Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 16 d. patvirtino naujus KN teikiamų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paslaugų tarifus bei SGD pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą 2022 m. 

2021 m. lapkričio 16 d. VERT priėmė sprendimus dėl SGD pakartotino dujinimo paslaugos kainos pastoviosios ir kintamos dalių patvirtinimo, kurios atitinkamai sudaro: pastovioji dalis 149,88 Eur/MWh/metus (pernai 151,38) ir kintama dalis – 0,41 EUR/MWh (kaip ir pernai). Pastovioji pakartotinio dujinimo dalis yra traukiama į saugumo dedamąją, mokamą gamtinių dujų vartotojų, ir šiemet ji mažėja apie 1 proc. 

Perkrovos paslaugos tarifai diferencijuoti, kaip ir pernai, pagal perkraunamų krovinių dydžius: 

• Mažiems koviniams, kurių dydis neviršija 15.000 m3 SGD – 0,56 EUR/MWh;
• Vidutiniams kroviniams, kurių dydis nuo 15.000 iki 50.000 m3 SGD – 0,44 EUR/MWh;
• Didiesiems kroviniams, kurių dydis viršija 50.000 m3 SGD – 0,31 EUR/MWh.

Taip pat VERT nustatė SGD pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą 2022-iems metams, kuri sudaro 31,4 mln. Eur (pernai buvo 32,5).

„Pokyčiai nėra esminiai, tačiau iš principo tai reiškia, kad KN dalis saugumo dedamojoje mažėja ir gamtinių dujų vartotojai, net ir atsižvelgiant į gamtinių dujų kainų šiųmetį augimą, už SGD terminalo infrastruktūros išlaikymą nemoka brangiau. Terminalo kuriama vertė didėja, kadangi Lietuvos gamtinių dujų vartotojai, namų ūkiai, už gamtines dujas moka mažiausią kainą Europoje, kas prieš 8-erius metus atrodė nerealu turint tik vieną gamtinių dujų importo šaltinį – vamzdžiu tiekiamas dujas. Visame šiame kontekste tiekimo saugumas, kurį teikia SGD terminalas, yra didžiausia jo kuriamos vertės dedamoji“, – komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos vadovas. 

 Šiemet SGD terminale atliktos 62 SGD krovos ir perkrovos operacijos (palyginti pernai – 66 krovos operacijos). 

Per tris 2021 metų ketvirčius iš SGD terminalo buvo patiekta 13,4 TWh dujų arba 65,6 proc. viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.

2021 m. (sausis-spalis) Klaipėdos SGD terminalo faktinis panaudojimas siekė 40 proc. ir tai koreliuoja su Europos SGD terminalų panaudojimo vidurkiu, kuris yra 38 procentai. 

Nauji Klaipėdos SGD terminalo tarifai įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.

„Gas Natural Açu” (toliau – GNA) įgyvendinamam gamtinių dujų jėgainių projektui Brazilijoje pradėjus komercinę veiklą KN tapo dviejų pilnai veikiančių SGD terminalų operatore. Įvykusi iškilminga GNA SGD terminalo ir kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės  veiklos pradžios ceremonija žymi reikšmingą etapą ir bendrovei KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. (KN Açu), kuri atsakinga už nepriekaištingą SGD importo terminalo Açu uoste veiklą. 
 
Gamtinėmis dujomis kūrenama kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė UTE GNA I (toliau – GNA I) – tai milijardo JAV dolerių vertės gamtinių dujų jėgainių projektas Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Açu uoste. GNA I, kurios 1 338 MW įrengtų pajėgumų pakanka aprūpinti energija 6 milijonus namų ūkių, prisidės prie  energetinio saugumo šalyje užtikrinimo. Termofikacinei elektrinei dujos tiekiamos per SGD importo terminalą – SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu „BW Magna“, – kurio išdujinimo pajėgumai  siekia 28 mln. kub. m. per dieną.
KN 2020 m. buvo paskirta SGD terminalo operatore Açu uoste sutartiniam 13 metų veiklos laikotarpiui su galimybe šį terminą pratęsti abipusiu sutarimu. Per šį laiką KN įsteigė vietos organizaciją KN Açu,  parengė komandą terminalo eksploatacijai ir valdymui, taip pat sukūrė SGD terminalo eksploatacijos ir techninės priežiūros strategiją bei ISO standartus atitinkančią vadybos sistemą. KN veikla apėmė ir kitų reikšmingų operacinių ir komercinių procesų, tarp jų terminalo komercinės veiklos taisyklių, ekstremalių situacijų likvidavimo plano, angliavandenilių apskaitos sistemos bei kitų sistemų, būtinų SGD terminalo operacijų vykdymui, kūrimą.
 
Iki SGD terminalo komercinės veiklos pradžios KN ir KN Açu komandos įsitraukė į įvairias projekto vystymo stadijas, įskaitant mechaninio užbaigtumo, pasirengimo SGD terminalo paleidimo-derinimo darbams ir bandymų etapus, apėmusius ir terminalo funkcionalumo bei eksploatacinių parametrų testavimą. Be to,  drauge su GNA bendradarbiauta ruošiantis SGD terminalo pasirengimo eksploatacijai auditams prieš visus esminius projekto įgyvendinimo etapus, tokius kaip pirmojo SGD krovinio pristatymas į terminalą, SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu atvykimas, išdujinimo operacijų vykdymas ir pan.
 
„Malonu, kad KN yra vieno reikšmingiausių pastarojo laikotarpio Brazilijos energetikos sektoriaus pasiekimų ir į mūsų ilgalaikės partnerės GNA istoriją įeinančio įvykio liudytoja. Mums didelė garbė, kad turėdami plačias kompetencijas ir praktines SGD terminalų valdymo, eksploatacijos ir techninės priežiūros žinias, įgytas tarptautiniuose SGD projektuose, galėjome prisidėti prie šio svarbaus etapo itin kompleksiškame projekte. Taip pat dėkoju KN ir KN Açu komandoms už nenuilstamą profesionalų darbą ir pasiryžimą užtikrinti saugią ir patikimą mums patikėto SGD terminalo eksploataciją“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
„Pasiekėme reikšmingą etapą įgyvendinant GNA I projektą ir šiandien yra puiki diena pasidžiaugti visų prie to prisidėjusių sutelktomis pastangomis. Esame dėkingi KN už į projektą atsineštą patirtį ir kompetencijas bei esame tikri, kad KN savo veikloje ir toliau išlaikys aukštus saugos standartus bei orientaciją į rezultatus“, – sako GNA vadovas Bernardas Perseke.
 
Apie KN
KN yra viena iš nedaugelio bendrovių pasaulyje, turinčių patirties eksploatuojant plaukiojančios technologijos SGD importo terminalus dviejuose žemynuose (Europoje ir Pietų Amerikoje), taip pat pirmoji rinkoje įgyvendinusi tam tikras technines ir komercines inovacijas, tokias kaip keleto naudotojų režimo terminale pritaikymas, virtualūs SGD mainai, pastovios nedidelės apimties perkrovos bei SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu integracija su žemynine krovos infrastruktūra.  
 
KN yra ne tik SGD terminalo Açu uoste operatorė, bet ir Klaipėdos SGD terminalo, apimančio SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu „Independence“ bei žemyninės mažos apimties SGD paskirstymo stoties, sudarančios SGD vertės grandinės Baltijos regione dalį, savininkė ir operatorė. Be to, 2015-2016 m. KN taip pat bendradarbiavo su bendrovėmis, vystančiomis SGD projektus Pietų Amerikoje, prisidėdama prie  SGD terminalo Kartagenos uoste, Kolumbijoje, statybos ir paleidimo-derinimo etapų.
 
Apie GNA
„Gas Natural Açu“ (GNA) yra bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė, skirta vystyti ir įgyvendinti tvarius bei struktūrizuotus energetikos ir dujų projektus. Bendrovė Brazilijos Açu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje gamtinių dujų jėgainių parko ir SGD terminalo projektą. Šiuo metu projektas apima dvi gamtinėmis dujomis kūrenamas termofikacines elektrines, kurių bendra galia sieks 3GW, bei SGD importo terminalą. Daugiau informacijos apie GNA vykdomą projektą pateikiama bendrovės tinklapyje www.gna.com.br.

Komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius

Šiandien, spalio 1-ąją, prasideda nauji 2022-ieji KN (AB Klaipėdos nafta) valdomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujų metai, kurie startuoja su 6-iais pajėgumus rezervavusiais terminalo naudotojais iš Lietuvos ir užsienio šalių, rezervuotomis 8 teravatvalandėmis (TWh) pajėgumų ir suplanuotais priimti 17 dujovežių. Vertiname tai kaip gerą rodiklį atsižvelgiant į tai, jog būdamas pasaulinės dujų rinkos dalimi, SGD terminalas neišvengiamai patenka į šios milžiniškos rinkos tendencijų sūkurį, kurį sukelia rekordiškai aukštos dujų kainos.
                                                  
Kainų už gamtines dujas pokytis, lyginant kelerius metus iš eilės, išties įspūdingas. Kai 2018 m. spalį dujų kaina Europoje (TTF indeksas) siekė 27,79 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh), 2019 m. spalį – 12,86 Eur/MWh, 2020 – 11,33 Eur/MWh, šiandien šoktelėjo net iki 63,42 Eur/MWh. Nors šie metai pasižymi keliskart išaugusiomis gamtinių dujų kainomis pasaulyje, Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimas 2021 gamtinių dujų (GD) metais išliko aukštas ir siekė apie 42 proc. (2020 GD metais – beveik 54 proc.).
 
Apžvelgiant praėjusius gamtinių dujų metus (2021), SGD terminale iš viso įvykdytos 74 (72 krovos ir 2 perkrovos) operacijos, t. y. aptarnauta panašiai dujovežių, kiek ir 2020 gamtinių dujų metais, kai atliktos iš viso 75 operacijos (1 perkrovos). Iš viso per šį laikotarpį dujovežiai, kurie daugiausiai atkeliavo iš JAV 4 skirtingų skystinimo gamyklų, atgabeno kiek daugiau nei 3 mln. kub. m SGD (2020 GD metais – 3,5 mln. kub. m). Sulaukėme krovinių ir iš Egipto, kuris po 8-erių metų pertraukos atnaujino „Damietta LNG“ skystinimo gamyklos veiklą ir kartu su „Idku“ gamykla eksportuoja SGD. Per 2021 GD metus iš viso išdujinta ir į gamtinių dujų tinklą patiekta 19,8 TWh (2020 GD metais – 23,9 TWh).

Vertinant kalendorinius metus ir lyginantis su kitais Europoje veikiančiais SGD terminalais, galime konstatuoti, jog Klaipėdos ir kitų Europos SGD terminalų veiklos apimtys koreliuoja, o Europos SGD terminalų panaudojimo vidurkis siekia apie 38 proc. (pridedama lentelė).

Kaip faktiškai atrodys šių dujų metų statistika, galime tik prognozuoti, tačiau šiuo metu prognozuoti nelengva net ir patyrusiems dujų rinkos ekspertams. Taigi, kas darosi gamtinių dujų pasiūlos ir paklausos „žemėlapyje“?

Akivaizdu tai, kad Europa ir visas pasaulis už energiją, ne tik už gamtines dujas, moka rekordines kainas, o kai kurie ekspertai bei analitikai užsimena apie galimą žiemos krizę: jei temperatūra ženkliai nukristų, šildymui naudojamų gamtinių dujų paklausa dar labiau išaugtų, o gamtinių dujų saugyklų Europoje užpildymo lygis nesiekia paskutinių kelerių metų vidurkio.

Šalta šių metų žiema ir pavasaris jau ištuštino Europos gamtinių dujų saugyklų atsargas, kurias buvo tikimasi dujomis užpildyti vasaros metu, tačiau to nepadaryta viliantis, kad dujų kainos nukris ar pradės stabilizuotis. Tačiau realija tokia, jog kainos ne tik nesistabilizavo, bet toliau kilo.  

Gamtinių dujų poreikis šiemet yra milžiniškas dar ir dėlto, jog tai labiausiai energijos paklausą balansuojantis kuras, o SGD – dar ir švariausias iškastinis kuras. Nuo anglies prie tvaresnių kuro rūšių pereinančios valstybės, tokios kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja nugriebia liūto dalį SGD rinkoje palikdamos mažesnes rinkas „badauti“. Dėl dujų pasiūlos trūkumo pasaulyje, Azija ir Europa pradėjo konkuruoti tarpusavyje, o tai neišvengiamai turėjo įtakos dujų kainai. Maža to, elektros energijos trūkumas Pietų Amerikoje didino ir šio žemyno dujų konkurencinę kovą. Dujų alksta ir atsigaunanti po koronaviruso pandemijos pasaulinė ekonomika. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir politinė Rusijos korta dėl Nord Stream 2 projekto ir sumažintas gamtinių dujų tiekimas Europai.

Visos šios priežastys ir tendencijos paliečia ir Klaipėdos SGD terminalo bei jo klientų veiklą, tačiau esant tokioms rinkos sąlygoms, verta prisiminti, kad turime galimybę bet kada atsigabenti dujų konkurencinga kaina. Todėl SGD terminalas, net ir šiame pasiūlos ir paklausos turbulencijos laikotarpyje, išlieka energetinio saugumo garantu, kurį veikia objektyvūs rinkos veiksniai. Jei nebūtume diversifikavę dujų importo šaltinių 2014 metas ir pasistatę SGD terminalo, tokio pasirinkimo neturėtume. Konkurencingos dujų kainos – labai svarbus, bet vis dėl to ne vienintelis SGD importo infrastruktūros Klaipėdoje efektas.

Taip pat svarbu akcentuoti, kad SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai, atsižvelgiant į augančias gamtinių dujų kainas, nesikeičia ir gamtinių dujų vartotojams terminalo išlaikymas nebrangsta. Pavyzdžiui, SGD terminalo kaštai (KN dalis saugumo dedamojoje) galutinėje gamtinių dujų kainoje vartotojams, sunaudojantiems iki 300 kub. m gamtinių dujų per metus, sudaro vos 1,5 proc. Tai yra vos 0,05 Eur/kub. m (2021 I pusm.).  
 
Europos SGD terminalų panaudojimo rodiklis (%)
 

SGD terminalas, valstybė	2017	2018	2019	2020	YTD 2021*
Zeebruge, BE	7%	17%	45%	29%	23%
Swinoujscie, PL	31%	50%	61%	67%	68%
Sines, PT	55%	59%	85%	81%	83%
Revithoussa, GR	21%	15%	34%	33%	25%
Montoir-de-Bretagne, FR	23%	33%	67%	68%	45%
Dunkirk, FR	5%	8%	39%	24%	30%
Fos Tonkin, FR	59%	44%	58%	49%	40%
Fos Cavaou, FR	41%	45%	50%	43%	49%
Klaipeda, LT	28%	20%	44%	49%	40%
Gate, NL	5%	18%	50%	46%	44%
Panigaglia, IT	15%	21%	59%	61%	35%
Toscana, IT	16%	20%	64%	57%	34%
Sagunto, ES	19%	1%	22%	18%	17%
Mugardos, ES	28%	28%	34%	51%	54%
Huelva, ES	33%	31%	38%	34%	25%
Cartagena, ES	5%	4%	13%	24%	18%
Bilbao, ES	36%	39%	74%	71%	47%
Barcelona, ES	29%	26%	30%	22%	14%
Krk, CR	n/a	n/a	n/a	n/a	56%
South Hook, UK	22%	11%	43%	46%	23%
Grain, UK	4%	12%	27%	24%	25%
Vidutinis	24%	25%	47%	45%	38%
Informacija pateikiama remiantis GIE ALSI duomenų bazės duomenimis.

 
 

Šiandien, rugsėjo 29 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje dar 2012 m. AB „Achema“ buvo apskundusi Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) nutarimą dėl lėšų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai (saugumo dedamajai) kompensuoti 2013 m. Šiuo sprendimu išsklaidytos abejonės dėl strateginio šalies objekto – SGD terminalo – veiklos finansavimo teisėtumo.
 
Šioje byloje KN dalyvavo kaip tretysis suinteresuotasis asmuo.
 
Byla LVAT buvo atnaujinta po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutarties, priimtos šių metų balandžio mėnesį, kuria patvirtinta, kad valstybės pagalba per SGD terminalo saugumo dedamąją, mokamą Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros naudotojų, yra teisėta ir atitinka ES teisės aktų reikalavimus. LVAT AB „Achema“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą nepakeistą bei priteisė KN iš pareiškėjo AB „Achema“ bylinėjimosi išlaidas.
 
LVAT nutarimas yra neskundžiamas.
 
Svarbu pažymėti, jog dar 2015 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelio teisėtumas. 
 
„Šis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarimas yra galutinis atsakymas keliantiems abejones dėl valstybės pagalbos strateginiam šalies objektui ir veiklos finansavimo teisėtumo. Neskundžiamu ir galutiniu teismo nutarimu patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar – VERT) 2012 m. priimto nutarimo dėl Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštų saugumo dedamosios teisėtumas. Mūsų vertinimu, šis nutarimas ir jame suformuluoti teisės aiškinimo principai taip pat turės įtakos administraciniams teismams sprendžiant kitas administracines bylas, kuriose AB „Achema“ analogiškai skundžia reguliuotojo kas metus priimtus nutarimus nustatant konkrečią renkamą SGD terminalo saugumo dedamąją“, - pažymi Rytis Valūnas, KN Teisės ir administravimo direktorius.
 
SGD terminalas Lietuvai užtikrina galimybę apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir yra alternatyva vamzdžiu tiekiamoms gamtinėms dujoms. Pastaruosius kelerius metus Lietuva didžiąją dalį gaminių dujų importuoja būtent per SGD terminalą, kuris globalių gamtinių dujų kainų svyravimo laikotarpiu garantuoja šalies energetinį saugumą, užtikrina prieigą prie pasaulinės gamtinių dujų rinkos bei geriausios įmanomos gamtinių dujų kainos vartotojams.