Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis?
 
Susipažinkite su 7 naudomis informaciniame video iš serijos #energetinėlaisvė:



1. Sutaupome, nes dujas perkame pigiau    

Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga.

2, Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams  

„Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai.
 
Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai 2021 m. bus baigta statyti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią finansuoja Europos Sąjunga.

3. Būsime tikri, kad šaltą žiemą turėsime dujų  

Šiuo metu Lietuva dujų gali įsigyti dviem keliais – vamzdynu iš „Gazprom“ per Baltarusiją arba iš bet kurio SGD pardavėjo visame pasaulyje per Klaipėdos SGD terminalą. Vadinasi, nutrūkus tiekimui vienu keliu, visada yra antrasis. Lietuva neturi tokio dydžio dujų saugyklos, kurioje galėtų laikyti tiek dujų, kad jų užtektų visai žiemai daugiabučių, namų šildymui, pramonės gamykloms.
 
Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, galima prisiminti naftotiekio „Draugystė“ istoriją, kai 2006 m. Rusija vienašališkai uždarė į Lietuvą naftą tiekusį vamzdyną: „Gerai, kad Lietuva jau turėjo išsigelbėjimą – Būtingės naftos terminalą. Jau 12 metų tai yra vienintelis kelias, pro kurį į Lietuvą patenka nafta“.

4. SGD terminalų industrijos žinių sklaida Lietuvoje  

Klaipėdos universitetas šiuo metu yra vienintelis Baltijos jūros regione, rengiantis SGD terminalų inžinerijos specialistus. Ši studijų programa pradėta 2016 m., šiuo metu SGD inžineriją studijuoja 18 studentų, iš kurių 3 yra doktorantai, jau rengiantys SGD srities disertacijas. Remiantis Klaipėdos universiteto atliktu žvalgomuoju tyrimu, skaičiuojama, kad plečiant SGD veiklą Baltijos jūros regione, kiekvienais metais reikėtų apie 17-22 SGD terminalų inžinerijos absolventų.


5. Tarptautinis bendradarbiavimas energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse  

Jau daugiau nei dvejus metus Klaipėdoje veikia SGD klasteris, vienijantis 14 narių, tarp kurių ir solidūs tarptautiniai partneriai – „Emerson“, SGS ir DNV-GL. Klasteris siekia užtikrinti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse.
 
Klasterio nariai inicijavo SGD kompetencijų centro įkūrimą, kuriame dirba mūsų šalies mokslininkai, o pirmuoju solidžiu rėmėju kuriant kompetencijų centro mokymų infrastruktūrą tapo JAV automatikos sprendimų korporacija „Emerson“, padovanojusi modernią automatinę įrangą.


6. Daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl laivo-saugyklos naudojimo  

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad SGD terminalų paklausa pasaulyje auga: Vokietija stato du naujus terminalus, Lenkija plečia Svinouščės SGD terminalą, Rusija baigė statyti SGD importo terminalą Kaliningrade. Importo terminalus stato ir Panama, Bangladešas, Filipinai bei Kataras.
 
„Pasikeitus įvairioms galimoms aplinkybėms, įsigytą laivą-saugyklą Lietuva bet kada galės parduoti arba išnuomoti užsienio šalims“, – įsitikinęs M. Jusius.

7. Pasaulis ir Lietuva – su SGD  

„Bloomberg“ naujosios energetikos finansų padalinio duomenimis, SGD jau tampa neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. O Lietuva – svarbia pasaulinės SGD rinkos dalyve. Iki 2030 m. SGD poreikis augs visame pasaulyje, taip pat ir Europoje – nuo 200 mln. metrinių tonų per metus 2018 m. iki 250 mln. metrinių tonų per metus po dvylikos metų.
 

Prie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN komandos prisijungia Arūnas Molis, šiandien pradedantis eiti Klaipėdos SGD direktoriaus pareigas. A. Molis KN skelbtoje atrankoje įveikė beveik 40 kitų dalyvavusių kandidatų.

„KN pagrindinė akcininkė – valstybė – Klaipėdos SGD terminalui kelia itin ambicingus tikslus. Terminalas ne tik privalo ir toliau užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, bet ir kartu su SGD paskirstymo stotimi bei bunkeriavimo laivu kurti papildomą ekonominę vertę dujų vartotojams ir bendrovės akcininkams. Džiaugiuosi Arūno apsisprendimu prisijungti prie mūsų komandos. Tikiu, kad jo žinios ir kompetencija energetikos srityje, strateginis regioninio energetikos konteksto išmanymas bei platus institucinių kontaktų tinklas bus itin naudingi įgyvendinant Seimo sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos išpirkimo bei įtvirtinant Lietuvos lyderystę regiono dujų rinkoje“, – pabrėžia KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. 

A. Molis pastaruosius ketverius metus ėjo prezidentės patarėjo energetikos ir susisiekimo klausimais pareigas. Anksčiau yra prisidėjęs prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo ir veiklos, vadovavęs šios institucijos strateginės analizės ir tyrimų padaliniui, dirbęs Baltijos gynybos koledže Tartu. A. Molis šiuo metu taip pat dėsto Kauno Vytauto Didžiojo ir Bolonijos universitetuose. 

„Energetikos sektorius Lietuvoje šiuo metu yra vienas dinamiškiausių – čia sėkmingai vykdomi strateginiai projektai, prisidedantys prie ilgalaikės šalies raidos. Klaipėdos SGD terminalas yra vienas tokių. Valstybei išreiškus siekį turėti ilgalaikį sprendimą dėl SGD tiekimo į Lietuvą, atsiranda galimybė geriau išnaudoti SGD terminalo potencialą ne tik Lietuvoje, bet ir regioniniu mastu. Ir profesine prasme, ir kaip neabejingam piliečiui tai yra įkvepianti perspektyva, paskatinusi apsisprendimą prisijungti prie KN komandos“, – sako naujasis KN Klaipėdos SGD direktorius A. Molis.

Šiuo metu KN su SGD susijusią veiklą vykdo dvi tarnybos. A. Molio vadovaujama Klaipėdos SGD tarnyba yra atsakinga už SGD terminalo eksploataciją, Klaipėdos terminalo kaštų mažinimą, laivo-saugyklos įsigijimo projekto praktinį įgyvendinimą, taip pat rūpinsis SGD terminalo potencialo išnaudojimu regione ir SGD eksportu, bunkeriavimo ir kitais susijusiais klausimais.  

Tarptautiniais SGD projektais ir strateginiu KN siekiu įsitvirtinti kaip pasaulinio lygio SGD srities veikėjai rūpinasi praėjusių metų gruodį įsteigta SGD verslo vystymo tarnyba, kuriai vadovauja Tadas Matulionis. 
 

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) Stebėtojų taryba sausio 2 d. paskyrė penktąjį valdybos narį – ilgametę patirtį globaliame dujų ir naftos versle turintį britą Ian Bradshaw.

I. Bradshaw yra ilgametę vadovavimo patirtį sukaupęs profesionalas, prisidėjęs prie sėkmingo didelės vertės bei apimties projektų visame pasaulyje įgyvendinimo. Paskirtasis KN valdybos narys daugiau nei 20 metų dirbo su tarptautiniais „Shell“ projektais, buvo bendrovės „Shell International Exploration and Production“ verslo vystymo direktorius. I. Bradshaw taip pat dirbo tarptautinėje dujų ir naftos bendrovėje „BG Group“, kurioje ėjo įvairias vadovaujamas pareigas, o pastaruosius tris metus ėjo bendrovės „Trans Adriatic Pipeline AG“ vykdomojo direktoriaus pareigas bei vadovavo įvairių energetikos projektų plėtrai Pietų Europoje.


I. Bradshaw patirtis apima kompleksinių verslo pokyčių valdymą, ilgalaikių verslo tikslų vykdymą dirbant ties projektais skirtinguose žemynuose bei šalyse, pasižymėjusiose įvairiais politinės bei reguliacinės aplinkos iššūkiais.
 
KN Stebėtojų tarybos pirmininkas Eimantas Kiudulas pabrėžė, kad į KN valdybą ieškota tokio kandidato, kuris savo kompetencija ir žiniomis galėtų reikšmingai prisidėti siekiant KN strateginių tikslų, tai yra, vystyti tarptautinius SGD projektus ir toliau plėsti Klaipėdos SGD terminalo vertės grandinę regione. Tam buvo skelbiamas konkursas, kuriame dalyvavo per 30 kandidatų ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos.
 
„Ieškojome lyderio, kuris turėtų sukaupęs ilgametę patirtį tarptautiniame naftos ir dujų versle, būtų aktyvus šio sektoriaus dalyvis ir atitiktų KN verslo filosofiją. Ian Bradshaw kandidatūra visiškai atitiko mūsų keltus kriterijus ir lūkesčius. Tai ambicingas žmogus, kuris strategiškai galvoja apie verslo pokyčius ir iššūkius. Jo požiūris, vertybės ir įspūdinga tarptautinės veiklos patirtis dujų ir naftos sektoriuje lėmė mūsų sprendimą nepriklausomu valdybos nariu pasirinkti būtent šį kandidatą“, – sakė E. Kiudulas.
 
KN valdybą sudaro 5 nariai, įskaitant Valdybos pirmininką, iš kurių ne mažiau kaip 3 nariai turi būti nepriklausomi. Valdybos narius 4 metams renka ir atšaukia Stebėtojų taryba. Paskyrus I. Bradshaw suformuota pilna KN valdyba, kurią taip pat sudaro jos pirmininkas Giedrius Dusevičius, nariai Mantas Bartuška, Dainius Bražiūnas bei Bjarke Polsonas.
 

Seimo sprendimas dėl ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo užtikrinimo į Lietuvą pradeda naują etapą šalies energetikos istorijoje ir atveria galimybių regioninei lyderystei. SGD ir naftos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pradėdama pasiruošimą įgyvendinti jai pavestus valstybės sprendimus pabrėžia, kad vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio klausimų – tvaraus finansinio modelio ir lėšų šiam sprendimui įgyvendinti užtikrinimas bei finansinio modelio suderinimas su Europos Komisija.
 
„Matome, kad SGD terminalas Lietuvai atveria galimybių ir regioniniame, ir tarptautiniame kontekste – viena vertus, kaip pavyzdinis tokio tipo projektas jis domina kitas šalis, kviečiančias mus dalintis patirtimi ir žiniomis. Kita vertus, po ketverių metų nuo terminalo veiklos pradžios jau galime drąsiai sakyti, kad matome potencialą auginti vertės grandinę visame Baltijos šalių regione. Mūsų tikslas – kuo geriau išnaudoti visas Klaipėdos terminalo siūlomas galimybes, taip kuriant kuo didesnę vertę valstybei ir gyventojams“, – sako KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
 
Pasak KN generalinio direktoriaus, esama laivo-terminalo nuomos sutartis galioja iki 2024 metų. Iki tol KN turi rasti geriausią ir ekonomiškai naudingiausią sprendimą dėl konkretaus laivo-saugyklos įsigijmo. Skaičiuojama, kad sprendimui įgyvendinti KN papildomai gali reikėti apie 300 mln. eurų skolintų lėšų – tam bus ieškoma papildomo bankinio finansavimo, vertinamos visos kitos lėšų pritraukimo galimybės, bendrovė planuoja investuoti ir savų lėšų.
 
„Valstybės apsisprendimas dėl SGD ilgalaikio tiekimo į šalį užtikrinimo suteikia teisinį pagrindą KN imtis tolimesnių veiksmų, pradėti realias derybas su potencialiais projekto finansuotojais, su kuriais kalbantis toks apsisprendimas buvo itin reikalingas. Prieš akis laukia itin reikšmingų sprendimų dėl tolimesnių įmonės veiklos krypčių išgryninimo, mūsų veiklos modelio ir pan.“, – sako M. Jusius, pabrėždamas, kad ateinantys metai bus itin intensyvūs ruošiant konkretų veiksmų planą.
 
Bendrovė jau yra pradėjusi pasirengimo procesus – nuo gruodžio 1 d. bendrovėje įsteigta atskira Klaipėdos SGD tarnyba, kuri rūpinsis Klaipėdos terminalo kaštų mažinimu, SGD eksportu į trečiąsias šalis, bunkeravimo ir kitais su terminalo veikla susijusiais klausimais.
 
KN skaičiavimu, nuo 2014-ųjų, kai Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų. Klaipėdos SGD terminalas yra tarp efektyviausiai savo pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje, kuris tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų.