Rugpjūčio 29 dieną tarptautinės energijos terminalų operatorės AB „KN Energies“ Korporatyvinio valdymo direktorės pareigas pradeda eiti iki šiol bendrovėje SGD komercijos vadove dirbusi Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.
 
Ji bus atsakinga už Korporatyvinio valdymo tarnybai priskirtų padalinių – komunikacijos, teisės bei tvarumo – veiklos strategijas ir valdymą, pagalbą bendrovės valdymo ir priežiūros organams, ryšių su suinteresuotosiomis šalimis palaikymą bei bendrovės interesų atstovavimą.

KN Korporatyvinio valdymo vadovo atrankoje dalyvavo per 40 kandidatų.

„Jurgitos paskyrimą į Korporatyvinio valdymo direktorės pareigas lėmė patirtis KN bei stiprios asmeninės savybės – lyderystės, derybų, verslumo, komunikavimo ir kitų kompetencijų sinergija. Jurgita yra sukaupusi gilių ekspertinių žinių apie reguliuojamą verslą, turi suinteresuotųjų šalių valdymo įgūdžius, o komandos įtraukimo bei motyvavimo gebėjimai puikiai atsiskleidė paskutiniu metu jai vadovaujant SGD komercijai. Svarbu paminėti, kad dar karjeros pradžioje, 2017-aisiais, jai teko sėkmingai laikinai eiti Korporatyvinių reikalų vadovo pareigas“, – pažymi Darius Šilenskis, „KN Energies“ generalinis direktorius.

Konkursą laimėjusi J. Šilinskaitė-Venslovienė „KN Energies“ komandoje dirba aštuonerius metus, iš kurių apie septynerius metus – SGD komercijos vadove.  Ji taip pat yra Vidaus vandens kelių direkcijos valdybos pirmininkė, Nyderlandų karalystės garbės konsulė, aktyviai veikia nevyriausybiniame sektoriuje. 
 
„Didžiuojuosi jau aštuonerius metus galėdama prisidėti prie strateginę reikšmę turinčios, energetinę nepriklausomybę užtikrinančios Lietuvos įmonės, o kartu ir visos valstybės ambicingų tikslų įgyvendinimo. Vertinu galimybę svariai prisidėti prie KN augimo ir bei tuo pačiu metu stiprinti savo kompetencijas. Tikiu, kad KN įmonėje sukaupta profesinė patirtis einant Korporatyvinio valdymo direktorės pareigas leis siekti sinergijos su suinteresuotosiomis pusėmis, atliepti įmonės ir susijusių šalių lūkesčius, interesų atstovavimą, rasti kelią ieškant geriausių sprendimų“, – teigia J. Šilinskaitė-Venslovienė.

15 metų vadovavimo patirtį skirtingose įmonėse turinti naujoji „KN Energies“ korporatyvinio valdymo direktorė yra įgijusi viešojo administravimo bei verslo administravimo magistro laipsnius, BMI baigė vadovų verslo administravimo magistrantūros studijas (EMBA).

Sėkmingai įgyvendinamos ilgalaikės AB „KN Energies“ strategijos kryptys bei kryptinga veiklos plėtra už šalies ribų lėmė stabilius finansinius įmonių grupės veiklos rezultatus pirmąjį šių metų pusmetį. Per jį „KN Energies“ gavo 42,6 mln. eurų pajamų, uždirbo 6,3 mln. eurų koreguoto grynojo pelno, o bendrovės EBITDA siekė 21,7 mln. eurų.
 
Šių metų sausio-birželio mėnesiais grupės pajamos buvo 1 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (2024 m. sausį-birželį – 42,6 mln. eurų; 2023 m. sausį-birželį – 42,4 mln. eurų), EBITDA augo net 30 proc. (2024 m. sausį-birželį – 21,7 mln. eurų; 2023 m. sausį-birželį – 16,7 mln. eurų), o koreguotas grynasis pelnas ūgtelėjo 3 mln. eurų (2024 m. sausį-birželį – 6,3 mln. eurų; 2023 m. sausį-birželį – 3,3 mln. eurų).
 
„Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo ne tik išties aktyvūs, įdomūs ir svarbūs „KN Energies“ ateičiai, bet ir stabilūs finansiškai. 2024-uosius pasitikome atversdami naują bendrovės istorijos puslapį – pristatėme jos transformaciją atliepiantį naująjį bendrovės pavadinimą „KN Energies“, o per pusmetį pasiektas proveržis tarptautiniame SGD versle atsvėrė ir leido užtikrinti stabilius finansinius rezultatus net sudėtingų verslo sąlygų ar planuotų veiklos sutrikimų fone“, – sakė KN finansų direktorius Tomas Tumėnas.
 
Nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų rytiniuose Baltijos jūros uostuose, kuriuose per 2024 m. 1-6 mėnesius perkrauta 27 proc. mažiau skystųjų energijos produktų nei per tą patį 2023 m. laikotarpį, „KN Energies“ skystųjų energijos produktų terminalų krovos rodikliai išliko stabilūs (2024 m. I pusmetį perkrauta 1,9 mln. t, 2023 m. I pusmetį – 1,95 mln. t skystųjų energijos produktų), o šio segmento pardavimo pajamos buvo 405 tūkst. eurų didesnės nei per tą patį laikotarpį pernai ir siekė 14,6 mln. eurų. Stabilias šio segmento pajamas užtikrinti padėjo augantis produktų saugojimo paslaugų poreikis, biodegalų ir bitumo krovos apimčių didėjimas.
 
Pažymėtina, jog 2024 m. pirmąjį pusmetį kintamosios skystųjų energijos produktų segmento sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų mažesnės lyginant su tuo pačiu 2023-ųjų periodu. Mažesnes sąnaudas lėmė ne tik sumažėjusios energetinių išteklių kainos, bet ir sėkmingai įgyvendintos vidinės šilumos ir elektros energijos suvartojimo mažinimo iniciatyvos.
 
Reguliuojamos SGD veiklos segmento pajamos 2024 m. I pusmetį buvo 22,65 mln. eurų ir yra 2,15 mln. eurų mažesnės lyginant su tuo pačiu periodu 2023 m., tačiau dėl 2,8 mln. eurų mažesnių sąnaudų koreguotas grynasis segmento pelnas 2024 m. I pusmetį buvo didesnis 723 tūkst. eurų, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, ir siekė 841 tūkst. eurų.
 
Sumažėjusias reguliuojamosios SGD veiklos segmento pajamas daugiausia lėmė gegužės mėn. vykę laivo-saugyklos „Independence“ remonto ir priežiūros darbai sausajame doke Danijoje, kurių metu Klaipėdos SGD terminalo veikla buvo laikinai sustabdyta. „Techninę laivo-saugyklos priežiūrą – atnaujinti korozinę dangą, atlikti kitus periodinio aptarnavimo darbus – buvo būtina ne tik siekiant patikimos ir nepertraukiamos terminalo veiklos ateityje, bet ir ruošiantis „Independence“ perėjimui „KN Energies“ nuosavybėn šių metų pabaigoje. Nepaisant gegužę nevykusios SGD terminalo veiklos jo vidutinis panaudojimo lygis pirmąjį šių metų pusmetį buvo panašus į kitų tokio tipo terminalų Europoje lygį, priimta 12 dujovežių ir perkrauta 9,2 teravatvalandžių SGD“, – akcentavo T. Tumėnas.
 
Kryptinga „KN Energies“ veikla už Lietuvos ribų lėmė puikius 2024 m. pirmojo pusmečio rezultatus komercinės SGD veiklos segmente. Įmonė šiuos metus pradėjo pergale viešajame konkurse dėl keturių  plaukiojančių SGD terminalų Šiaurės jūros pakrantėje Vokietijoje komercinio eksploatavimo, o gegužę „KN Energies“ laimėjo terminalų operatorės Vokietijos valstybinės bendrovės „Deutsche Energy Terminal GmbH" skelbtą konkursą ir teiks antrojo Vilhemshafeno SGD terminalo (Wilhelmshaven 2) techninio eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.
 
Užtikrinti nauji projektai užsienyje, veikla Brazilijoje bei plėtojama Klaipėdos SGD vertės grandinė lėmė didesnį kaip 50 proc. segmento pajamų augimą: koreguotos 2024 m. sausio-birželio mėn. komercinės SGD veiklos segmento pajamos sudarė 5,36 mln. eurų (2023 m. I pusm. – 3,4 mln. eurų), o grynasis pelnas – 2,46 mln. eurų (2023 m. I pusm. – 0,5 mln. eurų).
 
„Šiųmetėse finansinėse ataskaitose išskiriamas naujas naujųjų energijų segmentas, į kurį sutrauktos įmonės pastangos įsilieti į naujų atsinaujinančių rūšių energijos – vandenilio nešėjų, anglies dvideginio emisijų sugaudymo ir transportavimo – verslą. Naujojo segmento veiklos įmonei leidžia prisidėti prie regioninės energetikos transformacijos tiek siekiant neutralaus poveikio klimatui, tiek aiškiai įsipareigojant transformuoti įmonės veiklą siekiant strategijoje užsibrėžtų tvarumo tikslų. „KN Energies“ ir toliau sieks komercinės ir veiklos meistriškumo visose savo veiklos srityse, kuris kartu su proveržiu tarptautinio SGD verslo srityje pagrįstai leidžia tikėtis optimistinių veiklos perspektyvų visus šiuos metus“, – pažymėjo T. Tumėnas.

Šią savaitę Klaipėdoje vyksta trečiasis Baltijos SGD ir naujosios energetikos forumas (angl. Baltic LNG & New Energies Forum), skirtas regioninio bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje ir sklandžios energetinės transformacijos temoms. Kartu su tarptautine energijos terminalų operatore „KN Energies“ rengiamame tarptautiniame forume dalyvauja per 150 dalyvių – Europos energetikos sektoriaus atstovų, tarptautinių ekspertų ir sprendimų priėmėjų bei politikos formuotojų.
 
Ypatingas dėmesys šių metų renginyje skiriamas Europos SGD tiekimo pajėgumų didinimui ir esamos energetikos infrastruktūros pritaikymui ateities energetiniams poreikiams bei anglies dioksido (CO2) emisijų mažinimui. Taip pat akcentuojama regiono valstybių bendradarbiavimo plėtojant energetikos infrastruktūrą, pritaikytą naujiems energijos šaltiniams, svarba. Tokie ištekliai kaip vandenilis, jūrinio vėjo energija ir biometanas vaidins svarbų vaidmenį siekiant Europos klimato tikslų.
 
„Šiuo metu Europa turi du svarbiausius energetikos tikslus – sparčiu tempu judėti link klimato neutralumo ir užsitikrinti savo energetinių poreikių patenkinimą bei stabilų energijos tiekimą minimizuojant geopolitines rizikas. Šiuos tikslus svarbu suderinti, o tam būtinas koordinuotas veikimas ir reikiamos infrastruktūros plėtra. Nauji iššūkiai ir tikslai diktuoja būtinus pokyčius ir energetikos sistemos transformacijoje – apie tai turime galimybę diskutuoti forume“, – sako Lietuvos energetikos viceministrė Inga Žilienė. Viceministrė renginyje aktualijas pristatė apžvelgdama pagrindinius Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos aspektus.
 
Akcentuojant naujųjų energijos šaltinių svarbą ir vis didesnį industrijos dėmesį jiems, renginys šiemet iš Baltijos SGD ir dujų forumo pervadintas į Baltijos SGD ir naujųjų energijos šaltinių forumą.
 
„Artėjant užsibrėžtam klimato neutralumo terminui visa Europa ir mūsų regionas turi paspartinti savo energetinę transformaciją, o kartu užsitikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Tam yra būtinas šalių tarpusavio bendradarbiavimas. Tai yra viena iš stabilaus ir užtikrinto persiorientavimo nuo pavojingų strateginių priklausomybių ir CO2 intensyvios energetikos prie į klimato tikslus orientuotos infrastruktūros sukūrimo sąlygų. Baltijos SGD ir naujosios energetikos forumas yra aktuali ir savalaikė platforma tokio bendradarbiavimo skatinimui ir geriausių sprendimų paieškoms, kurie itin aktualūs „KN Energies“, iki 2050-ųjų siekiančiai savo veiklą paversti neutralia klimatui“, – sako „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Anot D. Šilenskio, Lietuva turi vertingos patirties žengiant energetinės nepriklausomybės keliu, o Klaipėdos, kaip regioninio SGD produktų ir terminalų paslaugų centro, vaidmuo daro mūsų šalį strategiškai svarbia Baltijos regiono energijos tiekimo grandinėms. Dėl to tai, kad energetikos ekspertai ir sektoriaus atstovai renkasi būtent Klaipėdoje, nėra atsitiktinumas.
 
Forumo metu energetikos industrijos ekspertai ir stebėtojai, įmonių ir asociacijų atstovai, reguliacinės aplinkos formuotojai ir sprendimų priėmėjai iš įvairių šalių skaitė pranešimus, komentavo specifinių atvejų analizes, apžvelgė naujausias sektoriaus tendencijas.
 
Tarp konferencijos temų – naujųjų energijos šaltinių potencialas, SGD vaidmuo žaliojoje transformacijoje, SGD produktų rinkos prognozės, galimas Ukrainos dujų infrastruktūros vaidmuo užtikrinant Europos energetinę nepriklausomybę, technologinių energetikos infrastruktūros naujovių aptarimas ir kt.