BNK (UK) Limited informavo KN apie laikiną naftos produktų prekybos, vykdant krovą per Klaipėdą, sustabdymą sudarant naujus kontraktus tarp BNK ir jų klientų. Visos sutartys tarp BNK ir KN galioja ir toliau, tačiau įsipareigojimai pagal sutartis pristabdomi neapibrėžtam laikotarpiui. Kroviniai, nors ir mažesne apimtimi, šiuo metu siunčiami į Klaipėdą ir perkraunami KN naftos terminale tolimesniam eksportui.
 
KN Komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko teigimu, pagal pasiekiančią informaciją šiuo metu sudėtinga konkrečiai įvertinti galimą tokio BNK sprendimo poveikį KN veiklai. Tačiau kol KN klientas neatnaujins įprastų prekybos apimčių, kraunant naftos produktus per Klaipėdą, tikimybė, jog baltarusiški kroviniai nebus siunčiami į Lietuvą, vertinama kaip pakankamai reali ir todėl būtina ruoštis įvairiems veiklos scenarijams.
 
„Vertinant ekonominiais argumentais, infrastruktūra Klaipėdoje yra parankiausia Baltarusiškų naftos produktų eksportui ar, prireikus, importui. Šiuo metu su klientais Baltarusijoje dirbame įprastiniu režimu, turime numatytų krovinių artimiausiam laikotarpiui. Tačiau suprantame, kad kliento sprendimus greičiausiai diktuoja ne ekonominė, o politinė logika, kurios mes valdyti negalime. Atidžiai vertiname visą mus šiemet pasiekiančią informaciją iš Baltarusijos ir atitinkamai adaptuojame savo veiklos planus diversifikuojant veiklą, plečiant paslaugų ir klientų ratą“, – sako KN Komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
 
Pasak KN komercijos vadovo, atsižvelgiant į šiemet atsiradusį neapibrėžtumą dėl situacijos Baltarusijoje, 2020 m. KN skyrė naujų verslo galimybių paieškai. Tarp tokių – naftos produktų saugojimo paslaugos, kurių paklausa šiemet reikšmingai augo dėl koronaviruso nulemtos pandeminės situacijos ir istoriškai žemų naftos perdirbimo maržų.
 
„2020-aisiais KN pavyko sėkmingai sureaguoti į besikeičiančius klientų poreikius ir pasiūlyti naftos produktų saugojimo galimybių. Matome ir tolimesnę paklausą naftos terminalo talpų nuomai ir produktų saugojimui ilgalaikėmis sutartimis. Šiuo metu jau esame sudarę keletą tokios paslaugos sutarčių, įskaitant sutartis dėl benzino talpyklų nuomos, kurios mums leis įdarbinti esamą infrastruktūrą. Vertiname tai kaip gan stabilią alternatyvą šviesių naftos produktų krovai“, – pabrėžia M. Navikas.
 
Kartu su naftos produktų saugojimo paslaugų plėtra ir augančia paklausa, bendrovė planuoja plėsti ir laivas-laivas krovos operacijų apimtis, išnaudojant valdomos infrastruktūros lankstumą. 
 
„Mūsų konkurencinis pranašumas yra tas, kad esame multimodalinis terminalas, kuriame naftos produktai gali būti tiek iškrauti iš visų transporto priemonių, tiek pakrauti į visas transporto priemones. Šiuo metu terminale krauname dviženklį skaičių skirtingų pozicijų krovinių, tokių kaip įprasti naftos produktai, naftos chemijos produktai ir įvairūs biodegalai. KN veiklos strategijoje 2030 esame numatę, toliau diversifikuoti produktų ir paslaugų portfelį, siekiant išvengti vieno kliento ar vieno krovinio dominavimo“, – pabrėžia KN Komercijos direktorius.
 
Per 9 šių metų mėnesius KN naftos verslo segmente gavo 23,7 mln. eurų pajamų (23,9 mln. eurų prieš metus), iš šios veiklos uždirbtas koreguotas grynasis pelnas siekė 6,7 mln. eurų (7 mln. eurų 2019 m. atitinkamu laikotarpiu). Vertinant bendrovės ir rinkos analitikos duomenis, KN ir toliau išlieka efektyviausiai savo naftos terminalų pajėgumus išnaudojančia bendrove Baltijos šalyse.
 
BNK (UK) Limited priklauso didžiausiai Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai – ZAT „Belaruskaja neftenaja kampanija“.
 

Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius
 
Aukštas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo lygis, didžiausias iki šiol išdujinimo rezultatas, gebėjimas lanksčiai reaguoti į greit kintančias rinkos sąlygas, ir, svarbiausia, mažėjančios gamtinių dujų kainos regioniniu mastu bei mažėjančios terminalo išlaikymo sąnaudos vartotojams – visa tai pavyko pasiekti šiemet. Nuosekliai dirbant toliau tai išlieka ir kitų metų siekiais.    
 
Metams baigiantis galime įvertinti, jog šiemet rinkose susiklosčiusi beprecedentė situacija laikantis itin žemoms SGD kainoms, tuo pasinaudoti galėjo Lietuvos gamtinių dujų importuotojai, o naudą pajausti – ir visos Lietuvos gaminių dujų vartotojai.  

Rezultatai – aukščiausi istorijoje

Metams baigiantis, pagal suplanuotą krovos grafiką matome, kad turėsime 200 krovos ir perkrovos operacijų SGD terminale skaičiuojant nuo veiklos pradžios. Vien šiais kalendoriniais metais jau turėjome 69 tokias operacijas. Per visą daugiau nei 6-erių metų veiklos laikotarpį išdujinta ir į gamtinių dujų sistemą patiekta daugiau nei 80 TWh gamtinių dujų. Vien šiemet, skaičiuojant iki šios dienos, išdujinta daugiau nei 20 TWh gamtinių dujų – daugiau nei bet kuriais kitais metais. Šiemet apytikriai 70 proc. gamtinių dujų Lietuvoje patiekta per SGD terminalą. Žinoma, šie metai SGD rinkoje yra labiau išskirtiniai nei formuojantys ilgalaikę tendenciją, kadangi dėl itin šiltos praėjusių metų žiemos ir dėl Covid-19 pandemijos paveiktos pasaulinės gamtinių dujų paklausos SGD kainos ženkliai krito. Šiomis rinkos sąlygomis galėjo pasinaudoti ir Lietuva. Dėl visų šių priežasčių nuo liepos 1 d. vidutiniškai 15 proc. mažėjo gamtinių dujų kainos Lietuvoje. To nebūtume galėję pasiekti neturėdami SGD terminalo. Jau šiandien matome, kad kalendoriniams 2021 metams užsakyta daugiau nei 14 TWh išdujinimo pajėgumų SGD terminale. Tai rodo, kad šis gamtinių dujų infrastruktūros elementas užtikrina tiek energetinį saugumą, tiek gamtinių dujų rinkos konkurencingumą.

Krovinių iš JAV proveržis

Šie metai buvo itin palankūs SGD iš JAV importui. Skaičiuojant nuo SGD terminalo veiklos pradžios į Lietuvą importuota 10 didelių krovinių iš JAV, iš viso 9,37 TWh. Šiemet suplanuoti dar du kroviniai iš JAV, tad nuo veiklos pradžios jų suskaičiuosime iš viso 12. Vien kalendoriniais 2020 m. sulaukta 7 krovinių iš JAV (ir laukiama dar dviejų iki metų pabaigos). Skaičiuojant su suplanuotais iki metų pabaigos kroviniais, SGD iš JAV šiemet sudarys apie 37 proc. visų importuotų krovinių. Apie 49 proc. krovinių  šiemet bus importuota iš Norvegijos, likusi nedidelė dalis – iš Rusijos. Nors JAV gamtines dujas eksportuoti pradėjo nuo 2016 m., 2019-2020 m. ženkliai padidino eksporto į Europą apimtis. Daugiausiai tai lėmė skystinimo pajėgumų padidėjimas dėl naujų atsiradusių projektų JAV, kurie paskatino paklausos augimą ir tiekimą į Europą.  SGD terminalo klientai, kurių šiemet turime net 6 – daugiausiai per visą veiklos laikotarpį – galėjo pasinaudoti palankia situacija rinkoje ir importuoti krovinius iš JAV. Manome, kad nuo 2021 m. pakeista SGD terminalo perkrovos paslaugos kainodara ir jos diferencijavimas pagal laivų/krovinių dydžius dar labiau paskatins naujų naudotojų ar krovinių pritraukimą. Kainodaros metodikos pokytis kartu atliepia du bendrovės tikslus – didinti SGD terminalo konkurencingumą bei mažinti saugumo dedamąją, kurią moka gamtinių dujų vartotojai, įskaičiuota į gamtini dujų tarifą.

Gamtinių dujų kainos – vienos mažiausių Europoje

Kaip skelbia EUROSTAT, vien tik vertinant pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvos gamtinių dujų vartotojai (namų ūkiai ir ne namų ūkiai) už gamtines dujas mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad 2020 m. I pusmetį gamtinės dujos į Lietuvą importuotos apytikriai 54 procentais mažesne kaina. Visa tai buvo tik vizija prieš 6-erius metus, kai Lietuva ir visas regionas turėjo vieną galimą tiekimo vamzdynais šaltinį ir jokios konkurencijos. SGD terminalo ir kitų gamtinių dujų jungčių integracija regione šiemet taip pat davė pozityvių postūmių. 2020 metų rudenį Lietuva paskelbė padvigubinusi gamtinių dujų eksportą į kaimynines šalis – naudojantis gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra, dvigubai daugiau gamtinių dujų nei pernai buvo transportuota į Baltijos šalis ir Suomiją, t. y. 7,8 TWh. Šiam augimui didelę įtaką turėjo Estijos ir Suomijos dujų jungties „Balticconector“ veiklos pradžia. Nuo sausio 1 d. kainos Suomijos dujų biržoje priartėjo prie kainų Baltijos šalyse, nors likus porai mėnesių iki jungties pradžios skirtumai siekė net 10 eurų už MWh. Koreliacija tarp Europos TTF indekso ir Suomijos gamtinių dujų kainos prasidėjo iškart po rinkos liberalizavimo. Gamtinių dujų tendencijos nuteikia pozityviai ir ateityje. Baltijos šalyse iki 2030 m. prognozuojama gana stabili paklausa. Vien GIPL jungties veiklos pradžia ir atsiversianti Europos gamtinių dujų rinka žada itin daug potencialo.

Dėmesio centre – terminalo išlaikymo sąnaudų mažinimas

Kuo didesnis SGD terminalo išnaudojimas, jo „įdarbinimas“ regioniniu mastu, tuo labiau mažėja jo išlaikymo sąnaudos, tekančios Lietuvos vartotojams. KN kasmet deda pastangas mažinti SGD terminalo išlaikymą. SGD terminalo išlaikymo „mokestis“ yra gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kurią moka visi gamtinių dujų vartotojai. Saugumo dedamoji užtikrina nepertraukiamą SGD terminalo darbą. Ją sudaro trys dalys – SGD terminalo išlaikymo sąnaudos (KN dalis), paskirtojo būtinojo SGD kiekio tiekėjo patiriamos sąnaudos (AB „Ignitis grupė” dalis) ir gamtinių dujų skirstymo administravimo sąnaudos (AB „Amber Grid” dalis). Saugumo dedamoji yra vartotojams taikomos dujų kainos dalis, kuri kiekvienais metais koreguojama ir tvirtinama VERT atsižvelgiant į faktines sąnaudas. KN saugumo dedamosios dalis mažėjo kasmet ir ši užduotis toliau išlieka prioritetu. Palyginti, KN dalis saugumo dedamojoje nuosekliai mažėjo nuo 361,84 Eur už MWh/parą/metus 2017 m. iki 151, 38 Eur už MWh/parą/metus 2021 m. 2018 m. buvo priimtas svarbus, tvarumą sąlygojantis sprendimas, įtvirtinantis ilgalaikį SGD tiekimą bei skatinantis gamtinių dujų, kaip švaraus kuro, panaudojimą Lietuvoje – priimtas sprendimas užsitikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą po 2024 m., kai baigsis dabartinio SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence” nuoma. KN gavus 134 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolą finansuota dalis SGD laivo-saugyklos nuomos sąnaudų išdėstant jas per ilgesnį laikotarpį iki 2044 m., ir taip saugumo dedamoji mažės apie 36 mln. Eur kasmet. Taigi, SGD terminalo ilgalaikės veiklos įgyvendinimas rinkai turėtų suteikti dar daugiau užtikrintumo dėl terminalo ateities, o stabilios SGD išdujinimo apimtys sudarys prielaidas toliau mažinti saugumo dedamąją Lietuvos dujų vartotojams.
 
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pasirašė sutartį su UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ dėl dviejų talpyklų rekonstrukcijos ir pritaikymo bitumo krovai darbų. Juos baigti planuojama kitų metų antroje pusėje. Sutarties vertė – 2,1 mln. Eur. Tai vienas iš bendrovės suplanuotų investicinių projektų, siekiant didinti naftos terminalo Klaipėdoje efektyvumą ir lankstumą pritaikant esamą infrastruktūrą naujiems kroviniams.
 
Rangovas įsipareigoja „iki rakto“ paruošti esamas dvi talpyklas po 4200 kub. m, kuriose būdavo laikomas mazutas su vandens priemaišomis, naujam produktui – bitumui perkrauti ir sandėliuoti.  Prie talpyklų bus įrengti produkto iškrovimo siurbliai, kuriais iš autocisternų karštas (150-160 laipsnių Celsijaus) bitumas bus supumpuojamas į talpyklas, jose laikomas ir kaupiamas bei vėliau perkraunamas į tanklaivius.
 
„Vykdydami savo strateginį planą ir siekdami vieno iš tikslų – įsilieti į naujų naftos produktų rinkas pradedame talpyklų bitumo krovai pritaikymo projektą. Tai naujas produktas, kurį planuojame padėti krauti kitąmet. Tai kartu ir vienas iš KN naftos terminalo efektyvumo didinimo tikslų. Šie metai kitaip nei bet kurie kiti parodė, kad ilgalaikis planavimas kartu su greita reakcija į rinkos pokyčius ir prisitaikymas laiku yra būtinas tam, kad pavyktų amortizuoti praradimus viename krovinių segmente diversifikuojant portfelį. Šiemet dėl kritusių naftos kainų ir naftos produktų perdribimo maržų sumažėjus jų srautui per KN terminalus, daugiau krauta žaliavinės naftos, biodegalų bei teikta daugiau naftos produktų saugojimo paslaugų“, komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.
 
Bitumas naudojamas stogo dangų gamyboje, tiesiant kelius ir kt. Pasak KN komercijos vadovo, planuojant bitumo krovą pasirinkta ne dar plėsti esamą KN terminalą, o pritaikyti esamas talpyklas naujam produktui. Taip bus sutaupyta laiko, kadangi naujų talpyklų statybos užtruktų ilgiau nei esamų rekonstrukcija, bei realizuotas tikslas optimaliai išnaudoti esamą terminalo infrastruktūrą. Per pastaruosius 4 metus į Klaipėdos naftos terminalą KN investavo apie 45 mln. Eur., pernai bendrovė pradėjo eksploatuoti naują talpyklų parką, kurio apimtis padidėjo 120 tūkst. kub, m. ir šiuo metu siekia 575 000 kubinių metrų.
 
„Be šios investicijos vykdome ir kitus infrastruktūros konkurencingumui ir lankstumui užtikrinti reikalingus investicinius projektus. Kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdome KN krantinių rekonstrukciją. Rekonstravus krantines prie jų vienu metu galės švartuotis ir krovą vykdyti trys laivai, turėsime galimybę priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti tanklaivius. Taip pat KN ir toliau dėmesio centre išlaiko aplinkosaugą ir įgyvendina Aplinkosaugos priemonių planą, pagal kurį KN investicijos į aplinkosaugos sritį iki 2021 m. pabaigos bus pasiekusios 8 mln. eurų. 2013-2019 m. į aplinkos oro taršos mažinimo priemones KN jau investavo beveik 5 mln. eurų“,  - sako M. Navikas.