Penktadienį, birželio 18 d., AB „Klaipėdos naftos“ (KN) valdomame Klaipėdos naftos terminale (KNT) lankėsi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vizito metu ministrui pristatytas svarbiausias šių metų KN aplinkosauginis projektas – naujas oro teršalų valymo įrenginys, kuriame valomi nuo 16 talpyklų ir iš geležinkelio krovos estakados surinkti teršalai.

Pagrindinė šio įrenginio paskirtis – mažinti kvapus susidarančius kraunant ir saugant mazutą. Klaipėdos naftos terminale oro teršalų valymo įrenginys pastatytas prieš kelis mėnesius.
Bendrovėje taip pat modernizuojami katilinės degikliai, kurie užtikrins tris kartus mažesnes vienkartines anglies monoksido ir azoto oksidų emisijas į aplinkos orą. Vienas iš dviejų katilų jau modernizuotas ir vykdomi bandymo darbai, o kitas bus atnaujintas iki metų pabaigos.

Su Aplinkos apsaugos agentūra suderintame KN Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta visa eilė aplinkosauginių priemonių, kurias KN nuosekliai įgyvendina, bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus.

Per 2017-2020 m. į aplinkosaugines, aplinkos oro taršą mažinančias priemones bendrovė investavo daugiau nei 5 mln. Eur.

Susitikimo metu KN generalinis direktorius Darius Šilenskis pažymėjo, kad bendrovė didelį dėmesį tvarumo klausimams skiria siekdama ne deklaratyvios, bet rezultatyvios socialinės atsakomybės.
„Vienas iš KN strateginių tikslų – užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarią KN  terminalų veiklą bei visišką veiklos atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams, mažinti emisijas, atliekas perduoti perdirbimui, o ne šalinimui, taupiai naudoti energetinius išteklius. Jaučiame atsakomybę už aplinką, kurioje vykdome veiklą bei siekiame kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį jai“, - teigė KN vadovas.

Bendrovė kelia tikslą iki 2030 m. lakiųjų organinių junginių (LOJ) bei CO2 emisijas sumažinti daugiau kaip 50 proc., lyginant su paskutinių 5 metų LOJ ir CO2 emisijų vidurkiu.

LOJ emisijas mažinti padės visos įvardytos jau įdiegtos bei diegiamos aplinkosaugos priemonės. Ieškoma papildomų sprendimų, kaip būtų galima sumažinti LOJ emisijas į aplinką iš šviesiųjų naftos produktų parke esančių talpyklų, tam panaudojant jau esamą KNT įrengtą aplinkosauginę infrastruktūrą.  

CO2 emisijas mažinti tikimasi mažinant sudeginamų gamtinių dujų kiekį optimizuojant šildymo procesus bei sudeginamų gamtinių dujų kiekį KN degle.

KN Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka ISO 14001:2015 standartą.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams procedūrą. 2021 m. spalio 1 d. prasidėsiančiais dujų metais iš anksto užsakytais 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumais naudosis trys klientai, tarp kurių – Norvegijos energetikos koncernas „Equinor ASA“.

Palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 8,4 TWh, o per visus metus papildomai užsakyta net 12,3 TWh gamtinių dujų.

„Intensyvi Klaipėdos SGD terminalo veikla tęsis ir šiemet - šios pajėgumų skirstymo procedūros metu buvo rezervuota daugiausiai pajėgumų per visą SGD terminalo istoriją. SGD terminalo paslaugomis bei jo teikiamais privalumais iš anksto apsisprendė naudotis ne tik esami klientai, bet ir veiklą Baltijos jūros regiono šalyse planuojantis stiprinti Norvegijos energetikos koncernas „Equinor“. Džiaugiamės, jog KN tikslas didinti SGD terminalo konkurencingumą regione bei stiprinti bendradarbiavimą su esamais ir potencialiais klientais, siūlyti lanksčius technologinius ir planavimo sprendimus duoda vaisių ir leidžia pritraukti naujus strateginius partnerius“, - sakė Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

M. Navikas atkreipia dėmesį į jau keletą metų įsitvirtinusią tendenciją - SGD terminalo klientai aktyviai naudojasi galimybe lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius. Dėl nuolat kintančių gamtinių dujų kainų pasaulinėje ir Europos rinkoje terminalo klientai dažniau renkasi įsigyti SGD krovinius iš trumpalaikių sandorių (angl. „spot“) rinkos bei reikiamus pajėgumus užsakyti jau įsibėgėjus dujų metams. Skaičiuojama, jog vien 2021 dujų metais vadinamųjų „spot“ krovinių išdujinimo apimtis bus dvigubai didesnė lyginant su iš anksto rezervuotais pajėgumais.

Terminalo naudotojai pajėgumus užsakė ne tik Lietuvos dujų poreikiui tenkinti, tačiau jas tiekti ir į Latviją, Estiją bei Suomiją. Klientai taip pat planuoja savo veiklą atsižvelgdami į atsiversiantį papildomą rinkos potencialą – 2022-aisiais pradės veikti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl Klaipėdos SGD terminalo naudotojai dujas galės tiekti ir į pietinę regiono dalį.

Per einamuosius 2021 dujų metus, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki šių metų birželio 1 d., SGD terminale priimti 49 dujovežiai (palyginti, per tą patį laikotarpį ankstesniais metais – 50), iki dujų metų pabaigos laukiama dar 11 dujovežių. Per šį laikotarpį atgabenta 2 mln. kub. metrų SGD, daugiausiai  – iš JAV.

Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir bendrovės generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi SGD terminalu taisykles. SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu išankstine tvarka paskirstyti SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai.

Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis yra 3,75 mlrd. nm3 arba 44.625.000 MWh per metus, taikant gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,90 kWh/nm3.

2022 dujų metai prasidės 2021 m. spalio 1 d. ir truks iki kitų metų rugsėjo 30 d.

Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima įsigyti ir dujų metų eigoje.
 

Atsižvelgiant į anglies dvideginio sugaudymo technologijos potencialą, KN (AB „Klaipėdos nafta“) „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K.“ Lines Ltd. (MOL) pasirašė susitarimą atlikti galimybių studiją dėl suskystinto anglies dvideginio (CO2) projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. Šiuo tikslu bus įvertinta visa skysto anglies dvideginio vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir potencialiai Baltijos regione, o centras būtų Klaipėdos uostas.
 
Pasaulyje energetikos sistemos plėtojamos taip, kad prisidėtų sprendžiant klimato kaitos iššūkius. Anglies dvideginio surinkimas, transportavimas ir saugojimas (angl. carbon capture, utilisation and storage – CCUS) yra reikšmingai prie tvarios energetikos ateities prisidedantis technologinis sprendinys. Europos žaliojo kurso kontekste jis vertinamas kaip itin reikšmingas siekiant nulinės emisijos ekonomikos tikslo iki 2050 metų.
 
Europoje šiuo metu yra vykdomi keli CCUS projektai su aiškiu įsipareigojimu sukurti aplinkai ir ekonomikai naudingą išmetamųjų teršalų sugaudymo sprendimą toms pramonės šakoms, kurias sunkiau dekarbonizuoti.
 
Vien Lietuvoje 2020 m. emisijos iš įrenginių, kuriems taikoma Europos taršos leidimų prekybos sistema (LPS), pasiekė maždaug 6 milijonus tonų CO2. Tai įpareigoja rasti tinkamiausius anglies dioksido valdymo sprendimus vietinei rinkai. Lietuvos Respublikos 2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane anglies dioksido surinkimas nurodomas kaip viena iš perspektyvių sričių tolimesniam tyrimui dėl galimybių Lietuvoje.
 
Pagrindinis KN su partneriais numatytos galimybių studijos uždavinys yra nustatyti optimalų sprendinį anglies dvideginio eksportui į vieną ar daugiau CO2 panaudojimo arba galutinio laidojimo vietų Europoje. Studija taip pat įtraukia ir galimybę vertinti mėlynojo vandenilio gamybos, kaip svarbaus ir būtino sprendimo siekiant nulinės emisijos ekonomikos ateityje, potencialą.
 
Atliekant šią galimybių studiją, KN prisidės savo sukauptomis žiniomis ir kompetencijomis, įgytomis statant ir eksploatuojant naftos produktų bei SGD terminalus Klaipėdoje, įvertinant, kokią funkciją ši infrastruktūra galėtų atlikti pritaikant CCUS technologiją.
 
„Larvik Shipping“ ir MOL glaudžiai bendradarbiauja, kad paspartintų suskystinto CO2 verslą ir prisidėtų kuriant efektyvų ir įgyvendinamą jūrų logistikos sprendimą. Galimybių studijos apimtyje šie partneriai apims CCUS vertės grandinės logistikos tyrimo dalį.
 
KN, vertindama vandenilio ir anglies rinkų svarbą ir sinergiją, 2020 m. prisijungė steigiant Lietuvos vandenilio platformą, kuri sujungia verslo ir valstybės institucijų atstovus bendroms anglies dioksido emisijų suvaldymo iniciatyvoms. Todėl KN ir partnerių planuojamos galimybių studijos rezultatai ir įžvalgos taip pat gali padėti paspartinti klimato požiūriu švaraus vandenilio gamybą iš iškastinio kuro.
 
Apie projekto partnerius:

 „Larvik Shipping AS“ yra Norvegijos laivų valdymo įmonė, kurios būstinė yra Larvike. Tai viena iš nedaugelio kompanijų pasaulyje, turinčių teisę eksploatuoti suskystinto anglies dvideginio (LCO2) laivus. Turėdama saugaus transportavimo ir krovinių tvarkymo patirtį, LS daugiau nei 30 metų valdo specialius LCO2 tanklaivius, plaukiojančius Europoje.
 
MOL yra Japonijos jūrinio transporto įmonė, kurios būstinė yra Tokijuje. Tai viena iš didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje, valdanti daugiau nei 800 laivų. MOL laivynas apima sausakrūvius laivus, suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivius, kitus tanklaivius, ro-ro laivus, konteinerinius laivus. Bendrovė taip pat diversifikuoja veiklas į jūrinį segmentą ir į su juo susijusias šakas, pvz., konteinerių terminalus.
 

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius
 
Regis, kiek per tyliai nuskambėjo balandžio pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas, beje, galutinis ir neskundžiamas ne vienerius metus trukusiame ginče. ESTT galutinai pripažino, kad valstybės pagalba suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui – teisėta. Iš esmės tai reiškia, kad tiek SGD terminalo dydis, metinis išdujinimo kiekis, terminalo pobūdis, veiklos finansavimo modelis, dalį jo išlaikymo kaštų dengiant per saugumo dedamąją, mokamą gamtinių dujų vartotojų, yra teisėti ir reikalingi tam, kad valstybė turėtų nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą, užtikrinantį energetinį saugumą.
 
Vertėtų priminti, kad byloje buvo ginčijamas 2013 m. Europos Komisijos (EK) priimtas sprendimas patvirtinti 448 milijonų eurų siekiančią valstybės pagalbą Klaipėdos SGD terminalui. EK palankų sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo Klaipėdos SGD terminalui 2019 m. rugsėjį jau buvo priėmęs Bendrasis teismas, sprendimas buvo apskųstas ir bylos nagrinėjimas ESTT truko dar 1,5 metų.
 
ESTT sprendimas tik patvirtina, kad Lietuva, EK ir KN, kuri buvo paskirta vykdyti SGD projektą, iki šiol atliko teisingus ir teisėtus žingsnius įgyvendinat šį projektą ir taip Europos Sąjungos teisinė institucija padėjo galutinį tašką. Nors šį teismo sprendimą yra kvestionuojančių ir vadinančių politiniais, ne teisiniais argumentais grįsta nutartimi – telieka tai nuomone, o nuomonė demokratinėje, teisinėje valstybėje yra gerbiama.
 
Būdami Europos Sąjungos nariais turime pasitikėti bendrijos teisine sistema ir jos sprendimais, juolab, jog konkrečiai šiame ginče iki šiol priimti ir kitų instancijų sprendimai buvo palankūs SGD terminalui. Terminalui, kuris tarptautinėje arenoje vadinamas sėkmės istorija.
 
SGD terminalas, dar vadinamas ir Lietuvos nepriklausomos energetikos ledlaužiu, jau 7-tus metus vykdantis savo misiją – Lietuva puikiai geba savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, kurių kainas reikšmingai paveikė šios infrastruktūros regione atsiradimas. Turime galimybę ne tik apsirūpinti šiuo energijos resursu konkurencinga kaina patys, bet suteikti tokią pat galimybę kaimyninėms valstybėms, su kuriomis Lietuva turi dujų jungtis.
 
Gamtinių dujų perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos – 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Didelė dalis dujų, atplukdytų į SGD terminalą, buvo perduotos saugoti į Inčukalnio (Latvija) dujų saugyklą saugoti regiono poreikiams. Praėjusią žiemą šildymo tinkluose naudojamą biokurą taip pat ženkliai papildė gamtinės dujos, ir čia svarbu stabtelėti ir atkreipti dėmesį, koks svarbus yra energetinių išteklių balansavimas ir kaip veikia regioninė gamtinių dujų rinka, kai SGD terminalas, gamtinių dujų sistema ir kaimyninių šalių turima infrastruktūra kuria vertę ne vienai valstybei. Ir dėl to esame tik stipresni. Visi.
 
Konvertuokime vertę į kitus mato vienetus. Eurostat duomenimis, antrąjį 2020 pusmetį Lietuvos ir Latvijos buitiniai gamtinių dujų vartotojai (namų ūkiai) buvo mažiausiai už gamtines dujas mokantys gamtinių dujų vartotojai Europoje. Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams labiausiai krito Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2019 m. periodu. Nebuitinių vartotojų segmente Lietuva 2020 m. antrą pusmetį buvo mažiausiai mokančių už gamtines dujas valstybių penketuke. Ar prieš gerus septynerius metus galėjome apie tai bent leisti sau pagalvoti?
 
Visgi  jau gana dairytis į praeitį, juolab, kad taškus savo sprendimu sudėliojo ir ESTT. SGD terminalo vaidmuo nebekelia abejonių ir vis labiau ryškėja besiplečiančiame šiaurės rytų Europos gamtinių dujų žemėlapyje. Per ateinančius dešimtmečius Klaipėdos SGD terminalas toliau išlieka reikšminga regiono jungtimi. Šioje jungčių dėlionėje svarbios visos detalės: SGD terminalas, Balticconector, GIPL. Ne mažiau reikšminga ir SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje, kuri, bendradarbystės su Lenkija dėka, taip pat sėkmingai integravosi į gamtinių dujų žemėlapį šias perduodant antžeminiu transportu, kol kas daugiausiai į šiaurės rytų Lenkiją.
 
Lenkijos rinka, kaip pereinanti prie tvaresnių nei anglis energijos rūšių, verta atskiros temos, tačiau yra kelios svarbios žinutės mums – valstybei, planuojančiai ilgalaikę SGD terminalo veiklą ir tiesiančiai GIPL jungtį su kaimyne valstybe. Neseniai Lenkija paskelbė pertvarkanti savo gamtinių dujų tinklą ir įvardijo, kad jos gamtinių dujų poreikis žvelgiant 10-13 metų į priekį, išaugs gerokai per 30 mlrd. kub. m per metus. Palyginti, metinis Lietuvos poreikis yra per 2 mlrd. kub. m., mažėjimo tendencijų artimiausius dešimtmečius nematyti. Apskritai, vertinat įvairias pasaulines gamtinių dujų poreikio prognozes, jų paklausos tendencijos artimiausiais metais išlieka tik augančios.
 
Nors oponentai kritikuoja gamtines dujas kaip iškastinį kurą ir laidoja jų perspektyvą, sunku sutikti su tokiais argumentais. Gamtinės dujos išlaiko labai stiprias pozicijas ir tvarumo kryptyje. Pasaulinės energetikos ateities studijos rodo, kad tiek gamtinių dujų, tiek SGD poreikis augs artimiausius kelis dešimtmečius. SGD yra kol kas švariausia ir ekonomiškiausia alternatyva jūriniame ir vidaus vandenų transporte keičiant taršius dyzelinu ar mazutu varomus variklius. Šiuo metu pasaulyje yra net 200 SGD varomų laivų ir dar bene 300 užsakyta laivų statyklose. Tokie laivai vis dažniau užsuka į Baltijos jūrą ir galėtų plaukioti vidaus vandenyse bei dar labiau prisidėti prie tvaraus transporto naudojimo maišant SGD su biometanu. SGD panaudojimui galimybės atviros ir geležinkelių ruožuose, kurie nėra elektrifikuoti, keičiant dyzelinius lokomotyvus varomais SGD.
 
Puikus pavyzdys yra Estija, kurios tarptautinė geležinkelio logistikos įmonė „Operail“ pradėjo pertvarkyti savo pirmuosius krovininius lokomotyvus iš varomo dyzelinu į varomus dvigubo kuro sistema.  Lokomotyvas gali būti varomas SGD ir dyzelinu tuo pačiu metu arba kai baigsis SGD. Taip bus net 20 procentų sumažintos anglies dvideginio ir 70 procentų – sieros dioksido emisijos.
 
Dar daug kur turime galimybę pasivyti valstybes, kurios mato SGD kaip greitą, efektyvų ir racionalų būdą siekiant sparčiau išjudėti tame tvarumo kelyje. Su balto pavydo jausmu galima stebėti Europos SGD papildymo stotelių, skirtų komerciniam kelių transportui, žemėlapio progresą. Pavyzdžiui, Vokietija dar šių metų pradžioje turėjo 55 SGD „degalines“, šiandien jų jau – 58. Lenkai nuo 5 tokių degalinių šiemet ketina tinklą išplėsti iki 25 per artimiausius 2-3 metus. Lietuvoje jau irgi uždegta žalia šviesa ir suteikta parama, kurios dėka artimiausiai metais turėsime 5 tokias degalines, o pirmąją – jau gal ir kitąmet.  
 
Visos šios naudos ir galimybės atsirado Lietuvai įgyvendinus SGD terminalo projektą, jo neturėdami būtume likę natūralaus technologinio ir ekonominio progreso paraštėse. Lietuvai planuojant įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir KN vykdant šio įsigijimo procesą, kartais užkulisiuose išgirstu komentarų, ar ne per didelis, o gal net per mažas mūsų SGD terminalas. Ar gebėsime būti konkurencingi iš esmės didėjant SGD krovinių apimtims, pučiantis dujovežių parametrams ir orientuojantis į vis didesnius laivus? Ar pilnai įsilieję į Europos gamtinių dujų rinką išlaikysime savo stiprią poziciją regione? Matyt, kad šie klausimai, ne SGD terminalo naudos kvestionavimas, išliks temos ašimi artimiausiais metais.