Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? 



1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis
SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m³. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m³ dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m³, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmuke iš serijos #energetinelaisve: https://www.youtube.com/watch?v=_-rDBhRAw50
„Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius.

2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus
Gyventojams tenka prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo – į dujų kainą įskaičiuota saugumo dedamoji. Vis dėlto įvertinus, kiek sumažėjo dujų kaina pradėjus veikti terminalui, akivaizdu, kad gyventojai dėl terminalo sutaupo. 
Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 m³ kaina nuo 2014 m. I pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki dabar sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudaro 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupo 6 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.
Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, minėtu laikotarpiu dujų kaina sumažėjo 15 eurų centų. Saugumo dedamoji jiems taikomoje dujų kainoje sudaro 5 euro centus, taigi jie sutaupo 3 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.  
Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai - vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina per ketverius metu smuko net 31 proc. Taip organizacijos įgalinamos lanksčiai spręsti, ar pirkti per terminalą, ar vamzdžiu iš „Gazprom“ tiekiamas dujas.

3 mitas: ateityje gali nebereikėti gamtinių dujų
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dujų importas į Europą per artimiausią dvidešimtmetį nesumažės, o kaip tik išaugs. Lyginant 2016 metus (305 mlrd. m³ importuojamų dujų) su 2040 m. (395 mlrd. m³), jis turėtų padidėti 23 procentais.                        
Dujų mūsų šalyje irgi reikės, be to, iš jų Lietuva gali uždirbti užsienio rinkose. „Lietuva šiuo metu elektrą daugiausia importuoja, bet ateityje – kai elektros poreikis dar labiau išaugs – ją prisireiks gaminti ir pačioje Lietuvoje. Ir ekonomiškiausias variantas – gaminti iš dujų. Dujų vaidmuo, brangstant biokurui, gali didėti ir šildymo sektoriuje. Prie suskystintųjų gamtinių dujų vis labiau pereina jūrų ir kelių transportas. Be to, kai pradės veikti jungtis su Lenkija, Lietuva dujas galėtų eksportuoti į Vidurio Europą“, – sako M. Jusius.

4 mitas: terminalą  turėtų valdyti privatus sektorius
Jei terminalas būtų perleistas į privačias rankas ir netektų valstybės garantijų, dominuojantis tiekėjas metams ar dviem galėtų dujų kainas dempinguoti – sumažinti jas tiek, kad dujas apsimokėtų pirkti tik iš jo. Tokiu atveju, M. Jusiaus teigimu, terminalo savininkui SGD terminalas taptų nereikalinga našta. 
„Terminalą greičiausiai ištiktų bankrotas arba savininkas jį pigiai parduotų. Tuomet dominuojantis tiekėjas galėtų pakelti kainas. „Pöyry Management Consulting“ skaičiavimais, importuojamų dujų kaina, atsisakius terminalo, galėtų išaugti 11–20 proc. O Lietuva jau nebeturėtų alternatyvos ir būtų priversta pirkti dujas iš dominuojančio tiekėjo už jo kainą“, – aiškina KN vadovas.  

5 mitas: dujų kaina Lietuvoje sumažėjo dėl to, kad nuo 2014 m. ji krito visame pasaulyje 
Jei dujų kainos Lietuvoje kritimą būtų lėmusios tik pasaulinės tendencijos, visur kainų pokytis turėjo būti panašus, bet taip nėra.
Vidutinė dujų kaina D. Britanijos NBP biržoje per ketverius metus sumažėjo 15 proc. – nuo 24,07 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 EUR/MWh (2018 m. I pusm.)      
Tuo metu vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina smuko dvigubai stipriau nei NBP biržoje – net 31 proc.:  nuo 29,84 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,60 EUR/MWh (2018 m. I pusm.).
„Faktas, kad Lietuvoje dujų kainos sumažėjo dvigubai daugiau nei Vakarų Europoje, įrodo, jog tai nėra vien pasaulinio kainos kritimo pasekmė. Tai – ir SGD terminalo veiklos rezultatas“, – sako KN vadovas M. Jusius.

KN (AB „Klaipėdos nafta“), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, įstatinis kapitalas bus didinamas išleidžiant papildomą naujų vardinių akcijų emisiją. Įstatinio kapitalo didinimas atliekamas dėl KN nuosavybėn perduodamos sporto salės, esančios Klaipėdoje Burių g.
 
Pagrindinė bendrovės akcininkė – Energetikos ministerija – iš Klaipėdos savivaldybės perimtą sporto salę perduoda KN kaip papildomą įnašą, todėl bendrovė išleis papildomą naujų paprastų vardinių akcijų emisiją, kurią realizuodami savo pirmenybės teisę įsigyti galės visi bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų nominaliai vertei.
 
Iš viso bus siūloma įsigyti akcijų už 248 893,84 Eur. Kiekvienas akcininkas savo nuožiūra gali pasirinkti siūlomų akcijų nepasirašyti arba pasirašyti bet kokį mažesnį akcijų kiekį nei nustatytas maksimalus galimas pasirašyti akcijų skaičius. KN įstatinis kapitalas bus padidintas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Tuo atveju, jei ne visi akcininkai pasinaudos teise įsigyti jiems siūlomų akcijų, pagrindinės bendrovės akcininkės Energetikos ministerijos turima akcijų dalis gali nežymiai padidėti.
 
KN ketina pritaikyti perimamą objektą savo veiklos reikmėms ir potencialiai veiklos plėtrai.
 
Šiuo metu valstybė valdo 72,32 proc. KN akcijų, 10,39 proc. akcijų priklauso koncernui „Achema“, likusi bendrovės akcijų dalis šiuo metu priklauso smulkiesiems akcininkams, prekyba jomis vyksta „Nasdaq Vilniaus“ biržoje.
 
KN įstatinio kapitalo didinimui turės pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime.
 
 

Trečiojo šių metų ketvirčio KN (AB „Klaipėdos nafta“), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, rezultatus labiausiai nulėmė dėl verslo cikliškumo sumenkusi naftos produktų krova.  Daugiau krovinių bendrovė tikisi sulaukti prasidėjus naftos verslui palankiam šaltajam sezonui.
 
Per trečiąjį šių metų ketvirtį  Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminaluose perkrauta 1,44 mln. tonų naftos produktų. Atitinkamu laikotarpiu prieš metus buvo perkrauta 1,96 mln. tonų.
 
Bendrovės valdomas SGD terminalas per trečiąjį šių metų ketvirtį priėmė tris dujovežius, taip pat įvykdytos keturios mažos apimties SGD perkrovos operacijos. Iš viso per trečiąjį šių metų ketvirtį išdujinta ir perkrauta 2,583 mln. MWh dujų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 5,799 mln. MWh. SGD terminalo veiklos apimtys buvo mažesnės  dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų.
 
Preliminarios SGD terminalų trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos siekia 16,0 mln. eurų, kai pernai lyginamuoju laikotarpiu – 16,7 mln. eurų. Naftos terminalų 2018 m. trečiojo ketvirčio preliminarios pardavimo pajamos buvo 7,1 mln. eurų (2017 m. atitinkamo periodo pardavimo pajamos siekė 10,4 mln. eurų).
 
Iš viso bendrovės 2018 m. trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos – 23,0 mln. eurų arba 15 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (27,2 mln. eurų). 2018 m. pirmų devynių mėn. bendros KN pardavimo pajamos – 75,8 mln. eurų arba 4,7 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (79,5 mln. eurų).
 
 Bendrovės finansiniams rezultatams daugiausia įtakos turėjo sumenkusi naftos produktų krovos apyvarta.
 
Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius, bendrą trijų ketvirčių naftos produktų krovos mažėjimą aiškina keliais vienu metu sutapusiais nepalankiais veiksniais.
 
„Metų pradžioje pagrindiniai mūsų klientai atvežė daugiau krovinių nei planavo, reikšmingai viršydami savo įsipareigojimus, tad trečiąjį ketvirtį jų poreikis eksportuoti naftos produktus per jūrą buvo mažesnis. Įtakos turėjo ir kasmetinės Baltarusijos derybos su Rusija dėl dujų, kurios apima susitarimus ir dėl naftos, naftos produktų, kas lėmė sumažėjusius tranzitinių krovinių srautus. Be to, Lenkijoje atsiradus didesnei dyzelino paklausai, „Orlen“ daugiau produkcijos nukreipė į Lenkijos rinką, tad jų dyzelino krova trečią ketvirtį buvo šiek tiek mažesnė“, –  mažesnės krovos priežastis vardija p. Jusius.
 
KN vadovas taip pat priduria, kad naftos produktų krovos verslas yra gan cikliškas, todėl naftos produktų krovos rezultatams įtakos turi ir sezoniškumas: „Įprastai naftos terminale sulaukiame daugiau krovinių atšalus orams, todėl planuojame didesnę krovą paskutinįjį metų ketvirtį.“
 
Savo konkurencingumą KN didina toliau investuodama į infrastruktūrą, kuri pritaikoma prie besikeičiančios rinkos. Įgyvendinus II-ąjį investicijų etapą, KN naftos terminalas galės ne tik perkrauti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių.
 
Veiklos stabilumo bendrovė tikisi ir iš tarptautinių SGD terminalų plėtros, kuri diversifikuotų veiklą ir atsvertų poveikį iš naftos produktų krovos, kuri yra jautri geopolitikai.
 
„Naftos krova vis dar sudaro apie 70-80 proc. mūsų pelno, tačiau ateityje daugiau pelno planuojame uždirbti iš tarptautinių SGD terminalų. Diversifikavus pajamų šaltinius, būsime mažiau jautrūs krovos svyravimams“, – teigia p. Jusius bei priduria, kad tarptautinių terminalų svarba atsispindės šiuo metu rengiamoje ir kitų metų pirmąjį ketvirtį viešai pristatyti planuojamoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje.
 
Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, bendrovė trečiąjį ketvirtį ir toliau daug dėmesio skyrė organizacinės kultūros stiprinimui.
 
„Jau kurį laiką naftos produktų rinkoje vyrauja neapibrėžtumas, tad norint išlikti konkurencingiems privalome ne tik investuoti į naują infrastruktūrą, bet ir keistis patys. Šiais metais tęsiame mūsų organizacijos kultūros pokyčius. Daug dėmesio skyrėme vadovų ugdymui, jų lyderio vaidmens stiprinimui. Diegiama nauja motyvacijos sistema, kai dalis premijos už gerus rezultatus bus išmokama įmonės akcijomis. Taip pat diegiame priemones veiklos efektyvumui didinti ir pasiekėme ženkliai mažesnes energetines sąnaudas perkrautai tonai.“, – pažymi KN vadovas.

Rugsėjo pabaigoje bendrovė baigė rengti ir aplinkos apsaugos institucijoms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą. Jame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų.

Bendrovės trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymus galite rasti www.kn.lt tinklalapyje skiltyje Investuotojams.
 

Laive, kurio ilgis tolygus 3 futbolo aikštėms ir kurio talpykloms užpildyti vandeniu reikėtų beveik 69 olimpinių baseinų, ketvirtadienį lankėsi Ukmergės raj. Siesikų gimnazijos dvyliktokai. Šis laivas – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“. Išskirtinę galimybę jame apsilankyti gimnazistai gavo laimėję AB „Klaipėdos nafta“ (KN) surengtą filmukų konkursą „Independence: kodėl man svarbi energetinė laisvė“.    
 
Į Klaipėdą atvykę moksleiviai ne tik sužinojo įdomių faktų apie SGD terminalą, bet ir iš  KN generalinio direktoriaus Mindaugo Jusiaus išgirdo apie įmonės veiklą bei profesijas, kurios paklausiausios bendrovėje. Per ekskursiją laive moksleiviams buvo išsamiai paaiškinta, kaip į terminalą perkraunamos SGD, jie savo akimis pamatė, kur ir kaip valdomi laive vykstantys darbai, pasižvalgė nuo „Independence“ denių ir netgi turėjo galimybę pasėdėti kapitono kėdėje.

Po apsilankymo laive „Independence“ įspūdžiais dalijęsi jaunuoliai pastebėjo, kad tai buvo bene įdomiausia jų ekskursija per 12-ka metų.

„Mane sužavėjo „Independence“ įgulos darbas. Nors laive kol kas nedirba nė vienas lietuvis, norėčiau ateityje ten dirbti“, – po ekskursijos neslėpė Žaneta Jakučiūnaitė.

Jos sesė dvynė Odeta pridūrė: „Labai džiaugiausi, kai laimėjome šį konkursą. Tikėjausi, kad ekskursija bus įdomi, bet negalvojau, kad laivas paliks tiek daug įspūdžių! Niekada neužmiršiu šios ekskursijos!“

Livetą Grybovaitę nustebino draugiškas ir šiltas KN darbuotojų sutikimas ir bendravimas. „Vis dar negaliu patikėti, kad pietavome prie vieno stalo su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi.“

O Rokas Stankevičius džiaugėsi pagaliau sužinojęs atsakymą į seniai kirbėjusį klausimą: „Man visada kildavo klausimas, kodėl SGD terminalas pastatytas kaip laivas. Ar nebūtų paprasčiau, jei tiesiog krantinėje stovėtų pastatas? Šios ekskursijos metu pagaliau gavau atsakymą į šį klausimą.“

KN konkurse, kuris buvo skirtas 11–12 klasių mokiniams, Ukmergės r. Siesikų gimnazijos moksleiviai nugalėjo sukūrę filmuką „Independence jėga!“. Jį komisija įvertino 96 balais iš 100 galimų.


Kaip pasakoja komandą kuravusi lietuvių kalbos mokytoja Rasa Kuliavaitė, jos mokiniams dalyvauti video darbų konkursuose – ne naujiena: „Filmuotis, montuoti, kurti jiems patinka. Mokiniai yra dalyvavę ne viename konkurse, tačiau dažniausiai likdavo antri ar treti. Šį kartą taip pat visi entuziastingai ėmėsi kūrybinio darbo, vos pristačiau „Klaipėdos naftos“ komandos atsiųstą temą. Moksleiviai prisiminė „Independence“ svarbą, apsvarstė, kad šaliai priklausyti nuo „Gazprom“ būtų rizikinga, net pavojinga.“

Pasak mokytojos, klasėje esančios dvynės sesės patvirtino, kad net ir artimiems žmonėms tenka susipykti, todėl iš tiesų labai svarbu būti nepriklausomam. „Taip gimė pagrindinė filmuko idėja – per seserų dvynių kasdienybės vaizdavimą perteikti energetinės laisvės idėją“, – idėjos įgyvendinimu dalijosi mokytoja R. Kuliavaitė.

Antrąją vietą konkurse užėmė Kėdainių r. Akademijos gimnazijos vienuoliktokai (82 balai), trečioji vieta atiteko vienuoliktokams iš Šilutės Vydūno gimnazijos (81 balas).

Labiausiai patikusį filmuką rinko ir visi KN darbuotojai. Daugiausiai jų simpatijų sulaukė Kėdainių r. Akademijos gimnazijos vienuoliktokų kūrinys, tad šiai komandai atiteks specialusis prizas – suvenyrinis „Independence“ laivo modelis.

Visos trys prizines vietas užėmusios komandos apdovanotos atminimo apyrankėmis su konkurso žyma Independence.

Prizines vietas laimėjusius filmukus galite pamatyti čia: