Trečiadienį KN valdomoje Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje komercinę veiklą pradeda Lenkijos naftos ir dujų bendrovė PGNiG. Stoties pajėgumai, leisiantys efektyviau įsilieti į mažos apimties regioninę SGD rinką, strateginiam partneriui rezervuoti penkeriems metams.
 
Vienas iš KN veiklos strategijos iki 2030 tikslų yra pasiekti, jog KN operuojama paskirstymo stotis kurtų vertę augančiai mažos apimties regioninei SGD rinkai bei veiktų pelningai. Pasak KN generalinio direktoriaus Dariaus Šilenskio, bent penkerius metus truksiantis bendradarbiavimas su PGNiG yra svarbus žingsnis, siekiant šio tikslo.

„Džiaugiamės ir viliamės, kad KN ir PGNiG bendra veikla leis stiprinti  regioninę mažos apimties SGD rinką. Drauge su partneriais sieksime aktyvesnės SGD rinkos plėtros, kuri sudarys galimybių siekti konkurencingesnių kainų bei atvers galimybę SGD plačiai naudotis klientams Šiaurės-Rytų Lenkijoje, Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje“, – pabrėžia D. Šilenskis.

Daug potencialo rinkos plėtrai įžvelgiama būtent Lenkijoje, kadangi šalyje SGD rinka plėtojasi itin sparčiai. Lenkijoje šiuo metu veikia 8 SGD kuro papildymo punktai, iš kurių du nauji atidaryti šių metų pradžioje. Tokių punktų veikla atveria galimybes sunkiajam transportui naudotis SGD. Pastebimas ir spartus SGD pakartotinio išdujinimo stotelių skaičiaus nuo gamtinių dujų perdavimo tinklų nutolusiose teritorijose augimas.

„Tai svarbus žingsnis PGNiG įsitvirtinant užsienio rinkose. Esu įsitikinęs, kad PGNiG kompetencija mažos apimties SGD prekybos srityje ir veiklos patirtis leis efektyviai plėtoti šio kuro rinką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. SGD jau tiekiame klientams Vokietijoje ir Čekijoje. - sakė Jerzy Kwieciński, Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo S.A. vadovas, - Kad PGNiG galėtų pradėti veiklą Klaipėdoje, reikėjo išspręsti daug sudėtingų prekybos ir veiklos klausimų. Esu dėkingas KN vadovybei už maksimalų įsitraukimą į šį procesą. Šiandien pradėtas mūsų bendradarbiavimas –  tai užtikrintas rezultatas, kad abi įmonės gaus abipusę naudą“.
 
Teigiami postūmiai SGD mažos apimties rinkoje pastebimi ir Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 numatomos priemonės skatinti SGD papildymo punktų plėtrą, parama SGD varomo sausumos ir vandens transporto plėtrai ir kt. Kovą patvirtintoje Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatoje numatomos virš 35 mln. Eur lėšų tvaresnio kuro naudojimui subsidijuoti šalies transporte – 20 mln. eurų planuojama skirti viešojo transporto sektoriui, 15 mln. eurų – transporto įsigijimui ir užpildymo kuru infrastruktūros vystymui. Pažymėtina, jog SGD šiandien yra vienintelė įmanoma įgyvendinti ir technologiškai prieinama švaresnio kuro alternatyva sunkiajame transporte.

Lyginant 2018 ir 2019 metus, krovos apimtis SGD paskirstymo stotyje augo 45 procentus. Per dvejus veiklos metus SGD paskirstymo stotimi autocisternoms užpildyti naudojosi 12 įmonių iš Lietuvos, Estijos bei Lenkijos. Nuo paskirstymo stoties veiklos pradžios į KN SGD paskirstymo stotį buvo pristatyta 44 tūkst. kub. m SGD – dujas per šį laikotarpį pristatė 6 skirtingi mažos apimties dujovežiai.

Netoliese nuo Klaipėdos uosto vartų įsikūrusi KN mažos apimties SGD terminalas – SGD paskirstymo stotis oficialiai veiklą pradėjo 2017 m. spalį. Ją sudaro penkios talpyklos suskystintosioms gamtinėms dujoms, kurių kiekvienos talpa 1000 kub. metrų. Vienu metu SGD paskirstymo stotyje galima užpildyti dvi SGD autocisternas ir bunkeriuoti SGD varomus laivus. Pradėjus šios infrastruktūros eksploataciją, kartu su Klaipėdos uoste veikiančio SGD terminalo teikiamomis galimybėmis, KN tapo viena pirmųjų tokio tipo bendrovių pasaulyje, teikiančių visas integruotas SGD logistikos paslaugas ir taip įtvirtino SGD importo vertės grandinę regione.
 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) vykdant uosto akvatorijos sąnašų valymo darbus, kovo 30 – balandžio 5 dienomis SGD laivas-saugykla bus patrauktas iš įprastos terminalui skirtos vietos, esančios prie Kiaulės Nugaros salos. Šiuo laikotarpiu laikinai bus stabdoma laivo - saugyklos „Independence“ veikla.
 
Dėl akvatorijos valymo darbų SGD laivas-saugykla „Independence“ kovo 30 d. popietę bus atjungtas nuo dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos ir peršvartuotas prie AB „Klaipėdos Smeltės“ krantinės.
 
„Sąnašų valymo darbai SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ stovėjimo zonoje bus vykdomi jau trečiąjį kartą, tad šis laikinas SGD laivo peršvartavimas ir veiklos sustabdymas mums nėra nauja patirtis, jau du kartus esame sėkmingai tai darę. Nepaisant to, ir šįkart peršvartavimo operacijai pasirengta atsakingai, nuosekliai ir iš anksto“, - sako KN (AB „Klaipėdos nafta“) generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Jis priduria, kad tuo metu, kai „Independence“ veikla laikinai bus sustabdyta, planuojama atlikti ir tam tikrus techninės priežiūros darbus.

„COVID-19 pandemijos metu siekdami maksimalaus saugumo atliksime tik tuos darbus, kuriuos esame pajėgūs daryti savo jėgomis. Taip pat viską organizuosime taip, kad būtų minimalus kontaktas dirbantiems ir šiuos apžiūros darbus atliekantiems žmonėms Vyks SGD terminalo automatikos, elektros, priešgaisrinių sistemų patikra, dujotiekio vamzdyno, švartavimosi įrangos techninės apžiūros darbai. Tuo metu techninės priežiūros  darbai, kuriems reikalinga išorės rangovų pagalba, yra suplanuoti rudeniui“, - teigia KN vadovas.

Akvatorijos valymo darbus uoste organizuojanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja, kad juos atliks belgų kompanija Jan de Nul N. V. Siekiama, jog dugno valymo darbai būtų atlikti maksimaliai operatyviai ir kad SGD terminalo eksploatacija būtų pradėta pagal numatytą planą.

„Sąnašų valymo darbai SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence“ stovėjimo zonoje atliekami iš anksto suderinus su visomis insitucijomis. Tikimės, kad orai bus palankūs ir belgų įmonė Jan de Nul N. V. darbus užbaigs laiku – iki balandžio 5 d. Planuojama iškasti apie 50 000 kub. m. grunto”, - sako Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.
 

Komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius

Pasauliui įžengus į COVID-19 pandemijos etapą, su naujais išbandymais tenka susidurti ir darbuotojams, ir darbdaviams. Vadovams kyla rimtas iššūkis – užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį savo komandos saugumą. Kuo didesnis veiklos kompleksiškumas, tuo sudėtingesnė tampa ši įmonės vadovų komandos užduotis. Iš darbuotojo perspektyvos – tai geras testas išmėginti, ar jo darbdavys nuosekliai laikosi deklaruojamo elgesio standarto ir įmonės vertybių.
 
Darbas iš namų – daugiau nei mada. Turbūt šiame kontekste net neverta kalbėti apie realiai sergančius įmonės darbuotojus, kurie ir taip neturėtų būti darbe. Visgi tokiu pandemijos laikotarpiu bendrovei turėtų būti svarbu užtikrinti, kad ji neprisidėtų prie viruso plėtros. Kiekvienas verslas randa savo būdų, kaip su tuo dirbti – paprasčiausia, žinoma, tiems, kurie savo veikloje ir taip taiko darbo iš namų praktiką. Tokių įmonių darbuotojai yra aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, kurios įgalina virtualų bendradarbiavimą ir iš esmės nesukuria didesnio skirtumo dėl fizinės darbuotojo darbo vietos.
 
Tuomet belieka apsispręsti kaip pandeminiu laikotarpiu bus organizuojamas kasdienis darbas. Mūsų įmonėje visiems darbuotojams, kurie turi kompiuterizuotą darbo vietą, rekomendavome dirbti iš namų. Tokiu atveju tie, kurie turi mažamečių vaikų, kartu turės galimybę be papildomo streso rūpintis savo atžalomis, neinančiomis į darželius ar mokyklas. Kitų atveju – užtikrinsime viruso plėtros prevenciją ir apsaugosime kuo didesnį savo darbuotojų skaičių.
 
Kai darbuotojai – už tūkstančių kilometrų. Jeigu jūsų įmonės veiklos geografija – tarptautinė, didžiausias iššūkis yra įvertinti globalių grėsmių kontekstą ir suformuluoti rekomendacijas savo komandai. Ar darbuotojai turėtų likti ten, kur yra, nes keliauti nesaugu, ar visgi turėtų grįžti, nes savoje šalyje saugiau? O jeigu grįš – kaip spręsite karantino klausimą? Juk darbuotojų namuose gali laukti vaikai, pagyvenę tėvai ar besilaukiančios žmonos. Tad asmeninės darbuotojo rizikos kaina gali gerokai išaugti. KN priėmėme sprendimą karantino laikotarpiu grįžusiems darbuotojams suteikti patogų apgyvendinimą ir tokiu būdu apsaugoti savo darbuotojų šeimos narius ir artimuosius.
 
Žvelgti plačiau. Jūsų darbuotojų šeimos nariai taip pat gali dirbti geografiškai plačiose rinkose. O tai reiškia, kad galimybė pernešti virusą iš vienos darbovietės į kitą tampa labiau nei reali. Būtent todėl savo darbuotojams pasakėme – jei jūsų šeimos narys grįžo iš komandiruotės, jums taip pat taikomas karantinas, kurio metu raginame dirbti iš namų. Vėlgi prisimename jau anksčiau minėtą principą – atsakingam verslui turėtų būti svarbi viruso plėtros prevencija.
 
O kaip su darbininkais? Išties yra darbų, ypač pramonės sektoriuje, kurie negali būti atlikti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad jūsų darbuotojams tektų kuo mažiau susidurti su potencialiais rizikos šaltiniais – bendrauti su rangovais, tiekėjais ir pan. O tais atvejais, kai tokių kontaktų apriboti nepavyksta – aprūpinti darbuotojus pakankamomis saugos priemonėmis, suteikti papildomų žinių ar priminti saugaus darbo principus.
 
COVID-19 grėsmės akivaizdoje verslai turės įsivertinti savo verslo atsparumą, veiklos tęstinumo planų efektyvumą ir atsakingai rūpintis darbuotojais. COVID-19 ilgainiui bus įveiktas. Sėkmingai išlaikiusių šio viruso padiktuotą egzaminą įmonių darbuotojai mainais jas apdovanos dar didesniu savo rūpesčiu. O įsitraukę ir įmone pasitikintys darbuotojai – būtina sveiko ir sėkmingo verslo sąlyga.

Praėjusį mėnesį patvirtintoje KN strategijoje iki 2030 metų numatyti ambicingi SGD segmento plėtros planai turi tvirtą pagrindą: KN valdomame Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale toliau fiksuojami rekordiniai intensyvios ir efektyvios veiklos rodikliai. Vasario mėn. veiklos apimtis praėjusių metų rodiklius viršija net keliolika kartų.
 
Vasario mėnesį į Klaipėdos SGD terminalą 2 dideliais ir 3 mažais dujovežiais atgabenta beveik 300 tūkst. kub. m SGD, terminale išdujinta 1,86 TWh dujų. Išdujinimo rodiklis šiemet vasario mėn. buvo daugiau nei 10 kartų didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Pažymėtina, kad tokį skirtumą iš dalies lėmė ir pernai vasario pabaigoje pradėti vykdyti iš anksto planuoti laivo-saugyklos techninės patikros ir priežiūros darbai, kurių metu terminalo veikla buvo laikinai sustabdyta. Visgi lyginant šių metų vasario mėn. ir šių metų sausio mėn. išdujinimo rodiklius, vasarį fiksuota apie 32 proc. didesnė terminalo veiklos apimtis. Didžioji dalis SGD – apie 91 proc. – atgabenta iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.
 
„Praėjusių metų pabaigoje iškeltas lūkestis ir toliau didinti Klaipėdos SGD terminalo efektyvumą išsipildė su kaupu. Auganti išdujinimo apimtis rodo Klaipėdoje teikiamų paslaugų paklausą. Klientai toliau naudojasi žemų SGD kainų periodu, o žemas kainas leidžianti išnaudoti Klaipėdoje turima SGD infrastruktūra neša naudą mūsų komerciniams klientams ir visos Lietuvos buitiniams dujų vartotojams. Tendencija palanki ir ateičiai: analitikai įsitikinę, kad pasaulinė SGD rinka iki 2040 metų padvigubės, o Klaipėdos SGD terminalo potencialą įvertino ir tokios tarptautinės organizacijos kaip Šiaurės investicijų bankas, kuris šią savaitę patvirtino skirsiantis iki 160 mln. eurų paskolą plaukiojančio SGD saugojimo ir išdujinimo įrenginio (FSRU) įsigijimui finansuoti“, – akcentuoja Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
 
Preliminariais duomenimis kovo mėnesį planuojamas net didesnės SGD terminalo veiklos apimtys nei vasarį: planuojama, kad kovo mėnesį 2 dideli ir 6 maži dujovežiai atgabens apie 332 tūkst. kub. m SGD, bus išdujinta šiek tiek daugiau nei 1,86 TWh dujų.