MITAI IR FAKTAI APIE SGD TERMINALĄ

• SGD laivo-saugyklos „Independence“ dydis (170 tūkst. kub. m talpa arba iki 4 mlrd. kub. m išdujintų SGD per metus) yra pasirinktas todėl, kad SGD gabenančių dujovežių vienas krovinys sudaro apie 140.000 kub. m. Todėl į „Independence“ galima perkrauti visą SGD krovinį, kurio pakanka patenkina maksimalų šalies dujų poreikį per dieną. Jei laivas-saugykla būtų mažesnis, krovinių priėmimas taptų sudėtingas ir auginantis kaštus, SGD tiekėjai prarastų interesą tiekti dalinį krovinį standartiniu dujovežiu arba SGD laivą-saugyklą tektų pildyti per kelis kartus mažesniais laiveliais – abiem atvejais tai didintų transportavimo ir viso krovinio kaštus.
• SGD terminalas gali per metus išdujinti tiek, kiek Lietuvai reikėtų šalčiausiu metų laiku, t. y.  iki 4 mlrd. kub. m. gamtinių dujų.
• Tokio dydžio laivas, be savo pagrindinės funkcijos, taip pat leidžia plėtoti SGD mažos apimties veiklą, padedančią pasiekti klimato kaitos, tvaraus transporto tikslus: bunkeriuoti laivus SGD,  vykdyti distribuciją į nutolusius nuo gamtinių dujų tinklo regionus (paskirstant SGD antžeminiu transportu) ir taip mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus. SGD gali būti naudojamas kaip sunkiojo transporto degalai bei vėjo ir saulės energijos, „žaliojo“ vandenilio panaudojimą įgalinantis energijos šaltinis.
• „Independence“ panaudojimo lygis (apie 50 proc. 2020 m.) atitinka Europos terminalų, išskyrus tuos, kurie turi vieną klientą ir yra pilnai rezervuoti, tendencijas.
• Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo lygis 2019 m. lyginant su 2018 m. išaugo 138 %.

• Kalbant apie SGD terminalo kainą, neįvertinamas faktas, kiek dedamųjų ją sudaro. Tai ne vien laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu „Independence“ nuoma, tai kartu ir laivo eksploatavimo paslauga, SGD terminalo krantinės ir 18 km ilgio dujotiekio atšakos statybų kaina.
• SGD terminalas, kaip ir bet kuri kita visuomenės reikmėms tarnaujanti infrastruktūra, turi sąnaudas, kurios įskaičiuotos į gamtinių dujų tarifą ir jame sudaro vos kelis centus. Visos šios sąnaudos yra gerokai mažesnės nei SGD terminalo teikiama nauda. Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 m3 kaina nuo 2014 m. I pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki 2019 m. sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudarė (2019) 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupė 6 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.
• Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, minėtu laikotarpiu dujų kaina sumažėjo 15 euro centų. Saugumo dedamoji jiems taikomoje dujų kainoje sudaro 5 euro centus, taigi jie sutaupo 3 kartus daugiau nei sumoka už saugumą. Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai – vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina per ketverius pastaruosius metus smuko net 31 proc.
• SGD terminalo projektą įgyvendinusi KN (AB „Klaipėdos nafta“) sutaupė daugiau kaip 100 mln. litų projekto įgyvendinimo kaštų ir sugebėjo itin palankiomis sąlygomis pasiskolinti lėšų terminalo statybai, todėl 2013 m. tarifo lėšos buvo grąžintos dujų vartotojams per 2015–2016 m. (kompensuota saugumo dedamoji).

• SGD terminalui atsirasti buvo šios pagrindinės prielaidos: užtikrinti energetinį saugumą; užtikrinti gamtinių dujų tiekimo alternatyvą (nutraukti monopolį); užtikrinti konkurenciją; sudaryti sąlygas įsigyti gamtinių dujų už rinkos kainas. Visa tai buvo pasiekta.
• Iki SGD terminalo atsiradimo Lietuva už importuotas vamzdžiu monopolinio dujų tiekėjo Rusijos „Gazprom“ tiekiamas gamtines dujas mokėdavo vieną aukščiausių kainų Europoje, t. y. ~ 70 proc. daugiau nei TTF (Vakarų Europos gamtinių dujų kainų indeksas), o dabar Lietuvos vartotojai moka vieną žemiausių kainų už gamtines dujas Europoje.
• Gamtinių dujų biržose „Gaspool“ ir „Getbaltic“ kainų indeksų skirtumas I-ąjį 2020 m. metų pusmetį yra ne didesnis kaip 0,86 Eur/MWh, kai, palyginti 2014 m. (kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos), skirtumas (tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų) siekė apie 8 Eur/MWh. Tai reiškia, kad Lietuva kasmet sutaupo apie 160 mln. eurų.

• Jei dujų kainos Lietuvoje kritimą būtų lėmusios tik pasaulinės tendencijos, visur kainų pokytis turėjo būti panašus, bet taip nėra. Vidutinė dujų kaina D. Britanijos NBP biržoje per ketverius metus sumažėjo 15 proc. – nuo 24,07 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 EUR/MWh (2018 m. I pusm.) Tuo metu vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina smuko dvigubai stipriau nei NBP biržoje – net 31 proc.: nuo 29,84 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,60 EUR/MWh (2018 m. I pusm.). Visa tai rodo, kad SGD terminalas, panaikinus gamtinių dujų monopolį, atspindi gamtinių dujų rinkos tendencijas.
   

• Privatus terminalas neatlaikytų dujų tiekėjų, galinčių manipuliuoti dominuojančia padėtimi, konkurencijos regione.
• Jei terminalas būtų perleistas į privačias rankas ir netektų valstybės garantijų, dominuojantis tiekėjas metams ar dviem galėtų dujų kainas dempinguoti – sumažinti jas tiek, kad dujas apsimokėtų pirkti tik iš jo.
• Privatus investuotojas, kalbėjęs apie planus statyti „pigesnį“ SGD terminalą, 2012 m. savo planų atsisakė ir nutarė palaikyti Valstybinio terminalo idėją.

• KN 2011 m. rugsėjo 23 dieną viešai paskelbė tarptautinį konkursą suskystintųjų dujų terminalo (SGD) plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimui. Konkurse paraiškas dėl dalyvavimo pateikė trys tarptautinės kompanijos „Golar“, „Hoegh LNG“, „Excelerate“.
• Nei vienas tiekėjas nepasiūlė FSRU laivą įsigyti iš karto. Visi tiekėjai pasiūlė SGD laivo-saugyklos nuomą su išpirkimo galimybe. Iki tol pasaulinėje praktikoje vyravo tik nuomos arba nuomos su pratęsimo galimybe tipo sutartys (pvz.: Petrobras, Jordanijos karalystė, Kuwait National Petroleum Company).
• Kai Lietuva priėmė sprendimą turėti SGD terminalą ir paskelbė tarptautinį konkursą, iki 2016-2017 metų visos SGD laivų statyklos buvo užsakytos. Norėdami laivą-saugyklą įsigyti, būtume turėję atsisakyti tikslo turėti terminalą iki 2014 m. pabaigos, o tai reiškia – ir toliau patirti gamtinių dujų kainų nelygybę.
   

• Paskelbus tarptautinį SGD laivo-saugyklos pirkimo konkursą, nebuvo sulaukta nei vienos lietuvių kompanijos paraiškos. Tarptautinį konkursą laimėjo Norvegijos kapitalo „Hoegh LNG“.
• KN ieškojo galimybių laivo-saugyklos ar tam tikrų įrengimų gamybos galimybę patikėti Lietuvos gamintojams, tačiau mūsų šalyje tuo metu niekas neturėjo patirties statyti ir aptarnauti tokio tipo laivą.
• „Höegh LNG“ yra viena iš seniausių SGD laivybos kompanijų pasaulyje, Norvegijos kapitalo įmonių grupė, kuri jūrinės industrijos rinkoje veikia nuo 1973 m., siūlanti SGD transportavimo, SGD dujinimo sprendimus ir laivų valdymo paslaugas. „Höegh LNG“ būstinė yra Norvegijoje, ji taip pat turi atstovybes Singapūre, JK, JAV, Indonezijoje, Lietuvoje, Egipte, Kolumbijoje, Filipinuose ir Kinijoje. „Höegh LNG Holdings Ltd.“ yra listinguojama Oslo ir Niujorko vertybinių popierių biržose.
• „Hӧegh LNG“ finansinė ir kita informacija skaidriai skelbiama Oslo ir Niujorko akcijų biržose.
• Mėnesiniai laivo-saugyklos nuomos mokėjimai vykdomi į 2012 m. Lietuvoje registruotos įmonės „Hoegh LNG Klaipėda“, UAB, (juridinio asmens kodas 302719517) įmonės sąskaitą.
   

• SGD terminalas veikia trečiųjų šalių prieigos būdu, t. y. SGD terminalo pajėgumais gali naudotis tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių naudotojai. SGD terminalo veiklą sudaro SGD perkrova, saugojimas ir išdujinimas. SGD terminalo naudotojai moka už SGD perkrovos ir išdujinimo paslaugas, plačiau apie jas čia. Taip pat yra apmokestintas gamtinių dujų perdavimas (teikia  perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“).
• SGD paskirstymo stotis taip pat veikia trečiųjų šalių prieigos principu. Joje teikiamos SGD iškrovimo, saugojimo ir krovos paslaugos. Visos šios paslaugos yra sujungtos į vieną kompleksinę SGD perkrovimo paslaugą, kuriai taikomas bendras tarifas už energetine verte išreikštą pakrautą SGD kiekį. Todėl tiek SGD terminalo, tiek SGD paskirstymo stoties paslaugų plėtra didina pajamas ir tuo pačiu mažina infrastruktūros išlaikymo kaštus.

• Nuo SGD terminalo projekto įgyvendinimo pradžios buvo ne kartą viešai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamus projekto trūkumus ir išgalvotus pažeidimus jį įgyvendinant. SGD terminalo projekto įgyvendinimo metu buvo vykdomi įvairiausi tyrimai, auditai ir pan. valstybės ir Europos Sąjungos mastu. Visų jų išvados buvo palankios SGD terminalui. SGD terminalas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą (pvz., 2015 m. Europos metų dujų projektas) kaip gamtinių dujų infrastruktūros, energetinių šaltinių diversifikavimo bei „on time and on budget“ (laiku ir biudžeto rėmuose – liet.) projekto pavyzdys.
• Įgyvendinat SGD terminalą LR Seime buvo suburta Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri tyrė SGD terminalo projekto įgyvendinimą (projekto kainą, sutarčių pagrįstumą ir t.t.). Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2014 kovo 20 d. (per 9 mėnesius) komisija uždavė bendrovei ir jos darbuotojams daugiau nei 85 klausimus (dauguma iš jų buvo sudėtiniai, apimantys 5 ir daugiau klausimus arba reikalaujantys analitinės didelės apimties dokumentacijos arba labai didelio kiekio informacijos analizės). Atsakant į šiuos klausimus su komisija apsikeista iš viso apie 52 raštais (dauguma jų su didelės apimties priedais). Atsakant komisijai bei įvairioms institucijoms, kurioms komisija pavedė ištirti atskirus klausimus, buvo pateikta apie 4000 lapų medžiagos.
• Laikinoji komisija pateikė išvadas, kuriomis pasiūlė SGD terminalo Klaipėdoje projektą, kai jis bus baigtas (2014 m. pabaigoje), audituoti Vyriausybės pasirinktiems auditoriams. Komisija atsisakė planų siūlyti SGD terminalo statybos aplinkybes tikrinti Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybės kontrolei bei prokurorams. Reiškia, komisija neaptiko jokių svarbių pažeidimų.
• Projektas yra visapusiškai patikrintas ir ištirtas Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų. Nei vienas iš šių tyrimų nenustatė jokių svarbių pažeidimų. Nėra nei vieno kito projekto nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuris būtų buvęs tiek daug tikrinamas ir tiriamas dar jo eigoje.
• Vien iki 2014 m. kovo, kai terminalas dar vis buvo statomas, jau buvo atlikta daugiau nei 12 patikrinimų. Projektą tikrino, tyrė ir prižiūrėjo: Valstybės kontrolė; Viešųjų pirkimų tarnyba; Specialiųjų tyrimų tarnyba; Valstybės saugumo departamentas; Generalinė prokuratūra; Bendrovės pasitelktas nepriklausomas projekto auditorius; Energetikos ministerijos pasitelkti nepriklausomi auditoriai; Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas PILOT rėmuose; Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su visais kitais susijusiais generaliniais direktoratais sutikimo dėl valstybės pagalbos kontekste; Europos Investicinis Bankas, prieš priimant sprendimą dėl projekto finansavimo; Seimo laikinoji tyrimo komisija.
• Ypač atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos atliktus tyrimus. Jie buvo atlikti aukščiausios klasės Europos Komisijos ekspertų ir įvertino absoliučiai visus esminius projekto aspektus: Lietuvos reguliacinę aplinką ir gamtinių dujų tarifo saugumo dedamąją; Klaipėdos naftos paskyrimą projekto įgyvendinimo bendrove; Projekto ekonominį pagrindimą; Plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos (FSRU) nuomos su išsipirkimu sutartį, jos sąlygas ir FSRU išpirkimo kainą; Uosto ir antžeminės infrastruktūros investicijų struktūrą, jų ekonominį pagrindimą ir finansavimo modelį. Absoliučiai visi tyrimai ir tikrinimai baigėsi palankiai AB Klaipėdos Nafta, o jų išvados buvo teigiamos.