2020 m. pirmasis ketvirtis pasaulio ekonomikai ir verslui pažėrė itin reikšmingų iššūkių. Nepaisant sudėtingo laikotarpio, per pirmąjį 2020 metų ketvirtį KN uždirbo 3,9 mln. eurų koreguotojo grynojo pelno. Tai yra 30 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį prieš metus. Įmonės EBITDA (koreguota) buvo 7 mln. eurų arba 7 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 6,5 mln. eurų. Per pirmąjį ketvirtį KN uždirbo 20 mln. eurų pajamų.
 
2020 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio naftos pramonei daugiausiai sunkumų kėlė rekordiškai šilta žiema, plintantis COVID-19 ir nesėkmingos OPEC derybos. Baltijos šalims daugiausiai įtakos turėjo strigusios derybos dėl naftos tiekimo tarp Baltarusijos ir Rusijos. Dėl to Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos, pagrindinės naftos terminalų Baltijos šalyse klientės, dirbo minimaliais pajėgumais ir atitinkamai mažėjo eksportui jūriniu keliu nukreipiami naftos produktų kiekiai.
 
Nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, KN naftos terminalai per pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno, kuris buvo 12 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Naftos terminalų veiklos EBITDA (koreguota) išliko panašiame lygmenyje kaip pernai – 3,6 mln. eurų (prieš metus 3,5 mln. eurų). KN naftos terminalų veiklos pajamos per 2020 m. pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 mln. eurų.
 
Beveik visi terminalai, veikiantys regione, susidūrė su iššūkiu dėl veiklos apimčių – sumažėjusios naftos perdirbimo maržos turi įtakos naftos produkcijos gamybos apimtims ir atitinkamai naftos produktų tranzitui. Tai atsispindėjo ir KN pagrindinių klientų veikloje. Visgi KN naftos terminalas ir toliau išlieka itin konkurencingas ir efektyviausiai pajėgumus įdarbinantis terminalas Baltijos regione. Pirmąjį šių metų ketvirtį per KN naftos terminalą Klaipėdoje buvo importuota daugiau nei 400 tūkst. tonų žaliavinės naftos.
 
„Nepaisant išties sudėtingos metų pradžios, KN sugebėjo užsitikrinti finansiškai stiprų rezultatą. Per pirmąjį ketvirtį KN naftos terminalas veikė kaip visapusiškas – naftos produktų importo ir eksporto – terminalas. Tokias galimybes galėjome išnaudoti tik dėl anksčiau atliktų investicijų į infrastruktūrą, kuri padidino mūsų lankstumą ir galimybes diversifikuoti paslaugas, priklausomai nuo paklausos“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau išlaiko rekordiškai aukštas išdujinimo apimtis – šiemet per pirmąjį ketvirtį SGD terminale buvo išdujinta 5,2 TWh dujų. Nepaisant to, Klaipėdos SGD terminalo pajamos mažėjo 37 proc. iki 11,4 mln. eurų – SGD terminalo pajamose šiemet jau atsispindi 2019 m. sprendimai, leidę optimizuoti SGD terminalo Klaipėdoje infrastruktūros kaštus ir atitinkamai sumažinti saugumo dedamąją Lietuvos dujų vartotojams. Grynasis šios KN veiklos pelnas išlieka iš esmės nepakitęs – šiemet per pirmąjį ketvirtį uždirbta 2,4 mln. eurų grynojo koreguotojo pelno, atitinkamai prieš metus grynasis koreguotasis pelnas buvo 2,39 mln. eurų.
 
„SGD terminalas Klaipėdoje toliau tęsia rekordiškai aktyvią veiklą – šiemet pirmąjį ketvirtį per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamos dujos nukonkuravo vamzdynais tiekiamas dujas. Net 74 proc. dujų, patiektų per Lietuvos dujų perdavimo tinklą, buvo importuota per Klaipėdą.  Tą sąlygoja itin palankios SGD kainos pasaulinėse rinkose, daugeliu atveju nukonkuruojančios vamzdynais tiekiamas dujas“, – sako KN generalinis direktorius.
 
SGD komercinės veiklos, apimančios Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir tarptautinius SGD projektus, pajamos 2020 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 1 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir suaktyvėjusi SGD paskirstymo veikla, nes dėl palankių dujų kainų 37 proc. augo krovos į SGD autocisternas paklausa, ir pajamos iš tarptautinės veiklos.
 
Bene ryškiausias 2020 m. pirmojo ketvirčio akcentas visgi buvo COVID-19 pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, atitinkamai ir bendrovės veiklai. KN efektyviai pritaikė priemones, užkertančias kelią COVID-19 plėtrai bendrovėje ir sėkmingai užtikrino verslo tęstinumą, nepaisant to, kad dalis bendrovės darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu.
 
„COVID-19 situaciją vertiname atidžiai. Nebuvome tarp tų sektorių, kurių veiklą karantino apribojimai paveikė iškart, tačiau suprantama, kad stojant pasaulio ekonomikoms, paklausa energetikos ištekliams gali mažėti, o tai lemtų ir sumažėjusią paklausą logistikos paslaugoms. Žinoma, dėl mūsų atliktų investicijų į infrastruktūrą esame diversifikavę savo paslaugas ir galime siūlyti ne tik krovos, bet ir naftos produktų saugojimo galimybes. Tokiame neapibrėžtame kontekste pasaulyje tai yra viena iš paklausiausių paslaugų“, – atkreipia dėmesį KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo
Finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos turi praėjusiais metais įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis standartas gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus, kadangi rezultatas fiksuojamas atsižvelgiant į valiutos kurso įtaką paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų. Rodant vadybinį (koreguotą) rezultatą, investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria.
 
2020 m. I ketvirčio, lyginant su 2019 m. I ketvirčio, pagrindiniai KN finansiniai rodikliai kito taip:

	2020 m. I ketv. finansiniai rezultatai	Pokytis, lyginant su 2019 m. I ketv.	2020 m. I ketv. vadybinis rezultatas (be TFAS ir saugumo dedamosios sumažinimo)	Pokytis, lyginant su 2019 m. I ketv.
Pardavimo pajamos	20,0 mln. Eur	-24,0%	20,0 mln. Eur	-24,0%
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-0,4 mln. Eur	70,0%	3,9 mln. Eur	30,0%
EBITDA	7,0 mln. Eur	-45,0%	7,0 mln. Eur	7,7%

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN akcininkams dividendais išmokės 7,9 mln. eurų (0,02 eurų vienai akcijai) – visą 2019 m. grynąjį pelną. Sprendimą dėl dividendų mokėjimo KN akcininkai priėmė šiandien vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. 100 proc. grynojo pelno dividendais įmonė išmoka jau trečius metus.
 
KN dividendų politika numato, kad bendrovės valdyba siūlomą dividendų dydį nustato atsižvelgdama į bendrovės grynąjį pelną, finansinius rodiklius bei strategijos įgyvendinimą. KN pajamos 2019 m. siekė 104 mln. eurų. Ataskaitiniu periodu įmonės EBITDA buvo 65,8 mln. eurų.
 
Prieš akcininkams teikiant sprendimą dėl dividendų mokėjimo ir dividendais mokamos pelno dalies, KN vadovybė atliko finansinės būklės jautrumo analizę laikotarpiui iki 2030 metų. Taip buvo siekiama įvertinti, kokią įtaką dėl nepalankių aplinkybių sumažėję pinigų srautai galėtų turėti įmonės pajamoms ir pelnui, tiek dabar išmokant dividendus, tiek paliekant lėšas įmonėje. 
 
„KN turi pakankamą finansinį rezervą suplanuotų investicijų ir finansinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Atlikta finansinė jautrumo analizė rodo, kad, nepaisant to, ar bus išmokami dividendai, net susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, KN būtų pajėgi vykdyti savo strategiją, tęsiant investicinius projektus KN naftos terminale, siekiant ambicingų tikslų plėtojant tarptautinę SGD verslo liniją, taip pat vykdant ilgalaikio SGD tiekimo į Lietuvą užtikrinimo projektą“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Pasak KN vadovo, atsižvelgiant į KN kapitalui nustatytus grąžos rodiklius ir skolinto kapitalo kainą tarptautinėse finansų rinkose, didesnė vertė akcininkams kuriama išmokant dividendus, infrastruktūros projektus finansuojant iš skolintų lėšų.
 
„Šiuo metu skolinto kapitalo kaina rinkose vis dar yra itin patraukli ir konkurencinga. Todėl, išmokėdami dividendus, siekiame tiek didesnio savo veiklos efektyvumo, tiek kurti didžiausią naudą įmonės akcininkams. Suprantame, kad karantino kontekste visos papildomos pajamos gali būti itin reikalingos“, – sako D. Šilenskis.
 
Atsižvelgiant į KN dividendams skiriamą sumą, KN valstybei išmokės 5,5 mln. eurų, antrajam KN akcininkui – UAB koncernui „Achemos grupė“ – apie 780 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus KN valstybei dividendais bus išmokėjusi 34,5 mln. eurų. 2019 m. KN taip pat pateko ir tarp didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje - į biudžetą sumokėjusi virš 168 mln. eurų įvairių mokesčių.
 
72,32 proc. akcijų priklauso valstybei, 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas „Achemos grupė“, kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams. Nuo 1996 m. bendrovė listinguojama „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pradeda kasmetinę procedūrą – SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams, kurie prasideda 2020 m. spalio 1 d.
 
Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei Bendrovės generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles. SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu išankstine tvarka bus skirstomi SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai.
 
„Jau antrus dujų metus fiksuojame itin aukštus SGD terminalo veiklos rezultatus ir augančią konkurenciją dėl terminalo Klaipėdoje pajėgumų. Atsižvelgiant į tai, šiemet šiek tiek atnaujinome pajėgumų skirstymo taisykles, pavyzdžiui, numatydami aiškius mėnesinius pajėgumų skirstymo prioritetus. Pakeitimus atliekame siekdami, kad visi terminalo naudotojai gautų kuo didžiausią naudą iš mūsų teikiamų paslaugų ir į Klaipėdą plauktų kuo daugiau dujovežių“, – pabrėžia Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis.
 
Per einamuosius dujų metus SGD terminale priimti 42 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 28 dujovežių. Per šį laikotarpį atgabenta 2 mln. kub. metrų dujų, 81,28 proc. – iš „Equinor“ dujų skystinimo gamyklos Norvegijoje. Kaip rodo praktika, SGD terminalo naudotojai itin vertina galimybę terminalo pajėgumus užsisakyti pagal poreikius per visus metus, ne tik metinės pajėgumų skirstymo procedūros metu. Pavyzdžiui, per SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą praėjusiais metais buvo rezervuotos 5 TWh terminalo pajėgumų. Tačiau šiuo metu einamiesiems dujų metams jau rezervuotas keturis kartus didesnis SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumų kiekis – tai yra, net 22 TWh.
 
„SGD terminalo paslaugų paklausą augina toliau pasaulinėje rinkoje besilaikančios žemos SGD kainos, taip pat įmonių vertinimas dėl su „Balticonnector“ atsiveriančių galimybių regione. Atsižvelgiant į SGD terminalo veiklos intensyvumą, klientus raginame daugiau pajėgumų rezervuoti būtent metinės procedūros metu, nes tokiu būdu iš anksto bus užsitikrintas SGD tiekimas pagal įmonių poreikius“, - sako A. Molis.  
 
Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 3,75 mlrd. nm3, o tai sudaro 44.437.500 MWh per metus, taikant santykinį plėtimosi koeficientą 1:580 ir gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,85 kWh/nm3. Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos bus galima įsigyti ir dujų metų eigoje.
 
SGD terminalo potencialių naudotojų prašymus Bendrovė priima iki 2020 m. gegužės mėn. 25 d. 16:30 val. Lietuvos laiku.
 
Šiuo metu SGD terminalu Klaipėdoje naudojasi 5 įmonės iš Lietuvos ir Estijos.
 

 Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaciją (LJKKA), tarp kurių narių yra ir mūsų bendrovė, sureagavo į pranešimus, kad Lietuvoje daugėjant koronavirusu užsikrėtusių gyventojų, sveikatos įstaigos gali pritrūkti būtinos aparatūros. Uosto krovos kompanijos surėmusios pečius ir konsolidavusios suaukotas lėšas – per 200 tūkstančius eurų – Klaipėdos ligoninėms padovanos penkis Danijoje pagamintus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Dameca AX500“. Dalis šių lėšų bus skirta ir kitai medicininei bei priemonėms kovai su koronavirusu įsigyti.
 
Pasak LJKKA vadovybės, ši paramos iniciatyva yra visų prie jos prisidėjusių LJKKA narių padėka ir pagalba tiems, nuo kurių šiandien priklauso mūsų gyvybės.
 
„Visi puikiai suprantame, koks svarbus dabar medikų darbas. Rūpestis medikų bendruomene ir pagalba jai šiuo metu yra tai, ką galime padaryti, kad bent kiek sumažintume šios pandemijos pasekmes“, - teigia LJKKA nariai.
 
Tokių aparatų rezervacija galiojo labai trumpą laiką, todėl reikėjo itin skubių veiksmų. Uosto krovos kompanijos, sužinojusios apie poreikį trūkstamos gyvybiškai svarbios įrangos, reagavo iškart. Uostininkai tikisi, kad dovanojami aparatai prisidės prie sergančiųjų sveikimo ir pravers Klaipėdos sveikatos įstaigoms šiuo iššūkių laikotarpiu.
 
Du iš penkių dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurie bus tinkami naudoti ir narkozės metu, jau gauti ir sumontuoti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
 
„Šiandien susitelkimas ir maksimalus ligoninės medicinos darbuotojų atsidavimas gelbėjant bei padedant pacientams sveikti yra vienas svarbiausių uždavinių mums kaip sveikatos organizacijai. Tai lengviau įgyvendinti, kai jaučiame paramą iš organizacijų, institucijų, asociacijų, kurios teikia ne tik moralinį palaikymą, bet ir kitais įvairiais būdais siekia drauge įveikti mus užklupusią epidemiją. Sulaukę naujos medicininės įrangos, kurią nupirko Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, jaučiamės dar tvirtesni kovoje su virusu“, - pažymi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
 
Anot LJKKA, dedamos maksimalios pastangos, kad ir likusi nupirkta medicininė įranga kuo greičiau pasiektų Klaipėdą ir būtų galima ją pristatyti medikams. Po vieną dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą numatyta padovanoti Respublikinei Klaipėdos ligoninei, Klaipėdos jūrininkų ligoninei bei Klaipėdos vaikų ligoninei.
 
Dauguma LJKKA narių, o taip pat ir KN, ir anksčiau atsiliepė į medikų prašymus, ir su gydymo įstaigomis pasidalijo tuo, ką patys turėjo įsigiję, - medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, chalatais, vienkartinėmis pirštinėmis ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis. KN piniginiu įnašu prisidėjo ir prie Klaipėdos pramonininkų asociacijos inicijuotos pagalbos medikams iniciatyvos.