Ketvirtadienį nesusirinkus KN (AB „Klaipėdos nafta“) akcininkų kvorumui nebuvo priimti sprendimai dėl KN vykdomos reguliuojamos veiklos perkėlimo į dukterinę bendrovę UAB „SGD terminalas“. Nors bendras tikslas išpirkti laivą-saugyklą išdėstant jo išlaikymo kaštus per visą veiklos terminą nesikeičia, tačiau įgyvendinti sprendimus dėl saugumo dedamosios mažinimo vartotojams jau nuo liepos 1 d. tampa nerealu.

SGD reguliuojamos veiklos perleidimas KN yra itin svarbus, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su saugumo dedamosios mažinimu.

„Buvome pasiruošę vykdyti turimą veiksmų planą, kuris būtų leidęs artimiausiu metu mažinti saugumo dedamąją. Reguliuojamos veiklos perleidimas į dukterinę bendrovę yra reikšminga viso projekto finansinio plano dalis. Tai, kad neįvyko mūsų akcininkų susirinkimas ir nebuvo priimti reikiami sprendimai, yra esminis nukrypimas nuo turėto plano, todėl projekto grafikas neišvengiamai koreguosis“, - sako KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. 

KN visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko KN antrajam pagal dydį akcininkui ir didžiausiam dujų vartotojui šalyje koncernui „Achemos grupė“  prieš pat susirinkimą pateikus pretenziją dėl KN planuojamo reguliuojamos veiklos perleidimo dukterinei bendrovei.

„Artimiausiomis dienomis turėsime įsigilinti į savo antrojo pagal dydį akcininko gautą pretenziją ir papildomai įvertinti visus jų keliamus klausimus. Tuomet bus aiškiau, kaip keisis mūsų bendras planas ir kokiais terminais galėtų vykti saugumo dedamosios kaštų mažinimas vartotojams“, - teigia M. Jusius. 

72 proc. KN akcijų priklauso valstybei, 10 proc. akcijų UAB koncernui „Achemos grupė“.
 

Šių metų pradžioje KN pradėjo įgyvendinti skaitmenizavimo ir inovacijų strategiją, kurią parengė patys darbuotojai. Trečiadienį tęsiant KN skaitmeninės transformacijos iniciatyvą surengtas pirmasis KN hakatonas, kuriame KN darbuotojai kūrė mobiliąją programėlę, skirtą veiklos incidentams ir rizikoms fiksuoti.

Pirmajame KN hakatone dalyvavo daugiau nei 40 KN komandos narių, kurie per maždaug penkias valandas ieškojo tinkamiausio sprendimo, kaip „vieno langelio“ principu KN darbuotojai galėtų pranešti apie įvairius tobulintinus organizacijos veiklos klausimus – ypač susijusias su veiklos rizikomis ar incidentais. 

„Ieškome būdų, kaip paprasčiausiu keliu kiekvienas mūsų darbuotojas, net ir dirbantis nekompiuterizuotoje darbo vietoje, galėtų pranešti apie įvairias kasdienėje veikloje atsirandančias tvarkytinas ar tobulintinas vietas – pradedant nuo su darbų sauga susijusių klausimų, baigiant įvairiais, paprastai tariant, ūkiniais reikalais, tobulintinais sprendimais, kad dirbtume efektyviau ir operatyviau. Be to, tai puikus būdas suartinti skirtingus organizacijos komandos narius, skatinti bendradarbiavimą, brandinti naujas idėjas ir jomis keistis“, – sako KN Teisės ir administravimo direktorius, KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategijos vadovas Rytis Valūnas.

Šis hakatonas yra viena iš priemonių, prisidedančių prie KN skaitmeninės transformacijos skatinimo. Iš viso KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategiją sudaro penkios veiklos kryptys. Strategija orientuota į verslo veiklos procesų skaitmenizavimą ir  supaprastinimą, verslo analitikos įrankių diegimą ir naudojimą, virtualioje erdvėje bendraujančios ir bendradarbiaujančios darbuotojų bendruomenės kūrimą bei klientų patirties gerinimą. Dėmesys skiriamas ir pramonės technologijoms – bus kuriamas Klaipėdos naftos terminalo skaitmeninis dvynys, diegiama automatinė traukinio vagonų atpažinimo sistema, vystoma indukcinio vamzdynų pašildymo technologijos įdiegimo galimybė. Visoms šioms KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategijoje numatytoms kryptims įgyvendinti taip pat itin svarbus novatoriškos darbo aplinkos sukūrimas, siekiant tapti visus įmonės darbuotojus įtraukiančia, nuolat besimokančia ir atvira skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms organizacija.

KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategija išskirtinė tuo, kad ją parengė patys darbuotojai.

„Akivaizdu, kad veiklos skaitmenizacija ir organizacijos atvirumas inovacijoms – šiuo metu yra esminiai faktoriai, leidžiantys auginti darbuotojų produktyvumą ir mažinti veiklos kaštus, priimti greitesnius ir geresnius verslo sprendimus ir kurti didesnę vertę klientams, o tuo pačiu didinti pačios organizacijos motyvaciją. Dar svarbiau, kad šią strategiją parengė ir kryptingai siekia įgyvendinti patys darbuotojai, savanoriškai susibūrę į KN inovatorių komandą. Pagrindiniai tikslai – siekti efektyvumo, tobulinti verslo procesus ir auginti mūsų verslą – yra itin svarbūs ir KN akcininkams, kadangi kuriama reali finansinė nauda, o bendrovės modernus ir novatoriškas požiūris yra būtinas ir potencialiuose tarptautiniuose projektuose, į kurių vystymą organizacija yra susitelkusi“, – pabrėžia R. Valūnas.

Skaitmenizacijos ir inovacijų strategija bus atnaujintos KN veiklos strategijos iki 2030 m. dalis.
 

Dalijamės AB „Klaipėdos nafta“ (KN) Klaipėdos SGD tarnybos vadovo Arūno Molio komentaru apie per pastaruosius keletą mėnesių intensyvėjantį – sąmoningai ar nesąmoningai tirštinamą – propagandos apie SGD terminalą Klaipėdoje lauką.

Dr. Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD tarnybos vadovas: Antys – lietuviškos ir importinės
 
 „Melagienos“ viešojoje erdvėje jau tapo pripažinta ir visuotinai suprantama koncepcija. Savu metu šokiravusi visus, užaugusius tais laikais, kai žiniasklaidoje paskelbta informacija buvo traktuojama kaip absoliuti tiesa, pamažu įtvirtino suvokimą apie savotiško informacinio karo būvį.
 
Mums, ilgą laiką buvusiems už geležinės uždangos, „melagienos“ ir įvairios „antys“ lyg ir nekelia nuostabos. Kelis dešimtmečius gyvenome kruopščiai nudailinto oficiozinio informacinio fono sąlygomis, kur tiesa geriausiu atveju likdavo tarp eilučių, o blogesniu – tarp grotų. Tad šiuolaikinės „melagienos“ labiau stebina nebent socialinių tinklų įgalintu greičiu bei apimtimis. Nors patys principai nesikeičia – svarbu arba pasėti abejonę, arba į viešąją nuomonę įausti neteisingų faktų, kurie, juos nuosekliai kartojant, taptų įtikima tiesa.
 
Kodėl dabar apie tai kalbu? Kiekvienas bent kiek atidžiau stebintis informacinę erdvę, per pastaruosius keletą mėnesių turėjo pastebėti intensyvėjantį – sąmoningai ar nesąmoningai tirštinamą – propagandos apie SGD terminalą Klaipėdoje lauką. Didžioji dalis abejotinos informacijos, turbūt nieko nebenustebinsiu, mus pasiekia iš kaimynų rytuose. Visgi tokios propagandos aukomis, o gal ir sąmoningais skleidėjais, tampa ne tik didžiosios kaimynės žinias be didesnių klausimų perimanti žiniasklaida arba socialinių tinklų nariai, bet ir iš pažiūros didesnį atsparumą turintys turėti nuomonės lyderiai. Iš principo propagandos argumentai skaidomi į tris grupes – SGD terminalo Klaipėdoje veiklą, likimą po 2024 metų arba KN ateitį apskritai.
 
Vienas ryškesnių „melagienų“ pavyzdžių – lyg ir visai netyčia išsprūdęs ar vertime paklydęs kolegų Rusijoje teiginys apie neva „Marshal Vasilevskiy“ į Lietuvą, Klaipėdos SGD terminalą, tiekiamas dujas.  Kiekvienas bent kiek besidomintis situacija ir stebintis šio Kaliningrado srities galiūno veiklą, mato, kad jis apskritai veiklos ... nevykdo. Tačiau tai visiškai atitinka dar metų pradžioje, su pompastiška jo veiklos pradžia, išbandytą komunikacijos liniją, kai buvo kalbama apie dujų tranzito per Lietuvą sustabdymą.
 
Tokių ir panašių pavyzdžių pasitaiko ne vienas. Dar vienas gana meistriškai sudėliotos istorijos, pastaruoju metu iš kaimyninių šalių atkeliavusios ir į mūsų žiniasklaidą, pavyzdys – teiginys, kad SGD terminalą valdančios KN akcijos yra ar bus greitu metu parduotos. Versijų yra įvairių – arba vokiečiams, arba rusams.  Jei taip perpublikuodami informaciją slysčioja kasdien su informacija dirbantys žmonės, baisu net pagalvoti, kokia informacija susitelkusi informaciniuose šešėliuose.
 
Kaimynus aplinkinėse rinkose suprasti įmanoma – jiems tikrai rūpi savi, ne Lietuvos nacionaliniai interesai. Tačiau suprasti kolegas Lietuvoje, prisidedančius prie absoliučiai neteisingų teiginių apie Klaipėdos SGD terminalą, kiek sunkiau. Štai ir praėjusį šeštadienį vieno iš dienraščių puslapiuose, nuomonių skiltyje, sakoma „SGD terminalą-laivą, pavadintą simboliškai „Independence", vėliau perpirko tie patys rusai.“. Į nuomonę, žinoma, teisę turime kiekvienas, tačiau kaip vertinti nuomones, skelbiančias klaidingą ar net žalingą informaciją?
 
Pagrindinis visos šios informacinės kampanijos tikslas – įrodyti, kad terminalas Klaipėdoje niekaip nesukurs konkurencijos monopolininkui „Gazprom“. O ir išvis – stovi tuščiai, išlaikomas vien tik valstybės pastangomis užtikrinant minimalų dujinimo režimą. Ironiška, kad toks sutapimas pasirodo tuomet, kai trečią mėnesį iš eilės SGD terminalas gerina visus veiklos rekordus. Balandžio mėnesį 83 proc. Lietuvos vartotojus pasiekusių gamtinių dujų buvo patiektos iš Klaipėdos SGD terminalo, o gegužę buvo išdujinta apie 1,64 TWh dujų – apytiksliai tiek pat, kiek iš viso buvo suvartota Lietuvoje. Artimiausių mėnesių SGD terminalo krovos grafikas taip pat atrodo itin optimistiškai – likusiais šių dujų metų mėnesiais per terminalą ir toliau bus tiekiamas toks dujų kiekis, kuris  ne tik patenkins visą vartotojų Lietuvoje dujų poreikį, bet ir sudarys galimybių dujų eksportui į Latviją.
 
Tad nejučia norisi patikėti – jeigu pradeda gagenti toks savų ir importinių ančių būrys, vadinasi, Lietuva iš tiesų daro kažką labai teisingai ir dirba geromis kryptimis.