Dr. Arūno Molio, KN Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovo komentaras

Kai kalba pasisuka apie Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kuriamą naudą, perspektyvas ir viešai imamas kvestionuoti jo reikalingumas ateityje, dažnai remiamasi subjektyvia argumentacija siekiant įtikinti, paveikti nuomones, įbrukti kažkam naudingas tezes, o ne vadovaujamasi ekonomine logika. Skeptikų metama paklausos korta – esą gamtinių dujų laukia miglota ateitis – ištraukiama taip dažnai, kaip dažnai pasirodo žinių apie SGD terminalo veiklą, užsakomus naujus pajėgumus ar išdujinimo kiekius, kurie muša rekordus. Sutapimas ar ne? Tad atmeskime emocines apeliacijas ir dėkime ant svarstyklių argumentus.

Akivaizdžiausias pavyzdys to, kaip SGD terminalas veikia ekonominius procesus, yra gamtinių dujų kainos vartotojams, kurių teigiamą pokytį stebime nuo 2014 m. iki dabar. Nuo liepos 1 d. Lietuvoje gamtinių dujų kainos vėl pastebimai trauksis. Palankiomis pasaulinėmis SGD kainomis naudojasi ir SGD terminalo klientai – liepos mėnesį, tuomet, kai, anot skeptikų, terminalas stovi tuščias ir išlaikomas valstybės, papildomai rezervuoti vienam dideliam SGD dujovežiui prilygstantys pajėgumai. Paminėkime dar ir SGD iš JAV importą – vakarietiškas produktas Klaipėdą pasiekė 4 kartus vien šiais dujų metais. To nepajustume, jei turėtume tik vieną importo šaltinį – vamzdį ir pasaulinės SGD kainos atrodytų kaip nepasiekiamas miražas.

Terminalo nereikėjo vs Sunaikinta monopolija

2014 m. atsiradusi alternatyva – SGD terminalas Lietuvoje – kirto per monopolinę kišenę ir energetinių išteklių kainodarai suteikė visame pasaulyje priimtiną komercinį pagrindą: jei kainos palankios, dujomis galima apsirūpinti jas įsigyjant pigiausiai. Iki SGD terminalo atsiradimo to negalėjome net įsivaizduoti. Gręžiotis į praeitį tikrai būtų neverta, jei nesiektume suprasti, kaip gyvename šiandien ir kas laukia rytoj. Todėl būtina profilaktiškai ištraukti svarstykles ir palyginti skeptikų teiginių ir faktais grįstų argumentų svorį. Kai SGD terminalo kontūrų dar nesimatė ties Klaipėdos uosto vartais, Lietuva mokėjo vieną iš didžiausių monopolinę ir politinę kainą Europoje už „Gazprom“ vamzdžiu tiekiamas dujas. 70 procentų – toks kainų atotrūkis buvo tarp 2014 m. sausio ir 2015 m. sausio lyginant Lietuvos gamtinių dujų importo indeksą su Vakarų Europos TTF indeksu. Nuo 2015 metų šios kreivės ėmė stipriai artėti viena kitos link. Būta ir situacijų, kai už gamtines dujas mokėjome 20 proc. mažiau nei Europos vidurkis – visa tai lemia  rinkos dėsniais, ne monopolijos įnagiais paremta kainodara.

Kaimyninės šalys, nors ir priešinasi regioninio terminalo statusui, visgi naudojasi Lietuvos sukurta alternatyva. Ir net jei nesinaudotų, monopolininko gamtinių dujų kainas gali paveikti (o ir paveikia) vien faktas, jog klientas turi galimybę dujas importuoti pigiau. Tokią galimybę dabar jau turi ne tik estai ir latviai, bet ir suomiai. Nuo šių metų pradžios Balticconector jungtimi susiliejus Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų rinkoms, „skaičiai ir kreivės“ taip pat slystelėjo žemyn – gamtinių dujų importo į Suomiją kainos pradėjo koreliuoti su Baltijos šalių biržos rodikliais. Didėjančios SGD terminalo veiklos apimtys sudaro prielaidas toliau bendromis įmonių ir valdžios institucijų pastangomis siekti pasidalinti terminalo išlaikymo sąnaudas tarp visų naudą gaunančių gamtinių dujų vartotojų. Sąnaudomis jau dabar yra dalijamasi per išdujinimo ir perdavimo sistemos operatoriaus tarifus, o kuo daugiau terminalas gauna pajamų, tuo labiau mažėja jo išlaikymo sąnaudos vartotojams.

Gamtinių dujų paklausa mažėja vs Tiesiamos jungtys

Kam investuoti į jungtis ir kitą regioninę infrastruktūrą, jei tame nėra potencialo? Balticconector tarp Suomijos ir Baltijos rinkų atsiradimas yra įrodymas to, kad pozityvi gamtinių dujų perspektyva yra labiau nei apčiuopiama. GIPL jungtis su Lenkija taip pat yra tilto tarp rinkų tiesimas ir ne tik ekonominio naudingumo, bet ir energetinio saugumo užtikrinimas. Mes šiandien esame dalis Europos, kuri pernai užsidėjo didžiausios SGD importuotojos pasaulyje karūną. Pernai Europa SGD importą išaugino beveik 1,7 karto – iki 119,8 mlrd. kubinių metrų (po išdujinimo), kai užpernai šis skaičius siekė 71,5 mlrd. kubų. Ką tai indikuoja mums? SGD terminalas yra būtinoji infrastruktūra, įgalinanti visą regioną neprarasti teisės rinktis. Šios būtinosios infrastruktūros turėjimas yra įtvirtintas įstatymu. Remiantis visais įvairių prognozių šaltiniais, komercinio ir pramoninio sektoriaus paklausa greičiausiai išliks panašiame lygyje kaip šiandien. Kalbant apie GIPL jungtį su Lenkija, ši bus arčiausiai Ostrolenkos elektrinės C bloko (turėtų pradėti veikti 2023-2025 m.) esantis dujų tiekimo šaltinis, taip pat artimiausias aprūpinimo gamtinėmis dujomis taškas „Grupa Azoty“ azoto trąšų gamintojui. GIPL pralaidumo potencialas sieks 1,9 mlrd. kub. m.

Vien šilumos ir elektros gamyba vs Šiltnamio efekto mažinimas ir inovacijos 

Skepsiu paremtuose argumentuose vis dar gaji mintis, kad SGD terminalas reikalingas vien šilumai ir elektrai gaminti pasitelkiant gamtines dujas, suprask, kitu atveju tai tik eilinis laivas. Tačiau kiekvienas, kuris bent kiek domisi technologine pažanga, yra girdėjęs apie gamtinių dujų panaudojimo galimybes ne vien sušilti ar pasišviesti, bet ir kaip sunkiojo ar viešojo transporto kurą vietoj taršaus dyzelino. Taip pat apie galimybes SGD užpildyti laivus, kurie naudoja mazutą ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Europos Sąjunga gamtines dujas ir su jomis susijusią infrastruktūrą yra įvardijusi kaip Europos klimatui neutralios energijos ateities kūrėją.

Juk naudojant SGD vietoj dyzelinio kuro, pvz., sunkvežimiuose, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama 19 % mažiau, praktiškai iki 0 eliminuojant gyvsidabrio ir suodžių išmetimus. Baltijos jūroje plaukiojančio krovininio laivo, naudojančio SGD kaip kurą, atveju į aplinką per metus išmetama apie 50 tonų mažiau sieros dioksido, virš 150 tonų mažiau azoto oksido bei apie 2000 tonų mažiau CO2. Visa tai sudaro prielaidas plėtoti SGD infrastruktūrą, kuriai tiek Europa, tiek ir lokaliai žiūrint – Lietuva – numato įvairias finansavimo priemones. Net ir vėjo bei saulės energetika su SGD nėra konkurentės, o greičiau sinergijos galimybė: gamtinės dujos įgalina panaudoti biodujas ir vandenilį. SGD užpildymo stotelių tinklo diegimas (numatytas finansavimas), elektros generavimas tiesiai iš SGD laivo-saugyklos (numatytas finansavimas), laivų bunkeriavimas yra tos technologinės pažangos priemonės, apie kurias sau tyliai svajotume, kaip anuomet, kai Klaipėdos uosto horizonte dar nesimatė „Independence“.
 
 
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“), įgyvendindama SGD ilgalaikio tiekimo projektą, pasitelks ir išorinius ekspertus. Šiuo žingsniu KN tęsia SGD ilgalaikio tekimo sprendinio įgyvendinimą ir skelbia viešą rinkos konsultaciją dėl planuojamo teisinių ekspertų paslaugų pirkimo. KN planuoja skelbti pirkimus tokių paslaugų, kurios reikalingos efektyviai įgyvendinant SGD ilgalaikio tiekimo sprendinį. 
 
SGD įstatymu KN yra įpareigota ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti plaukiojančiąją SGD saugyklą su išdujinimo įranga ir tapti jos valdytoja, t. y. tapti visos infrastruktūros ir suprastruktūros savininke. Bendrovė turi pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą bei užtikrinti patikimą SGD terminalo veiklą iki 2044 m. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, bus pasitelktos trūkstamos kompetencijos, padėsiančios parengti laivo saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo bei valdymo ir priežiūros paslaugų užtikrinimo strategijas bei sutartis. Pasitelkus išorinius ekspertus bus svarstomos įvairios alternatyvos, tarp jų (bet ne tik) ir esamos laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimas.
 
Pasak KN generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio, SGD ilgalaikio sprendinio projektui įgyvendinti įstatymu numatyti aiškūs laiko rėmai, išorinės kompetencijos pasitelkiamos tam, kad, vadovaujantis skaidrumo, lygiateisiškumo bei konkurencijos skatinimo principais, projektą būtų galima įgyvendinti laiku ir mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis.
 
„Įgyvendinant projektą būtinos specifinės kompetencijos, tokios kaip laivų brokerių, laivų klasifikavimo specialistų, taip pat teisininkų, besispecializuojančių SGD laivų pramonėje. Būtent todėl siekiama pasitelkti išorinių ekspertų paslaugas“, - pabrėžia D. Šilenskis.
 
Išorinių ekspertų kompetencijos yra būtinos siekiant išvengti vėlavimo, klaidų bei finansinių ir kitokių nuostolių ateityje. Iki šių metų pabaigos KN taip pat planuoja įsigyti ir kitų išorinių ekspertų paslaugas,  kurie padės rengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo procesą bei SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įranga technines specifikacijas. Prieš šiuos pirkimus taip pat bus skelbiamos viešos konsultacijos.
 
Viešoji rinkos konsultacija prieš skelbiant išorinių ekspertų paslaugų pirkimus yra Europos Sąjungos skatinama geroji perkančiųjų organizacijų praktika. Prieš pradėdami pirkimo procedūrą, viešųjų pirkimų vykdytojai gali tartis su potencialiais tiekėjais – tai įvardijama kaip platesnio rinkos analizės proceso dalis.
 
„Rinkos konsultacijos perkančiosioms organizacijoms, tokioms kaip KN, sudaro sąlygas geriau suprasti rinkos struktūrą ir tiekėjų galimybes. Remiantis viešųjų pirkimų direktyvomis, preliminariomis rinkos konsultacijomis siekiama dviejų tikslų – rinkti informaciją iš rinkos ir informuoti apie pirkimo planus. Išankstinės rinkos konsultacijos yra ypač svarbios sudėtingiems pirkimams, kuriems reikalingas didelis pasirengimas. Šiuo atveju SGD ilgalaikio tiekimo sprendinio įgyvendinimas yra sudėtingas kompleksinis procesas, kurio kiekviename etape reikia minimizuoti klaidų atsiradimo galimybę. KN, remdamasi konsultacijų metu gauta informacija, turės galimybę parengti tikslesnes perkamų paslaugų specifikacijas ir būti geriau informuota apie tinkamiausios pirkimo procedūros pasirinkimą, suplanuoti tinkamą pirkimo proceso trukmę“, - poreikį skelbti viešą rinkos konsultaciją grindžia D. Šilenskis.
 
Pasak jo, įgyvendinant ilgalaikio SGD tiekimo sprendinį ir rengiantis įsigyti laivą-saugyklą, bus skiriama dar daugiau dėmesio rinkos analizei rengiant laivo-saugyklos eksploatacinės veiklos organizavimo strategiją, laivo-saugyklos registravimo bei vėliavos pasirinkimo pagrindimus, perkamo laivo-saugyklos techninę specifikaciją, pirkimo dokumentus, atrankos kriterijus, pasiūlymų vertinimą, laivo-saugyklos pirkimo-pardavimo sutartį ir/ar eksploatacinės veiklos sutartį, parengti laivo-saugyklos perėmimo darbų ir sąlygų sąrašą bei dalyvauti paties laivo-saugyklos perėmimo metu, kad numatytos sąlygos būtų įgyvendintos ir kt.
 
Daugiau informacijos apie viešą konsultaciją čia: Konsultacija

Komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius

Rekordiškai žemos naftos kainos, sąlygotos itin sumenkusios naftos produktų paklausos, naftos perdirbimo maržų kritimas – visa tai uždelstas COVID-19 pandemijos veikimo rezultatas, neaplenkiantis ir naftos bei jos produktų krovos verslo. Šilta žiema ir nesėkmingos OPEC+ formato derybos taip pat išbalansavo rinkas. Baltijos regiono terminalų krovos apimtys drastiškai nekrito, o Klaipėdos naftos terminalas išlaikė pakankamai aukštą veiklos efektyvumą, visgi su mažėjančiomis krovos apimtimis neišvengiamai susiduria visi. Šiame nekontroliuojamame procese keliai veda į alternatyvių produktų paieškas ir veiklos procesų efektyvinimą, lankstumo klientų poreikiams didinimą.

KN valdomas Klaipėdos naftos terminalas tarp 13-os pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos terminalų yra antras pagal krovą ir per pirmuosius keturis šių metų mėnesius atsiriekė apie 24 proc.  Baltijos jūros regiono terminalų krovos pyrago. Klaipėdos naftos terminalo veiklos efektyvumas, matuojamas pagal galimą krauti produkcijos kiekį ir realią krovą, taip pat išliko pirmas konkurencinėje skalėje – terminalo perkrovos santykinis pajėgumų išnaudojimas siekė  apie 62 proc., kai, palyginti, didžioji dalis pagrindinių Latvijos ar Estijos terminalų buvo užpildyti 1-22 proc. Bendra Baltijos šalių terminalų naftos ir jos produktų krova į tanklaivius vien balandį sumažėjo 18% (palyginti su kovo mėn.). Tai lėmė tiek aršios derybos dėl naftos kainų tarp Baltarusijos ir Rusijos, tiek pasaulinė COVID-19 pandemija.

Naftos krizė Baltarusijoje

Praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje ekonomikos ir politikos apžvalgininkų akys buvo nukreiptos į Baltarusijos ir Rusijos derybas dėl žaliavinės naftos tiekimo. Ilgai nepasiekiant susitarimo Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos – pagrindiniai Baltijos šalių naftos produktų krovos terminalų klientai – veikė mažiausiu pajėgumu, kol buvo atnaujintas tiekimas. Baltarusija išsikėlė strateginį tikslą diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais bei sustiprinti energetinį saugumą, kurio dalis – skirtingų naftos importo šaltinių geografija. Ši situacija atnešė papildomų galimybių KN jungiant energetikos rinkas – nuo metų pradžios per Klaipėdos naftos terminalą Baltarusija importavo apie 0,67 mln. t žaliavinės naftos. Klaipėdoje iš viso priimti 8 tanklaiviai su nafta, skirta Baltarusijai. Pats naujausias, 8-as importuojamos naftos krovinys atvyko birželio 5 d.  – tanklaivis „NS Captain“ atgabeno apie 77 tūkst. t Baltarusijai skirtos naftos iš JAV.

Tiek žaliavinės naftos importo iš JAV, tiek ir suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV importo užuomazgos rodo, kad einame teisingu keliu ir pastangos sudaryti savo klientams galimybes rinktis energetinių resursų tiekėjus visame pasaulyje nenueina veltui. Iš viso nuo metų pradžios KN valdomame Klaipėdos naftos terminale į vagonus-cisternas perkrauta apie 0,59 mln. tonų žaliavinės naftos ir apie 1,6 mln. tonų naftos produktų iš vagonų-cisternų. Tačiau Mozyrio gamykloje gegužę prasidėjęs remontas turi įtakos nutempti krovos kreives žemyn. Teoriškai, per Klaipėdos naftos terminalą būtų galima perkrauti iki 3 mln. tonų žaliavinės naftos per metus.

Iššūkis naftos perdirbėjams ir krovos terminalams

Žvelgiant į platesnį horizontą, žaliavinės naftos kainos pasaulyje balansuoja rekordinėse žemumose, todėl konkurencija tiek energetinių resursų prekybos, tiek krovos rinkoje kaip niekada arši. Palyginti, JAV gegužės mėnesį naftos paklausa buvo žemiausia per pastaruosius 25-erius metus ir globalios pandemijos sukeltos pasekmės vis dar ritasi per šalių ekonomikas, sąlygodamos energetinių resursų vartojimo mažėjimą ir darydamos spaudimą naftos produktų perdirbimo kainoms. Tai turi įtakos ir naftos produktų perdirbėjams, kuriems pagrindiniu iššūkiu tampa užtikrinti produkcijos realizavimą patraukliomis kainomis.

Ar yra gerų naujienų šioje nepalankių aplinkybių situacijoje? Vidiniam šalies vartojimui skirtų degalų krovos į autocisternas apimtys nuo metų pradžios Klaipėdos naftos terminale nemažėjo, o kovą-balandį matomas augimas lyginant su metų pradžios rodikliais: 2020 sausį–vasarį į autocisternas perkrauta apie 61,1 tūkst. tonų degalų, o kovą–balandį jau apie 72,2 tūkst. tonų

Gerų rezultatų yra ir naftos produktų ilgalaikio saugojimo versle – KN valdomas Subačiaus naftos terminalas yra beveik „sklidinai“ užpildytas naftos produktais skirtais ilgalaikiam saugojimui tiek komercinėms klientų reikmėms, tiek valstybės rezervui skirtais degalais. Situacija rinkoje išties intensyvi ir sunku prognozuoti, kiek stipriai ir kaip ilgai pandemijos reiškiniai veiks pasaulio ekonomikas ir vartojimą. Tad KN veiklos naftos segmente didžiausias dėmesys – paslaugų diversifikavimui. Nuo metų pradžios KN savo terminaluose Klaipėdoje ir Subačiuje krovė apie 10 skirtingų produktų. Keliame sau tikslą rinkoje ieškoti galimybių ir krauti dar daugiau skirtingų produktų, t. y. savo klientams siūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą. Ir toliau didindami investicijas į Klaipėdos naftos terminalo plėtrą ir plėsdami krovinių krepšelį tikimės išlaikyti savo rinkos dalį net ir šiuo nelengvu metu. KN nuolat investuoja į Klaipėdos naftos terminalo plėtrą ir plečia kraunamos produkcijos spektrą. Artimiausioje investicinėje perspektyvoje – daugiafunkcinė ištisinė prieplauka, nauja dvipusė geležinkelio estakada. „Klaipėdos nafta“, siekdama suteikti terminalui daugiau lankstumo, į jo plėtrą per pastaruosius pusketvirtų metų investavo beveik 45 mln. eurų.
 

Prie KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomos Klaipėdos naftos terminalo krantinės birželio 5 d. vakare prisišvartavo tanklaivis „NS Captain”, kuris atgabeno 77 tūkst. t žaliavinės naftos krovinį iš JAV, skirtą Baltarusijos naftos produktų gamykloms. 

Tanklaivis „NS Captain“ į Klaipėdą atplaukė iš Bomonto uosto (Teksaso valstija, JAV). Tai jau 8-asis šiemet tanklaivis su nafta, skirta Baltarusijai, kuri bus perpilta į geležinkelio cisternas ir transportuojama į Baltarusiją.

Prieš tai  tanklaivis su Baltarusijai skirta nafta į Klaipėdos uostą buvo atplaukęs gegužės viduryje. 87 tūkstančių tonų naftos krovinys tuomet buvo atgabentas iš Saudo Arabijos.  Ankstesniais šių metų mėnesiais KN buvo perkraunama tanklaiviais atgabenta norvegiška ir rusiška nafta, kuri iki Baltarusijos buvo gabenama geležinkeliu.

„Tokie įvykiai verti atskiro įrašo energetikos istorijos puslapiuose. Pirmasis naftos krovinys iš JAV puikiai iliustruoja, kad KN veiklos strategijos šūkis – jungiame energetikos rinkas – ne tik skambi deklaracija popieriuje, bet realios mūsų veiklos pavyzdys. Džiaugiamės, kad taip galime kurti naudą tiek mūsų bendrovei, tiek ir savo klientams”, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

KN Klaipėdos naftos terminalas tarp 13-kos pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos terminalų yra antras pagal krovą ir užima apie 24 proc. rinkos. Per metus su esama infrastruktūra bei toliau užtikrindama ir kitų klientų srautus, KN gali perkrauti 3-4 mln. tonų žaliavinės naftos.

Kad išlaikytų ir didintų savo konkurencinius pranašumus, KN nuolat investuoja į Klaipėdos naftos terminalo plėtrą ir plečia kraunamos produkcijos spektrą. Artimiausioje investicinėje perspektyvoje – geležinkelio estakada ir daugiafunkcinė ištisinė krantinė. Baigus jos rekonstrukciją, KN vienu metu Klaipėdos naftos terminale galės priimti ir krauti 3 tanklaivius – iki šiol būdavo galimybė priimti tik du tanklaivius.