klasės Europos Komisijos ekspertų ir įvertino absoliučiai visus esminius projekto aspektus: Lietuvos reguliacinę aplinką ir gamtinių dujų tarifo saugumo dedamąją; Klaipėdos naftos paskyrimą projekto įgyvendinimo bendrove; Projekto ekonominį pagrindimą; Plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos (FSRU) nuomos su išsipirkimu sutartį, jos sąlygas ir FSRU išpirkimo kainą; Uosto ir antžeminės infrastruktūros investicijų struktūrą, jų ekonominį pagrindimą ir finansavimo modelį. Absoliučiai visi tyrimai ir tikrinimai baigėsi palankiai AB Klaipėdos Nafta, o jų išvados buvo teigiamos.
2021 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) galutinai atmetė suinteresuotųjų šalių skundus dėl valstybės pagalbos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui teisėtumo. Iš esmės šiuo sprendimu pripažinta, kad tiek SGD terminalo dydis, metinis išdujinimo kiekis, terminalo pobūdis, veiklos finansavimo modelis, dalį jo išlaikymo kaštų dengiant per saugumo dedamąją, mokamą gamtinių dujų vartotojų, yra teisėti ir reikalingi tam, kad valstybė turėtų nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą, užtikrinantį energetinį saugumą.
2021 m. vykdytas konkursas dėl FSRU įsigijimo buvo atviras ir skaidrus, jo vykdymą stebėjo EnMin, VPT ir kitos Lietuvos institucijos. Pirkimų dokumentacija, kurios sudėtyje buvo ir pirkimo techninė specifikacija bei pasiūlymų vertinimo modelis, buvo parengtas kartu su išorės ekspertais. Įgyvendindami visus suplanuotus FSRU įsigijimo proceso etapus esame tikri, kad pasirinktas išties optimalus Lietuvai variantas, kuriam geresnės alternatyvos rinkos dalyviai negalėjo pasiūlyti.
 

KIEK KAINUOJA „INDEPENDENCE“?

Nustatyta FSRU „Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
 

KODĖL KAINA NUSTATYTA JAV DOLERIAIS? KAIP VALDYSITE VALIUTOS RIZIKAS?

Laivų industrijoje pagal nusistovėjusią ir visam pasaulyje priimtiną praktiką sandoriai sudaromi JAV doleriais. Atsižvelgiant į tai, jog NIB gauta paskola laivo įsigijimo yra išreikšta eurais, KN ketina konsultuotis su bankais dėl finansinių priemonių, skirtų neigiamam valiutos kurso poveikiui valdyti.
 

KIEK KAINUOJA TERMINALAS?

2021 m. II pusmetį buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudaro 1,5 ct už m³ dujų. Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti, bendroje dujų kainoje  SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudaro 0,5 ct už m³ dujų.
Pažymėtina, kad pastačiusi SGD terminalą Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140-150 mln. eurų (neįskaitant terminalo išlaikymo kaštų).
FSRU „Independence“ išpirkimo nustatyta kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
 

KOKIĄ ĮTAKĄ FSRU PIRKIMAS TURĖS SAUGUMO DEDAMAJAI? EILINIAM DUJŲ VARTOTOJUI?

KN valdybai 2019 m. priėmus, o akcininkams patvirtinus visuotiniame akcininkų susirinkime principinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo, saugumo dedamoji SGD vartotojams 2020-2024 m. sumažinta kasmet po 26,8 mln. eurų. Tokiu būdu nuo 2020 m. ne tik sumažėjo metinis išlaikymo mokestis už SGD terminalo infrastruktūrą gamtinių dujų vartotojams, bet ir sukuriama papildoma socialinė-ekonominė nauda. Išorės ekspertų vertinimu, ji bendrai sudarys 24 mln. eurų: t. y. didieji gamtinių dujų vartotojai naudą gaus dėl nukeltų mokėjimų – jau nuo šių metų pradžios mokėdami mažiau, sutaupytą sumą jie gali skirti kitoms reikmėms.
KN įsigijus laivą-saugyklą savo nuosavybėn, saugumo dedamojoje nebeliks FSRU nuomos.
 

KOKIĄ ĮTAKĄ FSRU PIRKIMAS TURĖS KN FINANSAMS?

Dėl reguliuojamos veiklos grąžos sprendžia reguliuotojas ir valstybė. Svarbu pažymėti, kad 2022 m. sausio mėn. VERT pritarė investicijai į FSRU iki 138, 4 mln. eurų. Pagal šiai dienai esamą reguliavimą, investicijos vertė bus įtraukiama į reguliuojamo turto bazę ir gaunama VERT nustatyta grąža, kuri 2022 m. laikotarpiui yra 4,14%. KN įsigijus „Independence“ savo nuosavybėn, vienas iš akivaizdžiausių pokyčių – nuo 2025 m. didėjanti reguliuojamojo turto bazė, nuo kurios yra skaičiuojama reguliuojamo turto grąža.
Kitas pokytis – įsigijus FSRU, veiklos rezultatams tiek įtakos neturės valiutos kurso pokyčiai, tad KN veiklos rezultatų vertinimas visoms suinteresuotosioms šalims bus paprastesnis.
 

KODĖL BUVO PASKELBTAS KONKURSAS LAIVUI-SAUGYKLAI ĮSIGYTI, O NE TIESIOG IŠPIRKTAS DABARTINIS FSRU?

1. SGD terminalo įstatymas SGD terminalo operatoriui (KN) numato prievolę užtikrinti SGD terminalo veiklą bent iki 2044 m. gruodžio 31 d. ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą laivui-saugyklai (toliau – FSRU, laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu) įsigyti pasibaigus dabartinio FSRU „Independence“ nuomos sutarčiai ir įsigytą FSRU valdyti nuosavybės teise.
2. Nepaisant to, kad „Independence“ (remiantis rinkos tyrimo ir rinkos apklausos duomenimis) yra ekonomiškai naudingiausias sprendinys, terminalo operatorius, vadovaudamasis aukščiausiais skaidrumo standartais ir siekdamas sudaryti maksimalias sąlygas rinkai pasiūlyti alternatyvų, priėmė sprendimą rengti tarptautinį viešąjį konkursą.
3. Konkurso organizavimas buvo papildomas, bet nebūtinas veiksmas įgyvendinant įstatymo numatytą prievolę – pasirinkti ekonomiškai naudingiausią siūlymą. SGD terminalo įstatymas nenumato prievolės organizuoti viešąjį konkursą, tačiau KN siekė užtikrinti maksimalias pastangas sudaryti galimybes visiems rinkos dalyviams teikti siūlymus.

 

KIEK GAVOTE PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE LAIVUI-SAUGYKLAI ĮSIGYTI?

Reikėtų pažymėti, jog konkursas buvo paskutinis etapas po FSRU rinkos tyrimo ir rinkos konsultacijos. Jų metu turėjome pokalbių su 11 potencialių konkurso dalyvių ir gavome indikacijų, jog esama galimybė įsigyti „Independence” yra konkurencinga, todėl įsivertinome, jog konkursas gali sulaukti nedaug arba visai nesulaukti dalyvių. Tačiau KN tikslas buvo skelbti konkursą ir sudaryti maksimaliai skaidrias ir visiems rinkos dalyviams vienodas sąlygas pasiūlyti alternatyvių sprendinių dabartiniam „Independence“. Įvertinusios būsimo laivo-saugyklos maksimalią pirkimo vertę, technologinius aspektus bei kitas aplinkybes, potencialūs FSRU tiekėjai nutarė nedalyvauti konkurse. Taip potencialūs tiekėjai iš esmės pripažino negalintys pasiūlyti ekonomiškai naudingesnio sprendinio nei turima FSRU „Independence" išpirkimo opcija.
 

KAIP BUVO UŽTIKRINTAS PIRKIMO KONKURSO SKAIDRUMAS?

Laivo konkursas buvo atviras ir skaidrus, jo vykdymą stebėjo EnMin, VPT ir kitos Lietuvos institucijos. Pirkimų dokumentacija, kurios sudėtyje buvo ir pirkimo techninė specifikacija bei pasiūlymų vertinimo modelis, buvo parengtas kartu su išorės ekspertais. Įgyvendindami visus suplanuotus FSRU įsigijimo proceso etapus esame tikri, kad pasirinktas išties optimalus Lietuvai variantas, kuriam geresnės alternatyvos rinkos dalyviai negalėjo pasiūlyti.
 

KAIP MANOTE, KODĖL LAIVŲ STATYTOJAI AR LAIVŲ VALDYMO BENDROVĖS NEDALYVAVO KONKURSE?

KN konkurso metu turėjo išsigryninusi tris galimus variantus – naujas FSRU, naudotas FSRU ir konvertuotas dujovežis į FSRU. Nors keliuose iš šių segmentų tikėjomės aktyvumo, tačiau akivaizdu, kad įvertinus visas dedamąsias – pirkimo vertės „lubas“, technologinius aspektus ir kt. rinkos sąlygas potencialūs tiekėjai negalėjo pasiūlyti geresnio sprendinio nei sutartyje su „Höegh LNG“ užfiksuota „Independence“ įsigijimo opcija.
 

KAS BUS LAIVO ĮGULA? AR „INDEPENDENCE“ LIKS REGISTRUOTAS SINGAPŪRE?

2022 m. Vyriausybė pritarė tam, kad KN perimant nuosavybėn SGD laivą-saugyklą „Independence”, jis būtų registruojamas Lietuvos respublikos jūrų laivų registre ir SGD terminalo laive būtų iškelta Lietuvos vėliava.
Tam, kad sprendimas dėl Lietuvos vėliavos terminalo laive būtų įgyvendintas, bus peržiūrėta eilė su laivybos reglamentavimu susijusių teisės aktų. Bus siekiama užtikrinti, kad taikomas reguliavimas sudarytų sąlygas registruoti tokio tipo laivus su išdujinimo įrenginiais (FSRU) kaip „Independence“ bei atitiktų gerąsias pasaulines SGD laivų-saugyklų veiklos reguliavimo praktikas.
Pasirinkta laivo registravimo jurisdikcija apsprendžia jam taikomus laivybos reikalavimus, laive dirbantiems jūreiviams taikomą mokestinę bazę ir kitus reikalavimus laivo įgulai.
 

KODĖL KN PLANUOJA PIRKTI EKSPLOATAVIMO IR TECHNINĖS PRIEŽIŪROS (O&M) PASLAUGAS, UŽUOT ŠIĄ VEIKLĄ VYKDŽIUSI PATI?

KN iki šiol nebuvo laivybos įmonė ir neturi sukaupusi laivų eksploatacijos patirties. KN atsakomybė apima komercinės FSRU technologijos terminalų veiklos užtikrinimą, nuo laivo jungties iki kliento ar dujotiekio  einančios infrastruktūros, krantinės su visais įrenginiais, iki dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninės eksploatacijos ir priežiūros. Konsultacijos su tarptautiniais ekspertais patvirtino, kad KN samdydama rangovus efektyviau valdytų žmogiškuosius ir finansinius laivo operavimo kaštus, galėtų priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo eksploatacijos ir priežiūros, turėtų daugiau galimybių lanksčiai reaguoti prireikus papildomų įgulos narių ar kilus laivo remonto poreikiui. Pasitelkdama rinkos kompetencijas laivui-saugyklai eksploatuoti bei techninei priežiūrai šiame etape KN gerokai efektyviau ir naudingiau užtikrins patikimą SGD terminalo veiklą, o tuo pačiu kaups ir reikiamą patirtį, jei ateityje nuspręstų tokia veikla užsiimti savarankiškai.
 

KAS BUS PO 2024 METŲ?

Lietuva nuo 2014 m. nuomojasi SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“, kuri 2012 m. laimėjo tarptautinį viešą SGD laivo-saugyklos pirkimo konkursą. Taigi, iki 2024 m. galioja SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis, o pasibaigus šiam terminui vadovaujantis Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymu terminalo operatorė pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą SGD laivo-saugyklos įsigijimui, ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyja SGD laivą-saugyklą bei tampa jo valdytoja. Terminalo veikla užtikrinama iki 2044 m. gruodžio 31 d.
2021 m. KN atliko rinkos konsultaciją ir inicijavo viešojo pirkimo procedūrą dėl laivo-saugyklos sprendinio, siekdama įvertinti, ar yra geresnių opcijų už šiuo metu nuomojamą SGD laivą-saugyklą „Independence“. Atliktos procedūros parodė, kad kito ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo už esamą nėra. 2022 m. vasario 25 d. KN akcininkai pritarė sprendimui įsigyti „Independence“ ir įsigijimo sąlygoms, kurios nustatytos laivo nuomos sutartyje 2012 metais. Numatoma, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau 2024 m. gruodžio 6 dienos. Iki tol laiko KN turės atlikti veiksmus reikalingus užtikrinti saugų ir patikimą laivo valdymą ir pasiruošti laivo registravimui Lietuvos laivų registre.
 

AR LAIVAS-SAUGYKLA PERKAMAS KARTU SU JO VALDYMO PASLAUGA?

Sutartyje su „Independence“ nuomojančia „Höegh LNG“ numatyta tik laivo-saugyklos įsigijimo galimybė (opcionas) kompanijai neprisiimant jokių įsipareigojimų dėl tolimesnio jo valdymo. Siekiant užtikrinti palyginamumą viešojo konkurso metu,  nuspręsta vykdyti konkursą dėl SGD laivo-saugyklos be jo valdymo paslaugos.
2022 m. II ketv. KN skelbs viešąją rinkos konsultaciją dėl eksploatavimo ir techninės priežiūros (O&M) paslaugų pirkimo. Šios konsultacijos metu bus siekiama supažindinti rinkos dalyvius su būsimuoju pirkimu ir sulaukti rinkos dalyvių pastabų bei komentarų pateiktiems pirkimo dokumentų projektams.
Priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos eksploatavimo ir techninės priežiūros, esminis kriterijus – gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų terminalo veikimą, ypač atsižvelgiant į strateginę šios infrastruktūros reikšmę aprūpinant dujomis regiono dujų vartotojus. 
 

KOKIA VĖLIAVA BUS IŠKELTA „INDEPENDENCE“, KAI LAIVĄ-SAUGYKLĄ NUSIPIRKS KN?

2024 m. pabaigoje KN perimant nuosavybėn SGD laivą-saugyklą „Independence”, jis bus registruojamas Lietuvos respublikos jūrų laivų registre ir SGD terminalo laive bus iškelta Lietuvos vėliava. Šiam sprendimui 2022 m. gegužės 11 d. pritarė Lietuvos Vyriausybė.
Tam, kad sprendimas dėl Lietuvos vėliavos terminalo laive būtų įgyvendintas, bus peržiūrėta eilė su laivybos reglamentavimu susijusių teisės aktų. Bus siekiama užtikrinti, kad taikomas reguliavimas sudarytų sąlygas registruoti tokio tipo laivus su išdujinimo įrenginiais (FSRU) kaip „Independence“ bei atitiktų gerąsias pasaulines SGD laivų-saugyklų veiklos reguliavimo praktikas.
 

KODĖL PARDAVIMO SUTARTĮ PASIRAŠO TRYS ŠALYS – HLNG BERMUDUOSE, HNLG SINGAPŪRE IR „KLAIPĖDOS NAFTA“?

Sutartis bus pasirašoma su tomis „Höegh LNG“ grupės įmonėmis, kurios yra įtrauktos, kaip susijusios šalys nuomos sutartyje ir jos prieduose. Visais atvejais pirkimo – pardavimo sandoris atitiks geriausią rinkos praktiką ir apsaugos KN interesus.
 

KODĖL PO 7-ERIŲ VEIKLOS METŲ SGDT NEVEIKIA KAIP KOMERCINIS TERMINALAS IR YRA IŠLAIKOMAS DUJŲ VARTOTOJŲ?

SGD terminalas neturi galimybės vykdyti visiškai komercinę veiklą, nes privalo atliepti pirminį veiklai keliamą strateginio reikšmingumo tikslą, užtikrinant Lietuvai prieigą prie tarptautinių dujų rinkų ir dujų tiekimo diversifikavimo galimybes.
 

KOKIĄ ĮTAKĄ GIPL VEIKLOS PRADŽIA TURĖS KLAIPĖDOS SGD TERMINALO VEIKLAI?

SGD terminalas skatina gamtinių dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą tiek Lietuvoje, tiek regioninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir 2022 m., pradėjus veiklą Lenkijos-Lietuvos gamtinių dujų jungčiai (GIPL) – Lenkijoje). SGD terminalas veikia trečiųjų šalių prieigos (angl. Third-party access) principu, todėl aiškiai identifikuojama nauda gamtinių dujų rinkos dalyviams, kurie turi galimybę naudotis SGD terminalo paslaugomis, suteikiančiomis prieigą prie tarptautinių gamtinių dujų rinkų.
Atliktos studijos rodo, kad nors nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį, dujų tiekimo saugumo situacija pagerės, tačiau vien GIPL nepakaks konkurencingam kainų lygiui užtikrinti. Tiekimo saugumas ir efektyvi konkurencija tarp tiekėjų gali būti užtikrinama tik kai prieinami bent du rusiškoms dujoms alternatyvūs šaltiniai – SGD terminalas ir GIPL.
 

KODĖL PRIIMANT SPRENDIMUS DĖL KONKRETAUS FSRU ĮSIGIJIMO NEBUVO VERTINAMOS GALIMYBĖS KEISTI / MODIFIKUOTI ESAMĄ INFRASTRUKTŪRĄ?

Prieš priimdama sprendimus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų skelbimo, bendrovė pasitelkė išorinius ekspertus, veikiančius tarptautinėse rinkose, kad išgrynintų geriausiai Lietuvos poreikius atitinkančio FSRU specifikaciją. Įvertinus visus aplinkybes, techninių konsultantų vertinimu, FSRU nesuderinamumas su krantine reikštų ne tik papildomas investicijas, bet ir tai, kad jos pritaikymas konkrečiam FSRU užtruktų apie metus. Kitaip tariant, tam, kad būtų pasiektas FSRU ir krantinės suderinamumas, krantinės modifikavimo darbų laikotarpiui (iki 12 mėn.) reikėtų stabdyti SGD terminalo veiklą. Pagal įprastą praktiką, visi keitimai atliekami ant laivo jam esant sausame doke – taip per sąlyginai trumpą laiką galimi maksimalūs pakeitimai ir atnaujinimai. Tai reiškia, kad SGD terminalas negalėtų tinkamai veikti, t. y. vykdyti esminės alternatyvaus dujų tiekimo užtikrinimo funkcijos.
 

KODĖL NEPASIRINKTAS MAŽESNIS FSRU?

Bendrovė, siekdama paskatinti konkurenciją ir rinkos dalyvių suinteresuotumą dalyvauti pirkimo procedūroje, įvertinusi rinkos tyrimo rezultatus ir FSRU rinkos dalyvių, SGD terminalo naudotojų apklausos rezultatus, nusprendė tarptautinio viešojo konkurso kontekste netaikyti maksimalaus limito SGD laivo-saugyklos dydžiui, o nustatyti tik minimalų dydį – 150 000 m3. Rinkos tyrime vertinamų kriterijų visuma rodo, kad 170 000 m3 talpų tūris yra optimalus, nes: 1) tokio dydžio laivas-saugykla būtų geriausiai suderinama su esama SGD terminalo infrastruktūra krantinėje; 2) tokio dydžio laivas užtikrintų SGD terminalo paslaugų lankstumą šiandieniniame lygyje (kaip rinkos apklausoje pabrėžė terminalo naudotojai – mažesnė FSRU talpa būtų rimtas SGD terminalo trūkumas); 3) tokios talpos FSRU atitiktų šiandienos ir ateities realijas: a) laivų statytojai jau nuo 2014 m. orientuojasi į konvencinius dujovežius galinčius priimti FSRU (t. y 170 000 m3 ir didesni); b) FSRU turi būti didesnis nei atvykstantis dujovežis su kroviniu: augant statomų dujovežių dydžiui, po 10 metų rinkoje liks nedaug dujovežių, mažesnių nei 150 000 m3.
Be to, esami pajėgumai (3,75 mlrd. kub. m./metus) atitinka valstybės energetinio saugumo interesus, t. y. būtinybę alternatyviais būdais patenkinti šalies dujų poreikį.
 

KOKIOMIS PRIELAIDOMIS GRĮSTOS PROGNOZĖS DĖL REGIONINĖS DUJŲ RINKOS?

Modeliuodama prognozes KN remiasi Lietuvos, FINESTLAT ir Lenkijos gamtinių dujų vartojimo prognozėmis bei SGD importu padengiamos kiekvienos iš įvardytų rinkų vartojimo dalies.
 

KODĖL SPRENDIMUS REIKIA PRIIMTI ŠIEMET, LIKUS DAR DVIEMS NUOMOS SUTARTIES METAMS?

Pagal esamą sutartį su Höegh LNG yra numatytas aiškus terminas, iki kada KN turi informuoti apie savo sprendimą dėl išpirkimo opcijos aktyvavimo, t. y. numatytas konkretus laiko langas, kurio paskutinis terminas yra 2022 m. gruodžio mėnuo. Be to, taip pat reikia laiko užtikrinti FSRU sklandų perėmimą ir tinkamą pasirengimą.
 

AR SGD ILGALAIKIO TIEKIMO PROJEKTAS ATITINKA RINKOS DALYVIŲ MATYMĄ?

Prieš skelbdama viešą tarptautinį pirkimo konkursą KN kartu su nepriklausomais komerciniais ir techniniais konsultantais atliko Lietuvos ir regioninės dujų rinkos apžvalgą bei rinkos tyrimą, kurio pagrindinis tikslas – atsakyti į klausimą, kuris galimas SGD laivo–saugyklos variantas yra ekonomiškai naudingiausias ir priimtiniausias Lietuvai. Atliekant rinkos tyrimą buvo konsultuojamasi ir su esamais SGD terminalo naudotojais, jų nuomonė buvo svarbi išgryninant konkretaus FSRU technines specifikacijas. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, būtent išpirkdama laivą-saugyklą Lietuva įgyja galimybę lanksčiai reaguoti į netikėtai pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, gamtinių dujų vartojimo pokyčius. Tokio lankstumo, esant SGD terminalo nuomos sutarčiai, nebūtų.
 

KAIP VALDOMOS PROJEKTO RIZIKOS?

Projektas buvo įtrauktas į 2017 m. Vyriausybės projektų portfelio komiteto patvirtintą Strateginių projektų portfelio sąrašą ir valdomas pagal Vyriausybės projektų portfelio komiteto nustatytas gaires. Kas mėnesį teikiama ataskaita apie projekto progresą.
KN viduje SGD ilgalaikio tiekimo užtikrinimo projektas yra valdomas vadovaujantis Prince2 projektų valdymo gerosiomis praktikomis, kurio priežiūrą ir kontrolę užtikrina suformuotas projekto priežiūros komitetas.
Kaip neatskiriama sklandų ir efektyvų projektų įgyvendinimą užtikrinanti dalis yra rizikų valdymas ir kontrolė. Projekto rizikos identifikuojamos, registruojamos, numatomos jų valdymo priemonės bei periodiškai peržiūrimas rizikų statusas.