Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) toliau stiprina dėmesį tarptautinei SGD veiklai. Šią savaitę KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius darbo vizitu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur susitiko su vienų didžiausių SGD sektoriaus bendrovių atstovais aptarti galimos partnerystės ir plėtros.
 
KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius susitiko su amerikiečių SGD tiekėjos „Freeport LNG“, įvairių SGD projektų plėtotojų „Cheniere“ ir „NextDecade“ bei SGD terminalų operatorės „Commonwealth LNG“ atstovais. Vizito metu taip pat įvyko susitikimai su SGD prekybos įmonėmis „Total“ bei BP.
 
„Turime daug neišnaudoto potencialo plėsti bendradarbiavimą su JAV ir šios šalies energetikos bendrovėmis. Mūsų patirtis ir kompetencija yra vertinama tarptautiniu lygiu. Tikime, kad partnerystė bei įtvirtinti kontaktai su JAV SGD sektoriaus bendrovėmis sustiprins mūsų pozicijas plėtojant SGD importo terminalų projektus“, – sakė M. Jusius, KN generalinis direktorius.
 
KN vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV kitąmet planuoja didinti SGD pasiūlą Europai, o tai taip pat atveria ir naujų galimybių SGD terminalui Lietuvoje. „Mūsų tikslas – efektyviau išnaudoti SGD terminalą Klaipėdoje. Užmezgus bendradarbiavimą ir pasinaudojus mūsų infrastruktūra SGD importui iš JAV galėtume stiprinti kuriamą pridėtinę vertę ne tik Lietuvai, bet ir visame Baltijos šalių regione. Tai, be jokios abejonės, galėtų prisidėti prie terminalo išlaikymo kaštų mažinimo gyventojams ir verslui Lietuvoje“, – pabrėžė KN vadovas.
 
M. Jusius pažymi, kad galimybė importuoti amerikietiškas SGD įgaus dar didesnę prasmę užbaigus dujų jungčių projektus mūsų regione. Preliminariai 2020 metais bus įgyvendintas Estijos ir Suomijos jungties projektas, o 2021 m. planuojamas Lenkijos ir Lietuvos jungties projekto užbaigimas.
 
Šių metų balandį KN  ir JAV SGD tiekėja bei būsimo SGD terminalo operatorė „Freeport LNG“ Vašingtone pasirašė tarpusavio memorandumą dėl tolesnio bendradarbiavimo kuriant ir plėtojant antžeminės infrastruktūros, skirtos SGD plaukiojantiems terminalams (FSRU), projektavimą ir plėtrą.
 

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) operatorės AB „Klaipėdos naftos“ (KN) audito komiteto sudėtį papildė trečioji nepriklausoma narė – plačią patirtį rizikų valdymo srityje turinti Žana Kraučenkienė. KN Audito komitetas veikia kaip patariamasis bendrovės stebėtojų tarybos organas vidaus kontrolės ir veiklos rizikų valdymo srityse.
 
Žana Kraučenkienė turi vidaus auditoriaus atestatą bei profesionalių valdybos narių mokymų sertifikatą, yra sertifikuota rizikų valdymo profesionalė. Jos profesinė patirtis apima vidaus audito, rizikos valdymo, vidaus kontrolės, procesų efektyvinimo ir kitas sritis. Naujoji KN audito komiteto narė aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje – priklauso Europos aktuarų asociacijos Rizikos komitetui, dalyvauja Vidaus auditorių asociacijos veikloje, yra Lietuvos aktuarų draugijos valdybos bei Rizikos valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė. Šiuo metu Žana Kraučenkienė vadovauja bendrovei „Effectum LT“, eina Vidaus audito skyriaus vadovės pareigas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.
 
Be Žanos Kraučenkienės KN audito komitetui priklauso Laura Garbenčiūtė-Bakienė ir Andrius Varanavičius, kurie į šias pareigas paskirti 2018 m. rugpjūčio 21 dieną.

Pagrindinis Audito komiteto uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas, taip pat veiklos procesų efektyvumą.

Audito komiteto nariai skiriami iki veikiančios bendrovės stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Šiuo metu veikianti KN stebėtojų taryba ketverių metų kadencijai buvo paskirta 2018 m. balandžio 27 dieną.
 

Nuo gruodžio 1 d. naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) įgyvendindama bendrovės verslo strategiją ir siekdama sustiprinti tarptautinių SGD projektų vystymo veiklą steigia SGD verslo vystymo tarnybą. Klaipėdos SGD terminalo veikla rūpinsis nauja Klaipėdos SGD tarnyba.
 
Šiuo metu veikiančios SGD verslo tarnybos funkcijos apima abi sritis – tarptautinių veiklų vystymą bei efektyvų Klaipėdos SGD terminalo valdymą. Vykstant bendrovės veiklos transformacijai  nuspręsta šią tarnybą išskirti į dvi ir taip susitelkti į efektyvesnį kiekvienos verslo srities vystymą.
„Tai natūralus žingsnis, kuriuo pabrėžiame, kad KN veikla gerokai išaugo ir transformavosi – rūpinamės ne tik visa SGD paslaugų vertės grandine Baltijos regione, bet ir aktyviai siekiame įsitvirtinti tarptautinėse rinkose. Gruodį veiklą pradėsiančios SGD verslo vystymo tarnybos pagrindinė veiklos ašis – vienas iš strateginių KN prioritetų: tarptautiniai SGD projektai, kurie KN atveria daug plačių galimybių įsitvirtinti kaip pasaulinio lygio SGD srities veikėja. Tuo metu Klaipėdos SGD tarnyba rūpinsis Klaipėdos terminalo kaštų mažinimu, SGD eksportu į trečiąsias šalis, bunkeravimo ir kitais klausimais, kad visiškai išnaudotume visas Klaipėdos terminalo siūlomas galimybes regione”, - sakė KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
Planuojama, kad SGD verslo vystymo tarnybai vadovaus šiuo metu SGD verslo tarnybos direktoriaus pareigas einantis Tadas Matulionis, o naujajai Klaipėdos SGD tarnybos vadovo pozicijai užimti artimiausiu metu bus skelbiamas atviras konkursas.
 

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? 



1 mitas: SGD terminalas Lietuvai yra per didelis
SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m³. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m³ dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m³, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmuke iš serijos #energetinelaisve: https://www.youtube.com/watch?v=_-rDBhRAw50
„Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius.

2 mitas: SGD terminalo išlaikymas yra per brangus
Gyventojams tenka prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo – į dujų kainą įskaičiuota saugumo dedamoji. Vis dėlto įvertinus, kiek sumažėjo dujų kaina pradėjus veikti terminalui, akivaizdu, kad gyventojai dėl terminalo sutaupo. 
Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 m³ kaina nuo 2014 m. I pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki dabar sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudaro 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupo 6 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.
Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, minėtu laikotarpiu dujų kaina sumažėjo 15 eurų centų. Saugumo dedamoji jiems taikomoje dujų kainoje sudaro 5 euro centus, taigi jie sutaupo 3 kartus daugiau nei sumoka už saugumą.  
Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai - vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina per ketverius metu smuko net 31 proc. Taip organizacijos įgalinamos lanksčiai spręsti, ar pirkti per terminalą, ar vamzdžiu iš „Gazprom“ tiekiamas dujas.

3 mitas: ateityje gali nebereikėti gamtinių dujų
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dujų importas į Europą per artimiausią dvidešimtmetį nesumažės, o kaip tik išaugs. Lyginant 2016 metus (305 mlrd. m³ importuojamų dujų) su 2040 m. (395 mlrd. m³), jis turėtų padidėti 23 procentais.                        
Dujų mūsų šalyje irgi reikės, be to, iš jų Lietuva gali uždirbti užsienio rinkose. „Lietuva šiuo metu elektrą daugiausia importuoja, bet ateityje – kai elektros poreikis dar labiau išaugs – ją prisireiks gaminti ir pačioje Lietuvoje. Ir ekonomiškiausias variantas – gaminti iš dujų. Dujų vaidmuo, brangstant biokurui, gali didėti ir šildymo sektoriuje. Prie suskystintųjų gamtinių dujų vis labiau pereina jūrų ir kelių transportas. Be to, kai pradės veikti jungtis su Lenkija, Lietuva dujas galėtų eksportuoti į Vidurio Europą“, – sako M. Jusius.

4 mitas: terminalą  turėtų valdyti privatus sektorius
Jei terminalas būtų perleistas į privačias rankas ir netektų valstybės garantijų, dominuojantis tiekėjas metams ar dviem galėtų dujų kainas dempinguoti – sumažinti jas tiek, kad dujas apsimokėtų pirkti tik iš jo. Tokiu atveju, M. Jusiaus teigimu, terminalo savininkui SGD terminalas taptų nereikalinga našta. 
„Terminalą greičiausiai ištiktų bankrotas arba savininkas jį pigiai parduotų. Tuomet dominuojantis tiekėjas galėtų pakelti kainas. „Pöyry Management Consulting“ skaičiavimais, importuojamų dujų kaina, atsisakius terminalo, galėtų išaugti 11–20 proc. O Lietuva jau nebeturėtų alternatyvos ir būtų priversta pirkti dujas iš dominuojančio tiekėjo už jo kainą“, – aiškina KN vadovas.  

5 mitas: dujų kaina Lietuvoje sumažėjo dėl to, kad nuo 2014 m. ji krito visame pasaulyje 
Jei dujų kainos Lietuvoje kritimą būtų lėmusios tik pasaulinės tendencijos, visur kainų pokytis turėjo būti panašus, bet taip nėra.
Vidutinė dujų kaina D. Britanijos NBP biržoje per ketverius metus sumažėjo 15 proc. – nuo 24,07 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 EUR/MWh (2018 m. I pusm.)      
Tuo metu vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina smuko dvigubai stipriau nei NBP biržoje – net 31 proc.:  nuo 29,84 EUR/MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,60 EUR/MWh (2018 m. I pusm.).
„Faktas, kad Lietuvoje dujų kainos sumažėjo dvigubai daugiau nei Vakarų Europoje, įrodo, jog tai nėra vien pasaulinio kainos kritimo pasekmė. Tai – ir SGD terminalo veiklos rezultatas“, – sako KN vadovas M. Jusius.