Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus KN teikiamų SGD paslaugų tarifus 2020 m., kurie sudaro galimybes mažinti saugumo dedamąją vartotojams. Atsižvelgiant į 2020 m. nustatytą naują pakartotinio dujinimo kainą, kuri bus 0,35 EUR/MWh, planuojama surinkti daugiau pajamų tiesiogiai iš terminalo naudotojų. Visų terminalo naudotojų sumokėta pajamų suma, bus mažinama Lietuvos gamtinių dujų vartotojų mokama saugumo dedamoji.
 
Per 2019 m. iki šiol per Klaipėdos SGD terminalą yra išdujinta 16 TWh dujų. KN skaičiavimais, jeigu 2020 metais dujų vartotojams Lietuvoje ir regione būtų tiekiamas panašus SGD terminale išdujintų gamtinių dujų kiekis, skaičiuojant pagal nustatytą naują tarifą tai leistų mažinti visų gamtinių dujų vartotojų mokamą saugumo dedamąją apie 5,6 mln. eurų.
 
„SGD konkurencingumas Baltijos šalių dujų rinkoje skatina regioninį SGD terminalo išnaudojimą, o didėjantys tarpvalstybiniai dujų srautai ženkliai prisideda prie terminalo kaštų mažinimo dujų vartotojams Lietuvoje. Vien spalį išdujinome rekordinį  – 2,7 TWh – dujų kiekį ir tai yra absoliučiai didžiausias per mėnesį išdujintas kiekis per terminalo veiklos istoriją. Kiekvienas terminalo naudotojas, kuris naudojasi terminalo paslaugomis, moka už pakartotinio dujinimo paslaugas, tad prognozuojami aukšti išdujinimo kiekiai ir kitais metais prisidės prie mažesnės Lietuvos dujų vartotojų mokamos saugumo dedamosios“, – sako Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius.
 
Atsižvelgiant į KN valdybos priimtus sprendimus dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo, KN yra pasiūliusi VERT reikšmingai mažinti saugumo dedamosios dalį, susijusią su infrastruktūros kaštais, su sąlyga, kad iki tol bus pasirašytas susitarimas su NIB dėl tam reikalingos paskolos ir suteikta valstybės garantija šiai paskolai. Įgyvendinus šį siūlymą, tai sudarytų galimybę mažinti SGD terminalo infrastruktūros kaštus vartotojams po 27 mln. eurų kasmet jau nuo 2020 metų.
 

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdyba atrinko  įmonės vadovą – juo taps Darius Šilenskis, iki šiol ėjęs KN naftos verslo direktoriaus pareigas.
 
„Įmonė yra parengusi naują dešimties metų laikotarpio veiklos strategiją – joje KN bendrovei numatyta pakankamai ambicingų tikslų. Sprendžiant dėl tinkamiausio kandidato į įmonės vadovus, yra svarbu geras energetikos sektoriaus bei verslo išmanymas, verslo plėtros kompetencijos, patirtis dirbant su tarptautiniais klientais, taip pat – orientacija į rezultatą ir gebėjimas sutelkti komandą. Valdybos nuomone D. Šilenskis geriausiai atitiko atrankos kriterijus bei lūkesčius“, – sako KN valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius.
 
KN vadovo atranką nepriklausoma bendrovės valdyba vykdė pasitelkusi tarptautinių vadovų atrankos agentūrų kompetencijas ir vadovaujantis tarptautinius standartus atitinkančia gerąja vadybos praktika. Atrankoje iš viso dalyvavo 26 kandidatai.
 
„Atranka į KN vadovo poziciją vyko konkurencingai – sulaukėme stiprių, sėkmingų ir profesionalių kandidatų. Tikime, kad Dariaus regiono ir pasaulinių energetikos rinkų išmanymas ir gebėjimas suderinti verslo bei strateginius interesus šiame KN organizacinės raidos etape įmonei bus itin vertingas“, – akcentavo KN Valdybos pirmininkas.
 
D. Šilenskis KN dirba penktus metus, iki šiol vadovavo KN Naftos verslo tarnybai, prieš tai ėjo bendrovės Komercijos direktoriaus pareigas. D. Šilenskis taip pat yra penkerius metus dirbęs ir užėmęs įvairias vadovaujančias pareigas naftos perdirbimo koncerno „PKN Orlen“ įmonėse, taip pat ėjęs Komercijos direktoriaus pareigas bendrovėje „Krovinių terminalas“.
 
D. Šilenskis turi vadovų tarptautinio verslo vadybos magistro (EMBA), verslo vadybos, taip pat tarptautinės jūrų teisės magistro laipsnius.
 
„KN matau kaip labai gyvybingą, augančią ir stipriai besikeičiančią bendrovę – esame labai įdomiame etape, kai dėl aplinkos diktuojamų tendencijų iš esmės turime transformuoti mūsų verslą. Tokiame kontekste kaip vieną svarbiausių savo prioritetų matau lanksčios, efektyvios ir gebančios sparčiai prie besikeičiančių klientų poreikių prisitaikyti organizacijos kūrimą, kurios epicentre – vieninga, efektyvi ir į rezultatus orientuota komanda“, – sako paskirtasis KN vadovas.
 
Pasak Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, naujojo KN vadovo atžvilgiu lūkesčiai – dideli.  „Naujojo KN vadovo svarbiausias darbas – užtikrinti, kad šios strateginės įmonės komanda toliau sėkmingai vykdytų jai keliamus aukštus tikslus ir akcininkų lūkesčius. Pirma, tai dabartinių strateginių energetinio saugumo projektų tęstinumas ir jau priimtų Seimo sprendimų įgyvendinimas, užtikrinant ilgalaikį SGD tiekimą Lietuvoje ir mažinant saugumo dedamosios kaštus visiems vartotojams. Antra, sėkmingai konkuruoti naftos krovos sektoriuje. Trečia, išplaukti į globalius vandenis ir įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje vystant ir operuojant SGD terminalus“, – pabrėžia Energetikos ministras.
 
D. Šilenskis KN generalinio direktoriaus pareigas oficialiai pradės eiti lapkričio 11 dieną.
 

Naftos ir SGD terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdyba priėmė sprendimus dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo į Lietuvą įgyvendinimo, įsigyjant laivą-saugyklą „Independence“ arba kitą plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą ne vėliau nei iki 2024 metų pabaigos. Taip pat priimtas sprendimas jau dabar kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl terminalo kaštų optimizavimo, siekiant sumažinti SGD terminalo infrastruktūros kaštus vartotojams po 27 mln. eurų kasmet jau nuo 2020 metų.

 „Vertinimai rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams. Būdamas patikima alternatyva dujų importui, SGD terminalas užtikrins konkurenciją dujų rinkoje ir prisidės prie šalies energetinio saugumo. Savo ruožtu – Lietuvai tai sudaro galimybes regioninei lyderystei energetikos sektoriuje, o KN – galimybę toliau aktyviai plėtoti valstybių sienas peržengiančią SGD vertės grandinę“, – sako KN Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis.
 
Galutinius sprendimus dėl konkretaus plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos pasirinkimo ir sąlygų tvirtins KN valdyba – planuojama, kad toks sprendimas bus priimtas iki 2022 metų pabaigos. 
 
Siekiant įgyvendinti sprendimus dėl saugumo dedamosios mažinimo, kuris galėtų būti atliktas jau nuo 2020 m. sumažinant saugumo dedamąją apie 27 mln. eurų, bendrovė planuoja iš Šiaurės investicijų banko (toliau – NIB) skolintis iki 135,5 mln. eurų.  Paskola būtų skirta mokėtinam laivo-saugyklos nuomos mokesčiui finansuoti. Paskolos grąžinimas būtų užtikrinamas valstybės garantija, kuri jau suderinta su Europos Komisija (EK) ir taip pat turės būti patvirtinta Seime.

„Priimti sprendimai yra itin svarbūs, nes sudaro pagrindą bendrovei inicijuoti konkrečius veiksmus dėl SGD sąnaudų optimizavimo kuo įmanoma greitesniais terminais. Žinoma, tai yra tik vienas iš elementų siekiant bendro valstybės tikslo – saugumo dedamosios mažėjimo. Tam, kad jis būtų įgyvendintas kuo greičiau, bus itin svarbus sklandus sprendimų priėmėjų, įskaitant VERT, bendradarbiavimas“, – sako A. Molis.
 
A. Molis pabrėžia, kad KN siūlys VERT mažinti saugumo dedamąją su sąlyga, kad iki tol bus pasirašytas susitarimas su NIB dėl tam reikalingos paskolos ir aktyvuota valstybės garantija šiai paskolai. KN valdyba bendrovei pavedė iki 2020 balandžio pabaigos su kredito įstaigomis susitarti dėl finansavimo laivo saugyklos išpirkimui, o iki 2021 m. gegužės pabaigos – užsitikrinti šių paskolų atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams.  
 
 „Siekiame kuo greičiau ir efektyviau įgyvendinti SGD įstatyme numatytus veiksmus. Kadangi visas procesas, kuriuo siekiama bendro tikslo – užtikrinti ilgalaikio SGD tiekimo į šalį galimybes – išlieka itin kompleksiškas, nutarėme šiuo metu visus sprendimus palikti sutelktus KN ir skirti savo dėmesį tolimesniam, bet nemažiau svarbiam etapui, kuris susijęs su laivo-saugyklos įsigijimu“, – sako A. Molis.
 
KN valdybos sprendimams turi pritarti KN akcininkai šaukiamame visuotiniame akcininkų susirinkime.
 

Rekordine veiklos apimtimi 2019 m. pasižymėjusio KN (AB „Klaipėdos nafta“) operuojamo Klaipėdos SGD terminalo naudotojų ratą papildė penktoji jo naudotoja – Estijos energetikos bendrovė „Elenger“. Planuojama, kad pirmasis „Elenger“ užsakytas SGD krovinys Klaipėdą pasieks antroje lapkričio pusėje.
 
Šiemet tai jau trečias naujas SGD terminalo naudotojas. Birželio pradžioje sutartis dėl Klaipėdos SGD terminalo paslaugų teikimo buvo pasirašyta su Lietuvos energinių resursų prekybos bendrove UAB „Imlitex“, rugpjūtį – su Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“. Iki tol Klaipėdos SGD terminalu naudojosi UAB „Ignitis“ (iki 2019 m. rugsėjo 9 d. – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) bei AB „Achema“.
 
„Simboliška, kad penktuosius veiklos metus ką tik paminėjęs Klaipėdos SGD terminalas pritraukė ir penktąjį naudotoją. Partnerystė su „Elenger“ dar kartą įrodė, jog mūsų šalies SGD terminalas naudą neša ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui – klientai toliau naudojasi žemų SGD kainų periodu, o mūsų turima infrastruktūra leidžia užtikrinti dujų tiekimą vartotojams už Lietuvos ribų gerokai konkurencingesne kaina. Neabejojame, kad naujus terminalo naudotojus traukia ne tik palankios dujų kainos tarptautinėse rinkose, bet ir KN specialistų užtikrintas patikimas ir sklandus Klaipėdos SGD terminalo operavimas bei klientų atžvilgiu priimami lankstūs technologiniai ir planavimo sprendimai“, - sakė Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
 
„Elenger“ valdybos narys Margus Kaasik akcentuoja, kad sprendimas pirkti gamtines dujas per Klaipėdos SGD terminalą yra ilgai planuotas strateginis įmonės žingsnis. „Tai suteikia mums prieigą prie pasaulinės rinkos ir reiškia geresnes kainas mūsų klientams, kadangi atveriama daugiau tiekimo šaltinių“, – sakė M. Kaasik.
 
Klaipėdos SGD terminalo veikla toliau išlaiko rekordines apimtis ir itin aukštą veiklos efektyvumą. Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose šiemet lėmė 40 proc. išaugusias dujinimo ir perkrovos apimtis. Per tris metų ketvirčius Klaipėdoje priimtas 31 dujovežis – palyginimui per tą patį laikotarpį prieš metus buvo priimti 8 dujovežiai, o pastaraisiais mėnesiais SGD terminale buvo išdujinamas visą Lietuvos dujų poreikį gerokai viršijantis kiekis.
 
„Elenger“, Estijoje žinoma kaip „Eesti Gaas“, yra viena didžiausių ir gausiausią patirtį sukaupusių privačių energetikos bendrovių grupių visame Baltijos regione, kurios veikla skaičiuojama nuo 1865 metų. Pagrindinė „Elenger“ veikla ir komptenencijos sutelktos gamtinių dujų tiekime klientams per vamzdynus, taip pat vykdoma suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų veiklos. „Elenger“ taip pat prekiauja elektra, užsiima saulės energija ir biometanu, kuria įvairius energetikos sprendimus savo klientams. „Elenger“ buria per 50 tūkst. klientų, bendrovėje dirba 240 žmonių. Įmonė veikia Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.