Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) įsitraukė į Klaipėdos universiteto (KU) patyriminių veiklų ciklą, skirtą universiteto 30-mečiui paminėti. Šiame universiteto veiklos sukakties projekte atrinktiems dalyviams pristatyta SGD terminalo veikla.
 
KU gimtadienis paminėtas praėjusių metų spalio 5-ąją dieną, tačiau dar pasitikdamas savo 30-metį, visus metus universitetas ėmėsi telkti partnerius ir planuoti 30-imt išskirtinių patirčių, auginančių asmenybes, remiančių ambicingus tikslus bei ugdančių kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.
 
KN, palaikydama švietimo ir verslo bendradarbiavimo idėją ir ilgametę draugystę su KU, prisidėjo prie jubiliejinių renginių pakviesdama susipažinti su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Patirtyje norėję dalyvauti kandidatai turėjo ne tik registruotis, bet ir siųsti motyvacinius laiškus bei pagrįsti, kodėl būtent jie turėtų būti pakviesti į patirtį „Sužinok, kaip vyksta gamtinių dujų tiekimas iš SGD terminalo“. Į šią patirtį buvo pakviesti išrinkti dalyviai: Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos laivavedybos specialybės studentas ir su užsieniečių grupėmis dirbanti gidė.  
 
„Atsižvelgiant į pandemijos sukeltus ribojimus ir su tuo susijusius saugumo reikalavimus, teko ieškoti kūrybiško sprendimo išpildyti šią patirtį. Pakvietėme labiausiai motyvuotus dalyvius pažinčiai su SGD terminalu apiplaukiant apink šį įspūdingą, Lietuvos energetinę nepriklausomybę simbolizuojantį objektą. Tikime, kad informacija iš pirmų lūpų ir galimybė užduoti rūpimus klausimus yra ne tik įdomu, bet ir vertinga savo turiniu, įvertinant tai, kokiame dideliame informaciniame triukšme gali „pasiklysti“ faktai“, – komentavo KN komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.
 
„KU partnerių dėka jubiliejiniais metais galėjome sukurti gausią patirčių programą. Džiaugiuosi, jog KU vardas visuomenės atstovams atvėrė ne vienas įprastai uždaras duris, suteikė daugiau žinojimo ir patyrimų, liksiančių atminty visam gyvenimui. Galimybė iš arčiau pamatyti SGD terminalą sulaukė daug susidomėjusiųjų laiškų. Sveikinu laiminguosius, turėjusius galimybę pamatyti ir sužinoti daugiau apie šį objektą“, - sakė KU komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Inga Petrauskienė.
Šios patirties metu iš KN atstovų dalyviai sužinojo SGD terminalo atsiradimo istoriją, šio objekto tikslus, nešamą naudą užtikrinant Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą bei nepriklausomybę, galėjo užduoti rūpimus klausimus apie gamtinių dujų importą, kas lemia dujų kainas, kaip veikia gamtinių dujų rinka ir koks terminalo vaidmuo šiame procese. Dalyvius tai pat domino technologiniai terminalo procesai.
 
„Man, kaip Lietuvos turizmo sektoriaus atstovei, dažnai tenka pasakoti apie energetinės nepriklausomybės simbolį – SGD terminalą ir jo laivą-saugyklą „Independence”. Iš užsienio šalių svečių sulaukiu daug klausimų ir didelio susidomėjimo šia tema. Todėl jaučiau būtinybę susipažinti su SGD terminalu ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Vizito metu gauta informacija padės man dar labiau kelti mūsų šalies prestižą ir pristatyti šalies sėkmės istoriją“, – po vizito kalbėjo viena iš patirties dalyvių, sertifikuota gidė Marina Giro.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“), įgyvendindama ilgalaikės SGD terminalo veiklos Lietuvoje užtikrinimo projektą, skelbia SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) viešąjį pirkimą. Konkurso metu laukiama potencialių FSRU tiekėjų siūlymų, kurie bus lyginami su FSRU „Independence“ galimo išpirkimo (opciono) verte, pasirenkant ekonomiškai naudingiausią siūlymą, kaip tai numatyta SGD terminalo įstatyme.
 
Konkurso rezultatai parodys, ar rinkoje yra geresnių alternatyvų nei opcionas įsigyti „Independence“, kaip numatyta 2012 metais sudarytoje FSRU nuomos, priežiūros ir valdymo sutartyje su Norvegijos kapitalo bendrove „Hӧegh LNG“. Ši sutartis baigia galioti 2024 m. pabaigoje. Kokį laivą-saugyklą įsigyti, Lietuva turi nuspręsti iki 2022 m. gruodžio.
 
„SGD terminalas Lietuvai yra viena iš energetinio saugumo ir valstybės savarankiškumo stiprinimo sėkmės istorijų. Jos dėka šiandien esame užsitikrinę alternatyvų gamtinių dujų tiekimą, kainų konkurencingumą bei galime rinktis, iš kur ir kokiomis sąlygomis pirksime gamtines dujas. Mūsų tikslas ir toliau išlieka užtikrinti efektyvią terminalo veiklą bei geriausią kainą vartotojams. Terminalas, kaip svarbi regioninės gamtinių dujų rinkos dedamoji, įgaus dar didesnę reikšmę pradėjus veikti dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos, įsiliedamas į kontinentinį gamtinių dujų tinklą“, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
 
Įgyvendinus atitinkamus sprendimus, KN dalis saugumo dedamojoje jau sumažėjo nuo 361,84 Eur už MWh/parą/metus (2017 m.) iki 151,38 Eur už MWh/parą/metus (2021 m.).
 
Iki FSRU konkurso paskelbimo, pasitelkusi išorinius ekspertus – tris viešųjų konkursų būdu atrinktas užsienio teisinių, komercinių ir techninių konsultacinių paslaugų kompanijas – KN vykdė SGD rinkos tyrimą ir viešąją rinkos konsultaciją. Jos metu rinkai, t. y. potencialiems FSRU tiekėjams, buvo pateikti viešojo pirkimo dokumentų projektai bei techninė specifikacija. Šiems dokumentams rinka ir kiti suinteresuoti asmenys galėjo teikti pastabas ir siūlymus tam, kad pirkimo organizatorius galėtų maksimaliai kokybiškai pasiruošti būsimajam pirkimui ir sudarytų sąlygas rinkai susipažinti su preliminariu pirkimo objektu. Šių etapų metu įvertinta gamtinių dujų rinkos perspektyva bei SGD terminalo naudotojų lūkesčiai, nustatytos būtinosios techninės sąlygos, nustatyti laivo parametrai ir kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams.
 
Vertinant formaliai, tam, kad būtų įgyvendintas SGD terminalo įstatymo įpareigojimas pasirinkti ekonomiškai naudingiausią siūlymą, renkantis FSRU tiekėją pakanka atliktos rinkos konsultacijos bei rinkos tyrimo ir jų metu surinktų duomenų. Viešojo pirkimo organizavimas yra bendrovės pasirinktas FSRU atrankos būdas. Šiuo procesu siekiama sudaryti palankiausias sąlygas visiems rinkos dalyviams dalyvauti FSRU atrankos procese ir pasiūlyti savo sprendinius. Paraiškų konkursui laukiama per vieną mėnesį nuo konkurso pradžios.
 
„Viešąjį konkursą skelbiame siekdami maksimalaus atvirumo ir FSRU atrankos proceso skaidrumo, todėl raginame rinkos dalyvius teikti siūlymus laivui-saugyklai įsigyti. Pasiūlymų reitingavimo modelis buvo kuriamas ypač atsakingai, pasitelkiant kompetentingus išorinius ekspertus. Nors laivo-saugyklos kaina yra svarbus kriterijus atrankos procese, galutinį sprendimą lems ir kitos svarbios dedamosios: siūlomo laivo amžius, dydis, išdujinimo pajėgumai, tikėtini veiklos kaštai, tai pat kiti svarbūs techniniai parametrai. Kitaip tariant, bendrovė vertins ne tik FSRU įsigijimo kainą, bet ir viso FSRU gyvavimo ciklo sąnaudas, technologinę ir rinkos atitiktį, taip užtikrinant būsimojo pasirinkimo ekonominį naudingumą ir pagrįstumą“, - akcentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.
 
Pasak D. Šilenskio, atlikus FSRU ir gamtinių dujų rinkų tyrimą, diskusijas su esamais ir potencialiais SGD terminalo naudotojais bei formalią prieškonkursinę konsultaciją dar kartą įsitikinta, kad artimiausiais dešimtmečiais Lietuvoje bei regione gamtinių dujų paklausa išliks stabili. Atitinkamai išliks ir SGD importo infrastruktūros poreikis.
 
„Orientacinis laivo-saugyklos dydis turėtų būti ne mažesnis nei 150 tūkst. kub. m (palyginti, dabartinis laivas-saugykla yra 170 tūkst. kub. m). SGD terminalo naudotojai tikisi, kad ir kiti laivo-saugyklos parametrai bus ne prastesni nei dabartinio FSRU „Independence“. Formuluojant reikalavimus būsimajam laivui-saugyklai buvo atsižvelgta tiek į terminalo naudotojų pastabas, tiek į globalios FSRU rinkos tendencijas. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad FSRU tiekėjų ratas yra pakankamai siauras, o rinka – nišinė dėl aukštų ir specifinių reikalavimų technologijai, jos lankstumui, efektyvumui ir patikimumui, todėl galimų alternatyvių pasiūlymų skaičius rinkoje gali būti pakankamai ribotas“, - pažymi KN vadovas.
 
SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu viešasis pirkimas yra prieš trejus metus prasidėjusio SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimo projekto dalis. Iki viešojo pirkimo paskelbimo, KN vykdė net keletą ilgalaikio SGD terminalo veiklos užtikrinimo etapų, iš kurių vienas svarbiausių – saugumo dedamosios, mokamos gamtinių dujų vartotojų prie gamtinių dujų kainos, mažinimas.
 
Plačiau apie SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimo projektą: KN - KURIAME NEPRIKLAUSOMYBĘ
 

Penktadienį, birželio 18 d., AB „Klaipėdos naftos“ (KN) valdomame Klaipėdos naftos terminale (KNT) lankėsi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vizito metu ministrui pristatytas svarbiausias šių metų KN aplinkosauginis projektas – naujas oro teršalų valymo įrenginys, kuriame valomi nuo 16 talpyklų ir iš geležinkelio krovos estakados surinkti teršalai.

Pagrindinė šio įrenginio paskirtis – mažinti kvapus susidarančius kraunant ir saugant mazutą. Klaipėdos naftos terminale oro teršalų valymo įrenginys pastatytas prieš kelis mėnesius.
Bendrovėje taip pat modernizuojami katilinės degikliai, kurie užtikrins tris kartus mažesnes vienkartines anglies monoksido ir azoto oksidų emisijas į aplinkos orą. Vienas iš dviejų katilų jau modernizuotas ir vykdomi bandymo darbai, o kitas bus atnaujintas iki metų pabaigos.

Su Aplinkos apsaugos agentūra suderintame KN Aplinkosaugos veiksmų plane numatyta visa eilė aplinkosauginių priemonių, kurias KN nuosekliai įgyvendina, bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus.

Per 2017-2020 m. į aplinkosaugines, aplinkos oro taršą mažinančias priemones bendrovė investavo daugiau nei 5 mln. Eur.

Susitikimo metu KN generalinis direktorius Darius Šilenskis pažymėjo, kad bendrovė didelį dėmesį tvarumo klausimams skiria siekdama ne deklaratyvios, bet rezultatyvios socialinės atsakomybės.
„Vienas iš KN strateginių tikslų – užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarią KN  terminalų veiklą bei visišką veiklos atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams, mažinti emisijas, atliekas perduoti perdirbimui, o ne šalinimui, taupiai naudoti energetinius išteklius. Jaučiame atsakomybę už aplinką, kurioje vykdome veiklą bei siekiame kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį jai“, - teigė KN vadovas.

Bendrovė kelia tikslą iki 2030 m. lakiųjų organinių junginių (LOJ) bei CO2 emisijas sumažinti daugiau kaip 50 proc., lyginant su paskutinių 5 metų LOJ ir CO2 emisijų vidurkiu.

LOJ emisijas mažinti padės visos įvardytos jau įdiegtos bei diegiamos aplinkosaugos priemonės. Ieškoma papildomų sprendimų, kaip būtų galima sumažinti LOJ emisijas į aplinką iš šviesiųjų naftos produktų parke esančių talpyklų, tam panaudojant jau esamą KNT įrengtą aplinkosauginę infrastruktūrą.  

CO2 emisijas mažinti tikimasi mažinant sudeginamų gamtinių dujų kiekį optimizuojant šildymo procesus bei sudeginamų gamtinių dujų kiekį KN degle.

KN Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka ISO 14001:2015 standartą.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams procedūrą. 2021 m. spalio 1 d. prasidėsiančiais dujų metais iš anksto užsakytais 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumais naudosis trys klientai, tarp kurių – Norvegijos energetikos koncernas „Equinor ASA“.

Palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 8,4 TWh, o per visus metus papildomai užsakyta net 12,3 TWh gamtinių dujų.

„Intensyvi Klaipėdos SGD terminalo veikla tęsis ir šiemet - šios pajėgumų skirstymo procedūros metu buvo rezervuota daugiausiai pajėgumų per visą SGD terminalo istoriją. SGD terminalo paslaugomis bei jo teikiamais privalumais iš anksto apsisprendė naudotis ne tik esami klientai, bet ir veiklą Baltijos jūros regiono šalyse planuojantis stiprinti Norvegijos energetikos koncernas „Equinor“. Džiaugiamės, jog KN tikslas didinti SGD terminalo konkurencingumą regione bei stiprinti bendradarbiavimą su esamais ir potencialiais klientais, siūlyti lanksčius technologinius ir planavimo sprendimus duoda vaisių ir leidžia pritraukti naujus strateginius partnerius“, - sakė Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

M. Navikas atkreipia dėmesį į jau keletą metų įsitvirtinusią tendenciją - SGD terminalo klientai aktyviai naudojasi galimybe lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius. Dėl nuolat kintančių gamtinių dujų kainų pasaulinėje ir Europos rinkoje terminalo klientai dažniau renkasi įsigyti SGD krovinius iš trumpalaikių sandorių (angl. „spot“) rinkos bei reikiamus pajėgumus užsakyti jau įsibėgėjus dujų metams. Skaičiuojama, jog vien 2021 dujų metais vadinamųjų „spot“ krovinių išdujinimo apimtis bus dvigubai didesnė lyginant su iš anksto rezervuotais pajėgumais.

Terminalo naudotojai pajėgumus užsakė ne tik Lietuvos dujų poreikiui tenkinti, tačiau jas tiekti ir į Latviją, Estiją bei Suomiją. Klientai taip pat planuoja savo veiklą atsižvelgdami į atsiversiantį papildomą rinkos potencialą – 2022-aisiais pradės veikti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl Klaipėdos SGD terminalo naudotojai dujas galės tiekti ir į pietinę regiono dalį.

Per einamuosius 2021 dujų metus, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki šių metų birželio 1 d., SGD terminale priimti 49 dujovežiai (palyginti, per tą patį laikotarpį ankstesniais metais – 50), iki dujų metų pabaigos laukiama dar 11 dujovežių. Per šį laikotarpį atgabenta 2 mln. kub. metrų SGD, daugiausiai  – iš JAV.

Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir bendrovės generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi SGD terminalu taisykles. SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu išankstine tvarka paskirstyti SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai.

Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis yra 3,75 mlrd. nm3 arba 44.625.000 MWh per metus, taikant gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,90 kWh/nm3.

2022 dujų metai prasidės 2021 m. spalio 1 d. ir truks iki kitų metų rugsėjo 30 d.

Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima įsigyti ir dujų metų eigoje.