Klaipėdos SGD terminalo operatorė AB „KN Energies“ (toliau – Bendrovė) informuoja gamtinių dujų rinkos dalyvius apie planuojamus skirstyti SGD terminalo neatidėliotinos rinkos pajėgumus 2024 metų spalio mėnesiui.

Bendrovė, atsižvelgdama į patvirtintų Taisyklių nuostatas, informuoja apie planuojamą paskelbti kvietimą teikti prašymus įsigyti SGD terminalo neatidėliotinos rinkos krovinio pajėgumus:

• Krovinio dydis: 1 000 000 000 kWh ± 5 %. Priimami ir kitokio dydžio krovinių prašymai, tačiau prioritetą teikiant Konvencinio dydžio kroviniui.
• Preliminarus SGD išdujinimo pajėgumų panaudojimo laikotarpis:  2024 m. rugsėjo - lapkričio mėn.
• Preliminari krovinio pristatymo data: spalio 16-17 d. arba kita su Terminalo Operatoriumi sutarta data.

 
Prašymų suteikti neatidėliotinos rinkos krovinio pajėgumų teikimo pabaiga: 2024 m. birželio 17 d. 16.30 val. Lietuvos laiku.

Atnaujinimas (birželio 17 d.): prašymų suteikti neatidėliotinos rinkos krovinio pajėgumų teikimo pabaiga pratęsiama iki 2024 m. birželio 21 d. 16.30 val. Lietuvos laiku.

PRELIMINARUS IŠDUJINIMO GRAFIKAS

Šiemet sukanka dešimt metų, kai į Klaipėdos uostą įplaukė Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinančio Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Ši sukaktis sutampa su strateginės svarbos laivo-saugyklos perėjimu Lietuvos nuosavybėn. Siekiant pažymėti šias progas ir įprasminti „Independence“ kaip Lietuvos nueito laisvės kelio simbolį, laivas-saugykla jo komercinės operatorės – bendrovės „KN Energies“ – iniciatyva papuoštas specialia vėtrunge, kurioje užkoduoti svarbiausi šalies nepriklausomybei įvykiai.
 
„Independence“ papuošusi vėtrungė sukurta bendradarbiaujant su pripažintu kuršių vėtrungių meistru Vaidotu Bliūdžiumi, istoriku Norbertu Černiausku ir menininku-muralistu Artur Širin. Ji išlaiko tradicinės Kuršių nerijos krašto vėtrungės formą, tačiau moderniais simboliais pasakoja Lietuvos laisvės istoriją ir įprasmina tautos politinės ir energetinės laisvės siekį. Vėtrungės simbolizmas tuo pačiu yra ir nuoroda į laivo pavadinimą, kuris lietuviškai reiškia „nepriklausomybę“.
 
„Laivo „Independence“ prisišvartavimas Klaipėdos uoste 2014 m. buvo istorinis įvykis, kuris savo svarba tikriausiai galėtų būti prilygintas Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir NATO. Šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste akivaizdu, kad tikroji šalies politinė nepriklausomybė yra neįmanoma be energetinės nepriklausomybės. Ją užsitikrinti ir tapti pirmąją Europos šalimi, visiškai atsisakiusia rusiškų dujų importo, Lietuva galėjo būtent laivo „Independence“ dėka. Tad jis žymi svarbų Lietuvos laisvės kelio etapą ir tuo pačiu yra šio kelio simbolis. Tai nuo šiol primins terminalo korpusą puošianti unikali vėtrungė“, – sako bendrovės „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
XIX a. siekiančių Kuršių marių pakrančių tautodailės tradicijų įkvėptoje vėtrungėje Lietuvos nepriklausomybės istorija prasideda nuo vasario 16-osios Nepriklausomybės akto pasirašymo 1918 m. ir tęsiasi per 1944-1953 m. antisovietinį pasipriešinimą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, tragiškus 1991 m. sausio įvykius, šalies įstojimą į NATO ir ES 2004 m. Šią Lietuvai svarbių įvykių seką užbaigia „Independence“ prisišvartavimas Klaipėdos uoste 2014 m.

 
„Į Lietuvos nematerialaus kultūros vertybių sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos puošybinės vėtrungės nėra sutinkamos niekur kitur – tik mūsų šalyje. Tai unikalus tautodailės objektas ir iki šių dienų išlikusi autentiška pasakojimo priemonė. Kiekvienas Kuršių nerijos gyventojų kurtų vėtrungių elementas turėjo prasmę ir jungėsi į bendrą žvejo kilmės, istorijos, vertybių ir tikėjimo pasakojimą. Tokia forma išlaikoma ir „Independence“ vėtrungėje, kuri kiekvienam, pažvelgusiam į ją, pasakos apie Lietuvą kaip laisvę mylinčią šalį“, – sako prie vėtrungės kūrimo prisidėjęs V. Bliūdžius.
 
Ant specialios plėvelės atspausdinta ir užklijuota 31 metro ilgio ir 8 metrų aukščio vėtrungė puošia abi „Independence“ korpuso sieneles priekinėje laivo-saugyklos dalyje. Laivas-saugykla vėtrunge buvo papuoštas Danijoje esančioje laivų remonto ir statybos įmonėje, kurioje šių metų gegužę buvo atliekami „Independence“ apžiūros ir remonto darbai.
 
Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“ laivų statykloje pastatytas laivas-saugykla „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo 2014 m. spalį, o komercinę veiklą pradėjo 2015 m. Iki šiol Lietuva laivu-saugykla naudojosi pagal išperkamosios nuomos sutartį, tačiau terminalą nuspręsta išpirkti ir šiemet jis pereis Lietuvos nuosavybei.
 
Klaipėdos SGD terminalas yra vienas svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, kuris sukūrė sąlygas Lietuvoje atsirasti gamtinių dujų rinkai ir atvėrė galimybę importuoti gamtines dujas iš viso pasaulio. Rusijai 2022 m. užpuolus Ukrainą Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų importo ir visą šalies gamtinių dujų poreikį patenkina per „Independence“.

„KN Energies“ – tarptautinė energijos terminalų operatorė, užtikrinanti saugius ir patikimus skystosios energijos srautus, chemijos ir žaliavų krovą Baltijos jūros regiono vartotojams, o klientams visame pasaulyje padedanti žiniomis ir gebėjimais plėtoti tvarios energetikos infrastruktūros projektus. Bendrovė šiuo metu eksploatuoja tris skystųjų energijos produktų terminalus Klaipėdoje, Subačiuje ir Marijampolėje, yra SGD terminalų Lietuvoje ir Brazilijoje operatorė. Taip pat teikia komercinio eksploatavimo paslaugas keturiems Vokietijos plaukiojantiems SGD terminalams, o vienam jų ir techninio eksploatavimo ir priežiūros paslaugas.
 

Europos Komisija suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (angl. Project of Common Interst – PCI) statusą anglies dioksido (CO2) surinkimo ir transportavimo Lietuvoje ir Latvijoje projektui, kurį parengė „CCS Baltic Consortium“ konsorciumas. Konsorciumą sudaro AB „Akmenės cementas“, AB „KN Energies“, Larvik Shipping AS, Mitsui O.S.K. Lines, Ltd. ir SCHWENK Latvija SIA.

Statuso suteikimas reiškia, kad projektas pripažintas svarbiu tarpvalstybiniu infrastruktūros projektu, kuris reikšmingai prisidės prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Šiame statuso skyrimo etape yra tik 14 CO2 infrastruktūros projektų, įtrauktų į bendrą interesą atitinkančių projektų sąrašą arba į svarbiausiems ES ir ne ES šalių projektams skirtų abipusio intereso projektų (angl. Project of Mutual Interest, PMI) sąrašą. PCI ir PMI projektams suteikiama nemažai privalumų, tarp kurių – teisė gauti finansinę paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.


„CCS Baltic Consortium“ buvo įkurtas 2022 m., siekiant sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) vertės grandinę Lietuvoje ir Latvijoje, kuri apimtų pramonės sektoriuje susidarančio CO2 surinkimą ir transportavimą sausuma bei jūra į nuolatines saugojimo vietas. Įgyvendinant projektą nuveikta nemažai darbų, pavyzdžiui, atlikta analizė, galimybių studijos ir pateiktos paraiškos PCI statusui gauti, o eksploatacijos  pradžia numatyta 2030 metais. PCI statuso suteikimas neabejotinai paspartins tolesnę projekto įgyvendinimo veiklą.

Šiuo metu Lietuvoje, kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, požeminis CO2 saugojimas yra draudžiamas, todėl CCS gali tapti atspirties tašku šių šalių bendrovėms, susiduriančioms su iššūkiais siekiant dekarbonizacijos tikslų vien tik optimizuojant procesus. Konsorciumas tikisi, kad projekto metu sukurta CCS vertės grandinė bus plačiai naudojama regione ir prisidės prie klimato problemų sprendimo platesniu mastu.

(Projekto vertės grandinė)

„Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba:
„Ši sritis ypač aktuali sektoriuose, kuriuose sunku greitai pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių, pavyzdžiui, mūsų veikloje - cemento gamyboje. Be to, CCS yra vienas iš pažangiausių technologinių sprendimų, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizavimo.“

„KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis:
„CCS Baltic Consortium“ pradėtas projektas yra pirmasis tokio pobūdžio projektas Baltijos regione.  Tuo tarpu kitose Europos šalyse jau padaryta pažanga tiriant anglies dioksido surinkimo, kaip perspektyvios dekarbonizacijos galimybės, perspektyvas. Susivieniję su „CCS Baltic Consortium“ partneriais įsipareigojame sukurti tvarią anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vertės grandinę ir taip prisidėti prie ES energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Ši iniciatyva taip pat atspindi KN įsipareigojimą siekti tvaresnės ateities.“ 

„Larvik Shipping“, vykdomasis direktorius Espen Tollevik:
„Larvik Shipping“ didžiuojasi būdama „CCS Baltic Consortium“ dalimi. Per 35 veiklos metus esame sukaupę unikalią saugaus ir patikimo suskystinto CO2 gabenimo laivais patirtį, todėl tikimės, kad mūsų patirtis šiame sektoriuje bus naudinga Baltijos CCS projektui ir viso regiono pramonei“.

„Mitsui O.S.K. Lines“, vykdomasis vadovas Suryan Wirya-Simunovic:
„Esame labai dėkingi, kad mūsų tęstinė veikla buvo įvertinta skiriant PCI statusą. Mes, kaip laivybos bendrovė ir CCS vertės grandinės jungiamoji grandis, stengsimės siūlyti lanksčius ir tvarius sprendimus, kad projektas turėtų svarbų vaidmenį dekarbonizuojant Baltijos regioną ir plačiau Europą.“

SCHWENK Latvija, SCHWENK Northern Europe generalinis direktorius Reinhold Schneider:
„Anglies dioksido surinkimas kartu yra ir vienas iš svarbiausių mūsų pramonės uždavinių ateinančiam dešimtmečiui, ir pagrindinis technologinis iššūkis, ir būtina sąlyga, kad mūsų pramonė, kuri išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtų tvari ir, galiausiai, konkurencinga. Kad būtų galima ir apdoroti, ir saugoti, tikėkimės, netrukus sukauptą CO2, turime bendradarbiauti su atitinkamais patyrusiais pramonės dalyviais, kurie žino, kaip tvarkyti ir gabenti šiltnamio efektą sukeliančias dujas dideliais kiekiais. Todėl dalyvaujame „CCS Baltic Consortium“ konsorciumo veikloje, kuria siekiama sukurti atitinkamą infrastruktūrą ir suteikti galimybę Baltijos šalyse surinktą CO2 nuolat saugoti jūroje arba gabenti į perdirbimo centrus.“

• AB „KN Energies“ generalinio direktoriaus atrankos aprašas