Rugpjūčio 16 d. naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės KN Finansų direktoriaus pareigas pradeda eiti Mindaugas Kvekšas.
 
M. Kvekšas patirtį finansų srityje sukaupė dirbdamas „KPMG Baltics“ ir AB „Ignitis gamyba“. Jis taip pat ėjo valdybos nario pareigas UAB „Verslo aptarnavimo centras“, AB „Ignitis gamyba“, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ valdybose, šiuo metu eina nepriklausomo valdybos nario pareigas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).

„Džiaugiuosi, kad M. Kvekšas prisijungia prie KN komandos. Jo kompetencijos, taip pat stipri korporatyvinės valdysenos, biržoje kotiruojamos bendrovės finansų valdymo patirtis bus itin vertinga bendrovei, keliančiai sau ambicingus tarptautinės plėtros tikslus, ieškančiai naujų verslo galimybių tvaresnių energijos bei kuro rūšių vertės logistikos grandinėse ir įgyvendinančiai strateginius projektus, tokius kaip ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimas Lietuvoje,“ – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
M. Kvekšo kompetencijos apima strateginį ir finansų planavimą, valdymą bei kontrolę, finansinės atitikties, vidaus kontrolės ir rizikų valdymą.
 
Finansų kompetencijas M. Kvekšas gilino Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje, taip pat yra baigęs „Baltic Institute of Corporate Governance“ vykdomą profesionalių valdybos narių rengimo programą.
 
„Žiūrint iš šalies, KN sudarė įspūdį kaip patyrusi, kompetentingų ir ambicingus tikslus sau keliančių profesionalų komanda. Nauji iššūkiai, su kuriais susiduria bendrovė, ir galimybė pasidalinti patirtimi bei pasisemti įdomios patirties iš KN komandos – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių apsisprendžiau prisijungti prie KN“, – sako naujasis KN Finansų direktorius Mindaugas Kvekšas.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pradėjo jūrinės krovos įrangos, skirtos naftos produktų iš ir į tanklaivius krovai, montavimo darbus šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rekonstruojamoje krantinėje. Šią krantinę KN pradės eksploatuoti dar šiemet. Nauja jūrinė krovos įranga sustiprins bendrovės pozicijas regione.
 
​Šiuo metu jau sumontuotas jūrinės krovos įrangos rėmas-pagrindinė konstrukcija rekonstruotame krantinės Nr.1 ruože ir tęsiami įrangos montavimo darbai: produktų krovos žarnų, gembinio krano, elektros ir automatikos bei kitų komplektuojamųjų dalių montavimas. Rekonstruotoje krantinėje šia įranga bus galima naudotis, kai bus sumontuota kita reikiama įranga, vamzdynai su valdymo armatūra, gaisro gesinimo ir kitos saugią naftos terminalo eksploataciją užtikrinančios sistemos. Šia įranga bus galima vienu metu krauti iki penkių skirtingų rūšių produktų į vieną tanklaivį.

„Mūsų vertinimu, KN Klaipėdos naftos terminale sumontuota pažangiausia naftos produktų krovos įranga Baltijos jūros regione. Jos esmė – paprastumas, t. y. žarnų eksploatacijai pritaikyti jau laiko patikrinti juostos įtempimo kontrolės mechanizmo principai. Sumontuota konstrukcija yra patikimesnė esant nepalankioms metrologinėms sąlygoms nei šiuo metu naudojami krovos prietaisai. Krantinių rekonstrukcija ir nauja krovos įranga sustiprins KN pozicijas Baltijos jūros regione, nes galėsime greičiau krauti laivus su didesne grimzle. Krantinių rekonstrukcija taip pat užtikrina ir KN naftos terminalo veiklos tęstinumą, nes dabar naudojamų krantinių laikančiosios konstrukcijos buvo įrengtos dar 1962 m. Svarbu pažymėti, kad jūrinės krovos įrangos techninės savybės padės išlaikyti aukštus aplinkosauginius reikalavimus, padidinti krovos našumą ir perkraunamų produktų asortimentą“, - komentuoja Dainius Čiuta, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius.

Įranga užtikrins galimybę krovai vienu metu naudojant penkias jūrines žarnas ir šeštą žarną panaudojant BOG (angl. boil-off gas – produkto nugaravimas) nuvedimui. Visa sumontuota įranga ir sistemos turės būti patikrintos, testuotos ir išbandytos.

KN užsakymu jūrinės krovos įrangos projektavimo, gamybos ir montavimo darbus vykdo norvegų ir lietuvių bendrovės. Ši įranga unikali ne tik savo veikimo principais, bet ir tuo, kad KN darbuotojai taip pat prisidėjo savo kompetencijomis bei įžvalgomis gerinant įrangos kokybę jos gamybos etape.

Numatoma krantinės Nr.1  ruožo naudojimo pradžia – 2021 paskutinysis ketvirtis.

Mindaugas Navikas, KN komercijos direktorius

Nuo vieno iki kito taško galima nuvažiuoti spaudžiant akceleratorių iki dugno, arba, įvertinant eismo, meteorologines ir kitas sąlygas, pasirinkti saugų ir optimalų greitį. Tokia pačia logika vertėtų vadovautis ir judant „žaliuoju kursu“ dekarbonizacijos link. Koks tas saugus greitis, kuriuo siekiama tvarumo tikslų? Ar tai ekonomiškai naudingiausia ir technologiškai efektyviausia? Ar yra jau dabar, nesiverčiant per galvą, ranka pasiekiamų sprendimų nuo CO2 dūstantiems miestams?

Yra. Dujos išlieka universaliausias mūsų kuras. Ekspertų skaičiavimai, vertinant ateities dujų paklausą, remiasi tuo, kad šis universalus kuras vis dar bus naudingas ir pritaikomas srityse, kuriose jau dabar galima drastiškai sumažinti CO2 pėdsaką ir tai jau aktyviai vyksta. Vieni iš tokių sektorių – antžeminis transportas ir laivyba. Prognozės gamtinėms dujoms palankios, ir įvairios atliktos studijos rodo, jog artimiausiais dešimtmečiais jų paklausa išliks. Kodėl? Gamtinės dujos kartu su atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI – biometanas, vandenilis, kt.) yra tas optimalus greitis, kai technologijas galima pritaikyti efektyviam ir ekonomiškai patrauklesniam perėjimui prie nulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ekonomikos.

Žemai kabantys vaisiai

Reikia pripažinti, kad idėja, jog pasauliui pavyks smarkiai sumažinti dujų naudojimą per ateinančius kelis dešimtmečius ir vis tiek įgyvendinti savo klimato ir aplinkosaugos tikslus, atrodo didelis iššūkis. Žinoma, įdomu įsivaizduoti, kaip ateityje jūrose plaukios rotorinėmis vėjo pagalba besisukančiomis ir elektrą gaminančiomis burėmis varomi laivai arba žmones skraidins žaliuoju vandeniliu ar elektra varomi orlaiviai. Ir tai neabejotinai yra mūsų laukianti ateitis. Tačiau sprendimų reikia šiandien, ir gamtinės dujos čia vaidina pakankamai svarbų vaidmenį. Jei lengvųjų automobilių-elektromobilių proveržis jau yra ir elektrinės baterijos šiam segmentui dekarbonizuoti jau įgauna pagreitį, sunkusis antžeminis transportas vis dar susiduria su iššūkiais „įsisavinti“ elektros technologijas, kurios neabejotinai ištobulės ateityje.

Tačiau dabar yra alternatyva – suskystintosios gamtinės dujos (SGD). Jas naudojant į aplinką išmetama bent 19 % mažiau ŠESD nei naudojant įprastinius degalus, o tokie sunkvežimiai įveikia vidutiniškai 1500 km atstumą. SGD būtų lengvai pritaikomas ir tolimojo susisiekimo autobusams. Vienas iš pavyzdžių – tvaraus mobilumo siekianti gamintoja „Scania“, sukūrusi autobuso modelį „Interlink“, kuris gali būti varomas tiek tradiciniais degalais, tiek ir SGD ar AEI. Tokie autobusai rastų nišą ir Lietuvoje tarpmiestinio susisiekimo maršrutuose arba kursuodami tarp valstybių. Juolab, kad Europoje sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų skaičius, jau gerokai perkopęs 300 degalinių. Tokios degalinės netrukus rasis ir Lietuvoje, kadangi SGD pripažįstamos kaip alternatyvūs degalai ir tokiai infrastruktūrai skiriamos subsidijos.

SGD yra tas žemai kabantis vaisius, kurį nuskynus dekarbonizacijos tikslus pasiekti būtų lengviau. Laivybos sektorius – ne išimtis, kur, pasitelkus SGD, tvarus transportas būtų nebe siekiamybė, o realybė. Remiantis nepriklausomų ekspertų DNV duomenimis, 2050 m. pasaulyje apie 30 proc. laivų naudos gamtines dujas kaip kurą, 70 proc. bus varomi iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamais degalais ir tik 7 proc. teks naftos produktams bei 3 proc. bus varomi elektra. Čia slypi ir ekonominė nauda. Jūrinės ir energetikos technologijų rinkos milžinė „Wärtsila“ teigia, kad naudojant laivuose SGD patiriamos mažesnės energijos sąnaudos nei deginant tradicinį jūrinį kurą. Todėl žalioji kryptis Klaipėdos uoste ir vidaus vandenyse su SGD niša priešakyje – neišnaudota.

Ką suprato estai?

Nuo kelių ir vandens persikelkime ant geležinkelių bėgių, kur jau pakankamai sparčiai vyksta elektrifikacija, tačiau tvarumo varžybose šiame segmente į pirmąsias gretas vėl išsiveržia SGD. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Mūsų kaimynų estų įmonė „Operail“ šių metų liepos viduryje pristatė krovininį SGD lokomotyvą rekonstravus jo dyzelinio kuro talpas ir sumontavus SGD talpas bei kitas sistemas. „Operail“ teigia, jog tai pirmasis SGD krovininis lokomotyvas Baltijos šalyse ir kaimyniniame regione, tačiau bendrovė vienu lokomotyvu neplanuoja apsiriboti. Toks lokomotyvas leis sutaupyti 30 proc. kuro sąnaudų, išmesti 20 proc. mažiau anglies dioksido ir 70 proc. mažiau sieros dioksido. Kaimynai suprato ne tik ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir tai, kad elektra ne visais atvejais yra optimalus sprendimas. Lietuvoje tokie lokomotyvai galėtų kursuoti tiek uoste, tiek ir tarpmiestiniuose maršrutuose, kur negalima ar neplanuojama elektrifikacija.

Dujos skirtingose ​​rinkose ir skirtingomis sąnaudomis leidžia pasiekti skirtingą efektą bei padeda mažinti pėdsaką po savęs. Tvarumo kartelė dar labiau kyla, kai kuriama vertės grandinė su AEI. Metanas, susimaišęs su iš organinių medžiagų išgaunamomis dujomis dar labiau priartina prie siekiamybės ilgainiui visiškai pereiti vien prie AEI naudojimo. Taip pat didelę reikšmę turi ir vandenilis, įskaitant vandenilį, kuris galėtų būti gaminamas iš dujų (su anglies surinkimo ir saugojimo technologija). Europos komisijos sprendimu visam iškastiniam kurui anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas turės būti taikomas maždaug nuo 2030 m. energijos sektoriuje, kad būtų pasiekti dekarbonizavimo tikslai. Galbūt tokios CO2 sugaudymo technologijos galėtų atsirasti Lietuvoje ir net Klaipėdoje. Šiuo metu su japonų partneriais atliekama studija, kuris padės atsakyti, ar rastųsi dar viena gamtinių dujų panaudojimo niša ir ar Lietuva galėtų sužibėti tame tvarumo žemėlapyje.
 
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės KN įmonių grupė per 2021 m. pirmąjį pusmetį gavo 31,6 mln. eurų pajamų. KN grupės EBITDA per 2021 m. pirmąjį pusmetį siekė 14,6 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį KN patyrė 200 tūkst. eurų koreguotojo grynojo nuostolio.
 
Pandemija, nepaisant įsibėgėjusio vakcinacijos proceso, toliau daro neigiamą poveikį kai kurioms industrijoms ir sektoriams. Per šių metų pirmąjį pusmetį naftos produktų perdirbimo maržos demonstravo nedidelį atsigavimą. Tačiau kol kas jis nebuvo pakankamas, kad galėtų užtikrinti su naftos produktų gamyba, krova ar logistika dirbančioms įmonėms iki pandemijos buvusias veiklos apimtis.
 
„Naftos terminalų veiklai didžiausią poveikį daro vis dar besitęsianti pandemija, geopolitinės aplinkybės, taip pat dėl planinių remontų vieno pagrindinių klientų gamyklose sumažėjusios veiklos apimtys, atsispindinčios per mažesnį eksportuojamų naftos produktų kiekį. Finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir reikšmingai išaugusi apyvartinių taršos leidimų kaina. Visgi tiek reguliuojama, tiek komercinė SGD veikla pirmąjį pusmetį buvo pelninga“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Susidūrus su rinkos ir geopolitiniais iššūkiais, KN pirmąjį pusmetį susitelkė į greitų sprendimų įdarbinti atsiradusius laisvus talpyklų pajėgumus paiešką. Itin konkurencingoje rinkoje, dalį KN naftos terminalo pajėgumų pavyko išnuomoti etanolio, benzino ir mazuto saugojimui. Įprastos saugojimo paslaugų apimtys ir atitinkamai šios veiklos pajamos didėjo beveik dvigubai.​ Taip pat gegužės mėnesį per KN infrastruktūrą pradėtas riebalų rūgščių metilo esterio (RRME; biodyzelino priedo) ir MEG importas pagal naujas sutartis.​ 2021 m. apie 63 proc. augo ir bendras biodegalų krovos kiekis KN, t. y., per pirmąjį pusmetį perkrauta 61,4 tūkst. tonų etanolio, RRME ir biodyzelino.
 
Klaipėdos SGD terminale per pirmąjį 2021 metų pusmetį buvo priimti 9 dideli, 26 maži SGD kroviniai ir 2 kroviniai perkrovos operacijoms. Lietuvoje augus gamtinių dujų suvartojimui, daugiau nei pusė – 64 proc. – šalyje per 2021 m. pirmąjį pusmetį suvartotų dujų importuota per SGD terminalą Klaipėdoje. Didžiausią įtaką reguliuojamos veiklos pajamų rezultatui daro su VERT suderintas mažesnis saugumo dedamosios lygis,  2014-2019 m. laikotarpiu nustatytas investicijų grąžos viršijimas,  mažesnė nustatyta kintama saugumo dedamosios dalis,  taip pat dėl pernai didesnių nei planuota gamtinių dujų vartojimo pajėgumų surinkto perviršio skirtumas. Akumuliuotas šių veiksnių efektas KN reguliuojamos veiklos pajamas mažino 4 mln. eurų.
 
„Kaip ir prognozavome, šie metai bendrovei ir toliau išlieka sudėtingi dėl viso komplekso nepalankiai sukrentančių išorinių aplinkybių. Reaguodami į tai, skiriame daug dėmesio verslo aplinkos analizei ir reikiamų mitigavimo priemonių išgryninimui. Šiuo metu esame KN strategijos 2030 peržiūros pusiaukelėje. Taip pat pasitelkę tarptautinius konsultantus – „Solomon Associates” – inicijavome valdomų naftos terminalų efektyvumo studiją, kuri leis geriau įvertinti mūsų terminalų konkurencingumą veiklos procesų ir naudojamų išteklių požiūriu. Sėkmingai tęsiame LEAN diegimą ir procesų peržiūrą siekiant toliau didinti visų veiklos segmentų efektyvumą, konkurencingumą, bei mažinti kaštus. Intensyviai ieškome ir naujų verslo galimybių, taip pat KN vietos  tvaresnių energijos bei kuro rūšių vertės (logistikos) grandinėse. Visa tai – pagrindiniai prioritetai, ties kurias kartu su komanda liksime susitelkę šiais metais“, – sako D. Šilenskis.
 
72,47 proc. akcijų priklauso valstybei, 10,43 proc. akcijų valdo UAB koncernas „Achemos grupė“, kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams. Nuo 1996 m. bendrovė listinguojama „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 
KN grupės rezultatai (neaudituoti):
 

Rodiklis, mln. Eur	2021 m. 1-6 mėn.	2020 m.  1-6 mėn.	Pokytis
Koreguotas grynasis pelnas	-0,2	7,3	-7,5 mln. Eur
Pajamos	31,6	40,7	-22,4 %
EBITDA	14,6	24,2	-39,7 %