Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašė 25 metų trukmės paskolos sutartį, skirtą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugojimo ir išdujinimo įrenginio (FSRU) įsigijimui finansuoti.

NIB paskola galės būti pradėta naudoti  2024 m. pabaigoje, kai pasibaigs šiuo metu galiojanti laivo-saugyklos nuomos ir paslaugų sutartis ir SGD terminalo operatorius, pasirinkęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kaip numato įstatymas, nuosavybės teise įsigis FSRU. Suteikiamas finansavimas padengs pasirinkto SGD įrenginio įsigijimo išlaidas – iki 160 mln. eurų.

 „Finansavimas užtikrins ilgalaikį nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą į Lietuvos ir Baltijos šalių rinkas“, – teigia NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.

KN vertinimu, dujos išliks svarbiu ištekliumi Lietuvai pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. Sprendimą įsigyti laivą-saugyklą patvirtina skirtingos analitikų prognozės, kad dujų vartojimas šalyje išliks stabilus per ateinančius dešimtmečius, taip pat regione įgyvendinamų infrastruktūros jungčių projektų atveriamos galimybės.

„Energetikos rinkai patiriant transformaciją, rinkos dalyviams kuriant inovacijas ir ieškant išeičių mažinti poveikį aplinkai, Klaipėdoje turime pažangią dujų tiekimo infrastruktūrą, galinčią užtikrinti esamus ir būsimus dujų vartotojų poreikius Baltijos jūros regione ir Centrinėje Europoje. Klaipėdos terminalą matome kaip novatorišką paslaugų centrą, kuriantį pridėtinę vertę verslui, pereinančiam prie žalesnės ekonomikos kuriamų galimybių“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

2019 m. pabaigoje NIB suteikė KN 134,1 mln. EUR vertės paskolą, skirtą padengti mokamoms  nuomos įmokoms ir išlaikyti panašius tarifus visą terminalo naudojimo laikotarpį – tiek prieš laivo įsigijimą, tiek jį įsigijus. Sprendimas finansuoti SGD terminalą buvo grindžiamas jo strategine svarba Lietuvai. Viso, tai jau ketvirtoji NIB ir KN paskolos sutartis.

KN yra tarptautinė SGD ir naftos terminalų operatorė, savo klientams užtikrinanti saugią, patikimą ir efektyvią prieigą prie pasaulinės energijos rinkos, tvariai vystant, eksploatuojant ir investuojant į daugiafunkcius suskystintų gamtinių dujų terminalus visame pasaulyje.

NIB yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. Tarptautinės skolinimosi reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ ir „Moody‘s" yra suteikusios NIB didžiausią įmanomą AAA/Aaa kredito reitingą.

Kovo 8 d. Klaipėdos uoste pirmąjį kartą sėkmingai įvykdyta laivo bunkeriavimo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) operacija. Jos metu Malkų įlankos terminale cementovežio „MV Greenland“ kuro talpa buvo pripildyta dujomis.
 
Pirmojoje SGD bunkeriavimo operacijoje bendradarbiavo net kelios skirtingos šalys – KN (AB „Klaipėdos nafta“, Norvegijos  kompanija „Cryo Shipping AS“, „Limarko“ grupės įmonė UAB „Baltkonta“ ir UAB „Ignitis“, – tokiu būdu prisidedančios prie mažiau aplinką teršiančios laivybos ir šiame sektoriuje vis labiau matomų teigiamų pokyčių.
 
„Cryo Shipping“ į Klaipėdą atplukdė švariausiu iškastiniu SGD kuru jau pripildytą intermodalų ISO konteinerį, kuris gali būti montuojamas tiek ant traukinio platformos, tiek ant vilkiko. Šįkart SGD užpildytas ISO konteineris keltuvu buvo užkeltas ant „Baltkontos“ vilkiko ir nugabentas į Malkų įlankos terminalą. Pirmąją Klaipėdos uoste bunkeriavimo operaciją iš ISO konteinerio į cementovežį vykdė patirtį laivybos ir dujų bei naftos srityse turinti kompanija „Cryo Shipping AS“, siūlanti saugius, į klientą orientuotus ir klientams pritaikytus bunkeriavimo sprendimus.
 
Iš ant vilkiko sumontuoto ISO konteinerio į cementovežio „MV Greenland“ kuro talpą buvo perkrauta
45 kub. m SGD. Bunkeriavimo operacija vyko pagal visus gerosios praktikos reikalavimus bei Europos jūrų saugumo agentūros rekomendacijas.
 
Atlikus laivo bunkeriavimą, ISO konteineris SGD dujomis, kurias „Cryo Shipping“ įsigijo iš UAB „Ignitis“, buvo pripildytas KN operuojamoje antžeminėje SGD paskirstymo stotyje. Cementovežis „MV Greenland“ šiomis dujomis Klaipėdoje bus bunkeruojamas dar kovą.
 
Nicholai H. Olsen, „Cryo Shipping AS“ direktorius, pažymi, kad Klaipėda cementovežio bunkeriavimui pasirinkta dėl uoste esančios KN SGD paskirstymo stoties infrastruktūros. Anot jo, proveržis SGD bunkeriavimo srityje Klaipėdos uoste įvyko tik visų partnerių susitelkimo ir bendradarbiavimo dėka.
 
„Esame labai dėkingi už visą pagalbą, kurios itin daug sulaukėme iš visų šioje operacijoje dalyvavusių šalių. Tikimės, kad ateityje Klaipėda taps svarbiu SGD bunkeriavimo uostu, „Cryo Shipping“ šį siekį rems ir skatins“, - teigė N. H. Olsen.
 
„Cryo Shipping AS“ vadovas teigia, kad ateityje įmonė turi planų įsigyti SGD bunkeriavimo laivą, kuriuo bunkeriavimą vykdytų ir Klaipėdos uoste.
 
Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, jog visą procesą sunkino faktas, kad šiai dienai Lietuvoje nėra SGD bunkeriavimą reglamentuojančių teisės aktų.
 
„Pirminis SGD bunkeriavimą uoste reglamentuojantis dokumentas bus Uosto laivybos taisyklės, kurių pakeitimo laukia visa SGD bunkeriavimu suinteresuota bendruomenė. Kol jų nėra, tam, kad „Cryo Shipping AS“ gautų leidimą Klaipėdos uoste atlikti pirmąją SGD bunkeriavimo operaciją, teko nueiti ilgą kelią ir susiderinti daugybę dokumentų, kurie apibrėžtų saugią operaciją ir užtikrintų Uosto kapitono tarnybos leidimo šiam konkrečiam atvejui gavimą Klaipėdos uoste“, - sako D. Šilenskis.
 
Kęstutis Kairys, UAB „Baltkonta“ vadovas, pastebi, kad pirmoji Klaipėdoje įvykusi bunkeriavimo operacija yra itin gera žinia rinkos dalyviams ir didelis postūmis SGD srityje.
 
„Pamenu, kad prieš dvejus metus dar tik svarstėme apie galimybę laivą bunkeriuoti iš autocisternos. Šiandien ši galimybė tapo realybe ir neabejoju, kad ši žinia pasieks daugelį laivų savininkų, kurie Klaipėdą atras kaip SGD bunkeriavimo uostą“, - teigia K. Kairys.
 
2019 metais Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aplankė ne vienas SGD varomas laivas. Galima būtų išskirti kompanijų „Unifeeder“ („Wes Amelie“), Containerships („Nord“, „Aurora“, „Polar“), „Furetank“ („Fure Ven“, „Fure West“, „Ramanda“), „Norlines“ („Kvitbjorn“) SGD varomus laivus. Pastebimi ir kitų kompanijų pavieniai SGD varomų laivų užplaukimai į Klaipėdos uostą. Pažymėtina, kad iki šiol Klaipėdos uoste fiksuoti SGD varomi laivai į uostą buvo užplaukę krovos, o ne SGD bunkeriavimo, t.y. SGD kaip kuro užpylimo į laivo kuro talpas, tikslais.
 
Savaitgalį Klaipėdos uoste vykusi SGD bunkeriavimo operacija kol kas yra pirmoji. Tačiau D. Šilenskis sako, kad vertinant SGD varomų laivų skaičių bei augantį jų užsakymų skaičių Baltijos ir Šiaurės jūrose, SGD bunkeriavimo procedūrų daugės.

Konsultavimo ir klasifikavimo bendrovės DNV GL duomenimis, visame pasaulyje plaukioja 177 SGD varomi laivai, o iki 2027 m. bus pastatytos dar 208 šį kurą naudojančios jūrų transporto priemonės.  Didžiausia tokių laivų koncentracija šiuo metu fiksuojama Šiaurės ir Baltijos jūrose.
„Naujų SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivų atsiradimas didina regiono SGD rinkos konkurencingumą bei prieinamumą bei sudaro palankesnes sąlygas efektyviau išnaudoti Klaipėdoje sukurtą SGD infrastruktūrą“, - sako D. Šilenskis.

Į Klaipėdos uostą ateinantys SGD varomi laivai gali būti bunkeriuojami pagal visas tris schemas: įvairiuose uosto krovos terminaluose iš SGD autocisternos į laivą, iš terminalo į laivą tam pritaikytoje KN operuojamoje SGD paskirstymo stotyje bei iš laivo į laivą. Nors Klaipėdoje šiuo metu nėra nuolat reziduojančio SGD bunkeriavimo laivo, tačiau Baltijos ir Šiaurės jūrų regione SGD transportavimo ir bunkeriavimo paslaugas teikia keletas laivų, kurių paslaugomis galima naudotis.
 

KN Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikloje nuo vasario mėnesio visiškai atsisakyta popieriaus ir veiklai reikalingų ataskaitų teikimas vykdomas tik elektroniniu būdu.
 
Vienas iš 2019-aisiais metais KN pradėtos įgyvendinti skaitmenizavimo ir inovacijų strategijos iškeltų tikslų buvo skaitmenizuoti veiklos procesus ir žymiai sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekį. Proveržis pasiektas Klaipėdos SGD terminale: bendrovės informacinių sistemų bei kitų skyrių specialistai užtikrino atitinkamą Klaipėdos SGD terminalo bei keliolika kilometrų nuo paties terminalo nutolusios Dujų apskaitos stoties sistemų sąveikavimą bei sukūrė duomenų mainų sprendimą. Juo besinaudojantys terminalo darbuotojai nuo šiol savo darbe nesunaudoja nė vieno popieriaus lapo.
 
„Pasiektą tikslą vadiname dar vienu „pirmuoju kartu“ plaukiojančių SGD terminalų industrijoje. Popieriaus atsisakymas SGD terminalo veikloje yra ne tik mūsų ryžto kurti inovatyvią bei aplinkosauginiu požiūriu atsakingą organizaciją įrodymas, bet ir veiklos sąnaudas mažinanti bei tokiu būdu naudą dujų vartotojams atnešanti priemonė“, – akcentuoja KN Teisės ir administravimo direktorius bei KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategijos vadovas Rytis Valūnas.
 
Popieriaus atsisakymas veikloje buvo viena iš skaitmenizacijos strategijos krypčių siekiant efektyvinti terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros veiklą. Šiuo metu vykdomi ir kiti, pavyzdžiui, su įrangos atnaujinimu ir sujungimu į vieną valdomą sistemą susiję darbai, leisiantys sumažinti terminalo veiklos sąnaudas. Tai sudarys sąlygas efektyviau valdyti SGD terminalo dujų apskaitos stotį ir taip sumažinti klaidų tikimybę bei optimizuoti žmogiškuosius išteklius. Skaičiuojama, jog šiuo sprendimu bendrovės SGD veiklos sąnaudas, kurios iš dalies atsispindi ir galutinėje dujų kainoje, pavyks sumažinti beveik 28,7 tūkst. eurų per metus. Skaitmenizacija, procesų efektyvinimas, sąnaudų mažinimas yra svarbūs žingsniai, siekiant strateginio tikslo – iki 2030 m. sukurti Klaipėdoje patrauklų ir komerciškai efektyvų SGD paslaugų teikimo centrą, kuriantį vertę aplinkai bei viso regiono gamtinių dujų vartotojams. 
 
Darbo be popieriaus kultūra per 2019 m. KN leido pasiekti reikšmingų rezultatų – per metus KN veikloje sunaudoto popieriaus kiekis sumažėjo 44 procentais. Skaičiuojama, jog dėl šios iniciatyvos pavyko išsaugoti 89 medžius.
 
Darbo be popieriaus kultūros įdiegimas bei visiškas popieriaus atsisakymas bendrovės veikloje yra vienas iš KN skaitmenizavimo ir inovacijų strategijos elementų, o ši strategija yra KN veiklos strategijos 2020-2030 metams dalis. Plačiau su KN veiklos strategija bei bendrovei keliamais tikslais galima susipažinti jos pristatymo tinklalapyje https://2030.kn.lt/.
 

Naftos ir SGD terminalų operatorės KN stebėtojų taryba patvirtino bendrovės veiklos strategiją iki 2030 metų. Pagrindinės strategijoje brėžiamos kryptys – tarptautiniai SGD projektai, naftos terminalų konkurencingumo stiprinimas ir Klaipėdos kaip SGD paslaugų centro Baltijos regione plėtojimas. KN strategijos šūkis – jungiame energetikos rinkas.
 
Bendrovė naująjį dešimtmetį pasitinka su atnaujinta vizija, kurioje įtvirtinamas ambicingas siekis – iki 2030 m. KN tapti lyderiaujančia plaukiojančių SGD terminalų operatore pasaulyje ir konkurencingiausia naftos produktų paslaugų centro savininke Baltijos jūros regione.
 
„Reaguojant į vis didesnį pagreitį įgaunančią energetikos transformaciją pasaulyje bei intensyvėjančią KN veiklos konkurencinę aplinką, kartu su įmonės Valdyba ir Stebėtojų taryba išgryninome KN veiklos strategiją artimiausiam dešimtmečiui. Naujoje strategijoje be konkurencinio pranašumo, plėtros skatinimo ar veiklų efektyvinimo, daug dėmesio skyrėme ilgalaikiam veiklos ekologiniam ir socialiniam tvarumui, saugos kultūros puoselėjimui. Manome, kad bendrovė turi visas galimybes įsitvirtinti kaip tarptautinė įmonė, taip pat turi sukaupusi reikiamas kompetencijas plečiant teikiamų pasaugų spektrą tiek SGD, tiek naftos terminalų veikloje, ir gali užsitikrinti tvarias pajamas iš skirtingų veiklos segmentų ilguoju laikotarpiu. Partneriams, investuotojams, konkurentams bei suinteresuotiems rinkos dalyviams siunčiame stiprią žinią – KN stiprina savo kaip veržlios, inovatyvios ir konkurencingos bendrovės įvaizdį, drąsiai žvelgia į globalius rinkos pokyčius, kuriuose mato galimybes augti, tobulėti bei didinti kuriamą naudą ir bendrovės vertę“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 
 
Dėmesio centre – tarptautiniai SGD projektai
Tarptautinėje SGD projektų rinkoje per artimiausią laikotarpį KN sieks būti pirmuoju pasirinkimu klientams, plėtojantiems SGD terminalus visame pasaulyje, ir tapti viena iš trijų pagrindinių bendrovių plaukiojančios technologijos SGD terminalų segmente. Siekiama, kad laikotarpio pabaigoje metinio grynojo pelno dalis, uždirbama iš tarptautinių SGD projektų, viršytų iš KN valdomų naftos terminalų veiklos uždirbamą metinį grynąjį pelną.
 
Bendrovė, pasitelkusi savo partnerių tinklą ir sukauptas kompetencijas, pasaulinėje SGD rinkoje dalyvaus tiek kaip operatorė, tiek investuodama į plaukiojančius SGD terminalus. KN strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų bendrovė į tarptautinius SGD projektus planuoja investuoti iki 140 mln. eurų nuosavo kapitalo ir tapti mažiausiai 4 SGD terminalų dalininke.
 
„KN siekia įsitraukti į pradinius SGD terminalų projektų vystymo etapus ir sukurti ilgalaikę vertę akcininkams, pasitelkdama plaukiojančių SGD importo terminalų plėtros ir valdymo patirtį. Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau įsitvirtina tendencija į terminalų vystymo projektus pritraukti išorinius investuotojus ir atitinkamos patirties turinčius potencialius operatorius. KN šioje srityje turi įgijusi daug konkurencinių pranašumų, kuriuos sukaupė sėkmingai operuodama vieną pirmųjų tokio tipo SGD terminalų pasaulyje bei diegdama daug šios industrijos inovacijų. Turimas įdirbis su didžiausiais pasaulio energetikos žaidėjais, inovatyvi patirtis bei nepriekaištinga reputacija mums leidžia tikėtis sėkmės siekiant pakankamai ambicingų strateginių tarptautinės SGD segmento plėtros tikslų,“ – sako D. Šilenskis. 
 
Ypatingas Klaipėdos SGD terminalo vaidmuo
Klaipėdos SGD terminalo strateginis tikslas ir toliau išlieka užtikrinti Lietuvos ir Baltijos jūros regiono prieigą prie tarptautinės SGD rinkos. Vienas iš reikšmingiausių šio dešimtmečio žingsnių – laivo-saugyklos įsigijimas ir SGD terminalo veiklos užtikrinimas po 2024 metų. 
 
„Pasaulis kalba apie energetikos išteklių diversifikavimą ir kelia ambicingus tikslus klimato kaitos kontekste. ES yra priėmusi sprendimus, kad gamtinės dujos yra patikima alternatyva pereinant prie žaliosios energetikos ilgojoje perspektyvoje. Mes tikime, kad patikima ir konkurencinga prieiga prie pasaulinių gamtinių dujų rinkos yra itin reikšminga siekiant tvaraus energetikos šaltinių diversifikavimo artimiausioje ateityje. Atsiradus jungtims su Suomija bei Lenkija (2021 m.), esame pasirengę pasiūlyti SGD perkrovimo paslaugas ir potencialiems klientams visame regione. Sieksime, kad SGD infrastruktūros išnaudojimas būtų vienas intensyviausių Europoje, o sąlygos, sukuriamos komerciniams klientams – pakankamai konkurencingos, renkantis mus kaip ekonomiškai naudingiausią alternatyvą“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.
Kartu bus siekiama plėtoti komercines veiklas, taip didinant SGD terminalo kuriamą vertę bendrovės akcininkams ir dujų vartotojams Lietuvoje. Šioje srityje itin daug potencialo turi mažos apimties SGD rinkos plėtojimas, siekiant didinti galimybes sunkiajam transportui naudotis SGD kuru bei plečiant laivų bunkeriavimo SGD kuru galimybes Klaipėdoje. Šiems tikslams KN sieks strateginių partnerysčių su aktyviausiais rinkos dalyviais – viena tokių yra užmegztas ilgalaikis bendradarbiavimas su Lenkijos koncernu „PGNiG“, prasidėsiantis 2020 m. balandį.
 
Naftos terminalų konkurencingumo išlaikymas
Iki 2030 m. KN valdomuose naftos terminaluose bus siekiama užtikrinti galimybes perkrauti ar saugoti visą įmanomą artimiausiose naftos perdirbimo gamyklose gaminamų ir į eksportines rinkas nukreipiamų  produktų įvairovę. Keliamas strateginis tikslas – pilnai atitikti besikeičiantį klientų poreikį paslaugos kokybei ir įvairovei, taip kuriant papildomą pridėtinę vertę tiek klientams, tiek KN akcininkams. 
 
Dėl augančio konkurencingumo ir numatomo naftos produktų paklausos pokyčio ilguoju laikotarpiu, didelis dėmesys skiriamas pradėtos investicijų programos įgyvendinimui, taip išplečiant produktų, su kuriais dirbama, bei teikiamų paslaugų spektrą. KN sieks išplėsti savo terminalų paslaugas ir dirbti ne tik su tradiciniais naftos produktais, bet ir įvairiais naftos chemijos produktais, biodegalais, alternatyvia žaliava naftos pramonei. Taip pat plečiant pajėgumus bus siekiama užtikrinti galimybes naftos terminaluose aptarnauti daugiau klientų vienu metu.
 
„Sieksime pakeisti įsitvirtinusį suvokimą, kad esame eilinis naftos terminalas – mūsų siekis būti pirmu ir geriausiu pasirinkimu savo klientams – siekiame tapti inovatyviu paslaugų centru, gebančiu pilnai atitikti klientų poreikius, kraunančius visus eksportuojamus ar importuojamus produktus bet kokia krovos schema, iš bet kokio transporto į bet kurį. Ir toliau investuosime į savo technologijas ne tik tam, kad būtume efektyvesni, bet ir siekdami užtikrinti didžiausią įmanomą terminalo veiklos sukuriamos taršos kontrolę bei prevenciją, taip pat procesų efektyvumą. Tikime, kad pasirinkta strategija padės išlaikyti esamą šios veiklos pelningumo lygį ilguoju laikotarpiu“, – sako D. Šilenskis.
 
Tiksluose – investicijos ir auganti nuosavo kapitalo grąža
Bendrovė planuoja, kad sėkmingai įgyvendinus strategiją jos grynasis metinis pelnas iki 2030 metų turėtų augti iki 35 mln. eurų. Minimu laikotarpiu įmonė yra suplanavusi iki 320-380 mln. eurų siekiančias investicijas į infrastruktūros plėtrą, modernizavimą bei tarptautinius SGD projektus. Bendrovės siektina nuosavo kapitalo grąža 2030 m. bus apie 13 procentų.
 
„Šiuo metu bendrovė didžiąją pelno dalį uždirba iš naftos terminalų veiklos. Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, taip pat įvertinant pasaulinį susirūpinimą klimato kaita ir to sąlygotas transformacijas pasauliniame energetikos derinyje, KN veikla neišvengiamai turi keistis. Pagrindinis mūsų strateginis uždavinys, kad pasitinkant 2030-uosius bendrovė turėtų tris lygiavertes veiklos sritis, prisidedančias prie grąžos akcininkams kūrimo“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.
 
Pasak KN vadovo, įgyvendinant KN strategiją ypač svarbus bus ir KN komandos gebėjimas adaptuotis – siekiama, kad KN darbuotojai būti atviri naujovėms, pasirengę pokyčiams, greitai besimokantys profesionalai. Ambicingos tarptautinės plėtros kontekste, po pasaulį išsibarsčiusios KN komandos turės būti lanksčios, pripažįstančios inovacijas, daugiakalbės ir daugiakultūrės.
 
Išsamiau susipažinti su KN veiklos strategija iki 2030 m. galite čia: 2030.kn.lt.