KN valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje pasiekta 1000-oji autocisternos krovos operacija, skaičiuojant nuo šio objekto veiklos pradžios, bei 300-oji paskirstymo stoties naudotojos Lenkijos kompanijos PGNiG autocisternos krova.
 
Daugiausiai SGD autocisternomis (skaičiuojant nuo veiklos pradžios) tiekta į Lenkiją (apie 76 proc.), apie 16 proc. realizuojama Lietuvoje aprūpinant SGD pakartotinio išdujinimo stoteles Druskininkuose ir Viečiūnuose, likusi dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją. Didžiausioje Lenkijos rinkoje SGD naudojamos nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems regionams gamtinėmis dujomis aprūpinti, taip pat plėtojamas SGD papildymo punktų tinklas sunkiasvoriam komerciniam kelių transportui. Šioje rinkoje tiek SGD, tiek gamtinės dujos turi didelę paklausą, kadangi Lenkijai siekiant dekarbonizacijos tikslų ši kuro rūšis yra paklausi ir turinti didelio potencialo ateityje.
 
Iš viso Klaipėdos SGD paskirstymo stoties paslaugomis jau naudojosi 16 skirtingų bendrovių, tarp jų – ir PGNiG dukterinė įmonė „PGNiG Obrót Detaliczny“, užsiimanti mažmenine SGD prekyba. Jos SGD krovinius gabena „PGNiG Group“ priklausančios bendrovės „Gas-Trading“ autocisternos. 300-asis krovinys buvo nukreiptas į pakartotinio išdujinimo stotelę, kuria naudojasi Lenkijos šiaurės rytuose esantis miestas Lukas (Elk).
 
„SGD paskirstymo stoties veikla buvo neabejotinai teisingas žingsnis ir tęstinumas pastačius SGD terminalą, kadangi tiek gamtinės dujos, tiek SGD pasaulinėje rinkoje išlaiko ir artimiausius 2-3 dešimtmečius išlaikys aukštą paklausos lygį. Dekarbonizacijos kontekste tai yra itin svarbus išteklius įgalinantis atsinaujinančių išteklių panaudojimą ar pereinant prie dar tvaresnių technologijų. Atsinaujinančios (vėjo ir saulės) energijos balansavimas, švaresnis jūrinis ar sunkiasvorio komercinio sausumos transporto kuras, mėlynojo vandenilio gamyba – visa tai yra gamtinių dujų ateities perspektyva. Džiaugiamės, jog mūsų paskirstymo stoties naudotoja PGNiG plečia veiklų spektrą Lietuvoje, kas reiškia ir vieningos krypties bei perspektyvių, tvarumo ir rinkos plėtros tikslų siekimo sinergiją“, - komentuoja Mindaugas Navikas, KN komercijos direktorius.
 
„Artėjant pirmosioms metinėms, kai PGNiG yra Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, čia jau užpildėme 300 SGD autocisternų. Tai pavyko pasiekti ir puikaus bendradarbiavimo su mūsų partnere KN dėka. Operacijos iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties leido ne tik išplėsti mažos apimties SGD pasiūlą Baltijos šalių rinkai, bet ir suteikė galimybę aptarnauti klientus šiaurės rytų Lenkijoje, kur transportuojama didžioji dalis SGD krovinių iš Klaipėdos. Jie pristatomi ne tik verslo klientams, bet ir į pakartotinio išdujinimo stoteles vietovėse, kuriose nėra dujotiekių tinklų“, - komentuoja Pavelas Majevskis. PGNiG valdybos pirmininkas.
 
SGD paskirstymo stotis veiklą pradėjo 2017 m. pabaigoje. SGD paskirstymo stotyje taip pat teikiamos SGD krovos į laivus, SGD varomų laivų bunkeriavimo, SGD krovos į ISO konteinerius paslaugos.  

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) ir šiemet įvertinta kaip viena iš geriausiai ryšius su investuotojais palaikančių bendrovių. Ši nominacija pelnyta Nasdaq Baltijos biržos rengiamuose tradiciniuose rinkos dalyvių apdovanojimuose. KN pateko į geriausiųjų dešimtuką. Bendrovės ryšiai su investuotojais įvertinami ne pirmus metus. 
 
„Nasdaq Baltijos rinkos apdovanojimai 2021” pagerbiamos geriausios ryšius su investuotojais palaikančios įmonės, sukūrusios didžiausią pridėtinę vertę akcininkams. Vertinant dėmesys kreipiamas į aukštus skaidrumo, socialinės atsakomybės, informacijos atskleidimo investuotojams principus bei aktyvų investuotojų bendruomenės ir kitų kapitalo rinkos dalyvių įtraukimą.
 
„KN vizija yra tapti didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatore ir konkurencingiausiu naftos produktų krovos centru Baltijos regione. Ši ambicija pasiekiama tik laikantis aukščiausių gerosios valdysenos standartų ir gerųjų praktikų. Būtent todėl itin vertiname mums suteiktus aukštus vertinimus valdysenos srityje. Sieksime ir toliau būti patrauklia bendrove, kuriančia vertę tiek investuotojams, tiek ir visiems, kuriems svarbi mūsų veikla“, - komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Šiemet „Nasdaq Baltijos rinkos apdovanojimai 2021” vertino 38 bendroves. Bendrą vertinimo balą sudaro rinkos dalyvių viešai atskleidžiama ir investuotojams pateikiama informacija, analitikų ir investuotojų vertinimas bei prekybos akcijomis duomenys.
 

Komentuoja Darius Šilenskis, KN Generalinis direktorius

Šią savaitę stebėjome neįprastinį eksperimentą – Rusija dėl neįvardintų priežasčių sustabdė dujų tranzitą į Kaliningradą. Lietuvos dujų vartotojai dujomis aprūpinti per Baltarusiją, iš dujų saugyklos Latvijoje ir per SGD terminalą Klaipėdoje. Tačiau įsivaizduokime, jei tokio scenarijaus atveju savos infrastruktūros dujų importui neturėtume, o lauke spaustų dviženklius skaičius siekiantis šaltukas.
 
Tokį scenarijų ukrainiečiai patyrė ne taip seniai – 2018 metais. Šių dienų įvykiai – gera proga pasidžiaugti, kad Lietuva yra priėmusi visus reikiamus sprendimus ir įgyvendinusi būtinus žingsnius, kad bent jau dujų tiekimo prasme nebūtume energetinė sala, priklausoma nuo kaimynų gerų norų. Užsukus dujų kranelius rytuose, galime apsirūpinti dujomis per alternatyvius kelius, pasinaudodami šešerius metus sklandžiai veikiančia SGD importo infrastruktūra Klaipėdoje.
 
Gerais ir ramiais laikais SGD terminalą yra gana patogu vertinti iš komercinių pozicijų, kalbant tik apie jo kaštus vartotojams, kvestionuojant dujų saugyklos dydį ir viešojoje erdvėje nuolat sukant nuo pat terminalo veiklos pradžios nesikeičiančius argumentus. Paprastai linkstama pamiršti, kad tai yra strateginės svarbos infrastruktūra, atitinkanti nacionalinio saugumo interesus, kurios pats svarbiausias tikslas – užtikrinti energetinį saugumą ir alternatyvų dujų tiekimą prireikus. Konkurencingos dujų kainos  – labai svarbus, bet vis dėl to ne vienintelis SGD importo infrastruktūros Klaipėdoje efektas.
 
Nusistovėjus santykiniam saugumui, matyt, net nereikia kasdien sau priminti apie galimas grėsmes, kurias kelia kaimynystė rytuose. Taip pat nebūtina prisiminti, kad būtent SGD terminalo dėka dujų vartotojai Lietuvoje turi prieigas prie pasaulinės dujų pasiūlos ir gali įsigyti dujų už konkurencingą, ne monopolinę kainą. „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį dujų vartotojai (ne namų ūkiai) mokėjo beveik žemiausią kainą už dujas ES (vos kiek pigiau už dujas mokėjo tik Belgijoje). Atitinkamai, vienomis žemiausių dujų kainomis tarp ES šalių išsiskyrė ir namų ūkių Lietuvoje mokama kaina už dujas.
 
Dar 2014 m. buvome „antilyderiai“ pagal sumokamą dujų kainą, jau nekalbant apie tai, kad kaip šalis neturėjome jokių derybinių svertų kalbantis su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo kainų. Faktas ir tas, kad būtent Lietuvai už dujas teko mokėti gerokai brangiau, nei pavyzdžiui, kaimynams latviams – mokėjome išties politinę kainą.
 
Per šešerius metus SGD terminalas Klaipėdoje kaip alternatyva „Gazprom“ dujoms tapo vienu pagrindinių regioną aprūpinančių dujų šaltinių, kuris realiai sumažino Rusijos energetinę, o kartu – ir politinę įtaką regione.  Šiuo metu SGD terminalas Klaipėdoje užtikrina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinį saugumą. Vien tik pernai Lietuvos ir FINESTLAT rinkos vartotojams transportuota 12 proc. daugiau nei 2019 m. (33 TWh)  gamtinių dujų, neskaičiuojant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį. Dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (arba 21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką tiekto dujų kiekio. Palyginti, 2018 m. kiekis buvo beveik perpus mažesnis. Prieš metus pradėjusi veikti Balticconector jungtis tarp Estijos ir Suomijos, sulyginusi dujų kainas pastarojoje šalyje su kainomis Baltijos šalyse, SGD terminalas, išplėtotas gamtinių dujų tinklas, Inčukalnio gamtinių dujų saugykla ir statoma GIPL jungtis – visa ši infrastruktūra drauge užtikrina, kad Baltijos šalys ir Suomija nebūtų energetinis užkampis ir atveria dar didesnį dujų rinkos potencialą Lietuvai.
 
Būtent šiomis šaltomis žiemos dienomis norisi atkreipti dėmesį ir priminti skeptikams, kad SGD terminalo-saugyklos dydis bei pajėgumas buvo apskaičiuotas taip, kad pikiniais ar kritiniais laikotarpiais galėtų užtikrinti (pvz., šalčiausiomis žiemos dienomis) Lietuvai būtiną dujų tiekimą, jei dėl įvairių priežasčių nebūtų kitų importo šaltinių. Taigi, galime būti tikri, kad susidūrus su žiemos ar geopolitiniais iššūkiais, neliksime be gamtinių dujų tiekimo, kurios svarbios ne tik verslams ar namų ūkiams. Juk būtent gamtinės dujos yra lankstus ir greitas būdas prireikus operatyviai generuoti elektros energiją, todėl jis nepakeičiamas tiek suvaldant kritines situacijas, tiek balansuojant nestabilius elektros iš atsinaujinančių išteklių srautus. Lietuvoje apie pusė iš apie 3666 MW šalyje instaliuotos galios elektrinių gali generuoti elektrą iš gamtinių dujų. Tarkime, šalyje šiemet sausio 18 d. bendras nacionalinis elektros suvartojimas pasiekė didžiausią vartojimo piką per 29 metus ir buvo 2075 MWh per valandą - tokį poreikį, jei neliktų kitų alternatyvų, galėtų tenkinti dujų tiekimas elektrą gaminantiems įrenginiams iš esamo SGD terminalo. Tai, kad dujos yra pasitelkiamos vietinei elektros gamybai iliustruoja faktas – per 2020 m. Elektrėnai elektros gamybai naudojo virš 2 TWh gamtinių dujų. Gamtinių dujų, kurias pastaruoju metu neretai nepagrįstai linkstama nurašyti į artimos ateities energijos išteklių paraštes, importo svarba yra kritiškai svarbi vykdant ir elektros sinchronizacijos projektą. Kas gali nuspėti ar sekančios „pratybos“ neįvyks su elektros tinklų jungtimis, kuriomis vis dar importuojame liūto dalį – net 66 proc. – šaliai reikalingos elektros energijos?
 

KN įgyvendino suplanuotą aplinkosauginį  projektą – pastatė aplinkos oro teršalų valymo įrenginį, kuriame valomi nuo geležinkelio krovos estakados kelių Nr. 1-2 surinkti teršalai. Projektas įgyvendintas pagal 2019 m. rugsėjo mėnesį tarp KN ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pasirašytą finansavimo ir priežiūros sutartį. APVA projekto įgyvendinimui skyrė apie 200 000 eurų.
 
Remiantis preliminariais skaičiavimas oro teršalų valymo įrenginio eksploatacija leis pasiekti šį aplinkos apsaugos veiksmingumą:

1. Iš geležinkelio krovos estakados į aplinkos orą naftos produktų krovos metu išmetamas metinis lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekis sumažės apie 80 proc.
2. Naujas oro teršalų valymo įrenginys sumažins kvapų intensyvumą gyvenamoje aplinkoje, nes iš srauto praėjusio per oro teršalų valymo įrenginį bus pašalinti sieros junginiai, kurie yra vieni pagrindinių „kvapo sukėlėjų“.
3. Bus pagerinta aplinkos kokybė, nes gyvenamoje aplinkoje sumažės tiek LOJ, tiek kvapų koncentracija. Gyventojai jaus mažesnį diskomfortą, kurį sukelia naftos produktų krovos procesas.

 
Naujo oro teršalų valymo įrenginio pastatymas ir įdiegimas yra viena iš aplinkosauginių priemonių, kurios yra numatytos Aplinkosaugos veiksmų plane, suderintame su Aplinkos apsaugos agentūra.
 
Šiuo metu KN taip pat įgyvendina katilinės modernizavimo projektą, dėl kurio bus sumažintos vienkartinės azoto ir anglies oksidų emisijos į aplinką.