Naftos ir SGD terminalų operatorės KN stebėtojų taryba patvirtino bendrovės veiklos strategiją iki 2030 metų. Pagrindinės strategijoje brėžiamos kryptys – tarptautiniai SGD projektai, naftos terminalų konkurencingumo stiprinimas ir Klaipėdos kaip SGD paslaugų centro Baltijos regione plėtojimas. KN strategijos šūkis – jungiame energetikos rinkas.
 
Bendrovė naująjį dešimtmetį pasitinka su atnaujinta vizija, kurioje įtvirtinamas ambicingas siekis – iki 2030 m. KN tapti lyderiaujančia plaukiojančių SGD terminalų operatore pasaulyje ir konkurencingiausia naftos produktų paslaugų centro savininke Baltijos jūros regione.
 
„Reaguojant į vis didesnį pagreitį įgaunančią energetikos transformaciją pasaulyje bei intensyvėjančią KN veiklos konkurencinę aplinką, kartu su įmonės Valdyba ir Stebėtojų taryba išgryninome KN veiklos strategiją artimiausiam dešimtmečiui. Naujoje strategijoje be konkurencinio pranašumo, plėtros skatinimo ar veiklų efektyvinimo, daug dėmesio skyrėme ilgalaikiam veiklos ekologiniam ir socialiniam tvarumui, saugos kultūros puoselėjimui. Manome, kad bendrovė turi visas galimybes įsitvirtinti kaip tarptautinė įmonė, taip pat turi sukaupusi reikiamas kompetencijas plečiant teikiamų pasaugų spektrą tiek SGD, tiek naftos terminalų veikloje, ir gali užsitikrinti tvarias pajamas iš skirtingų veiklos segmentų ilguoju laikotarpiu. Partneriams, investuotojams, konkurentams bei suinteresuotiems rinkos dalyviams siunčiame stiprią žinią – KN stiprina savo kaip veržlios, inovatyvios ir konkurencingos bendrovės įvaizdį, drąsiai žvelgia į globalius rinkos pokyčius, kuriuose mato galimybes augti, tobulėti bei didinti kuriamą naudą ir bendrovės vertę“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. 
 
Dėmesio centre – tarptautiniai SGD projektai
Tarptautinėje SGD projektų rinkoje per artimiausią laikotarpį KN sieks būti pirmuoju pasirinkimu klientams, plėtojantiems SGD terminalus visame pasaulyje, ir tapti viena iš trijų pagrindinių bendrovių plaukiojančios technologijos SGD terminalų segmente. Siekiama, kad laikotarpio pabaigoje metinio grynojo pelno dalis, uždirbama iš tarptautinių SGD projektų, viršytų iš KN valdomų naftos terminalų veiklos uždirbamą metinį grynąjį pelną.
 
Bendrovė, pasitelkusi savo partnerių tinklą ir sukauptas kompetencijas, pasaulinėje SGD rinkoje dalyvaus tiek kaip operatorė, tiek investuodama į plaukiojančius SGD terminalus. KN strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų bendrovė į tarptautinius SGD projektus planuoja investuoti iki 140 mln. eurų nuosavo kapitalo ir tapti mažiausiai 4 SGD terminalų dalininke.
 
„KN siekia įsitraukti į pradinius SGD terminalų projektų vystymo etapus ir sukurti ilgalaikę vertę akcininkams, pasitelkdama plaukiojančių SGD importo terminalų plėtros ir valdymo patirtį. Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau įsitvirtina tendencija į terminalų vystymo projektus pritraukti išorinius investuotojus ir atitinkamos patirties turinčius potencialius operatorius. KN šioje srityje turi įgijusi daug konkurencinių pranašumų, kuriuos sukaupė sėkmingai operuodama vieną pirmųjų tokio tipo SGD terminalų pasaulyje bei diegdama daug šios industrijos inovacijų. Turimas įdirbis su didžiausiais pasaulio energetikos žaidėjais, inovatyvi patirtis bei nepriekaištinga reputacija mums leidžia tikėtis sėkmės siekiant pakankamai ambicingų strateginių tarptautinės SGD segmento plėtros tikslų,“ – sako D. Šilenskis. 
 
Ypatingas Klaipėdos SGD terminalo vaidmuo
Klaipėdos SGD terminalo strateginis tikslas ir toliau išlieka užtikrinti Lietuvos ir Baltijos jūros regiono prieigą prie tarptautinės SGD rinkos. Vienas iš reikšmingiausių šio dešimtmečio žingsnių – laivo-saugyklos įsigijimas ir SGD terminalo veiklos užtikrinimas po 2024 metų. 
 
„Pasaulis kalba apie energetikos išteklių diversifikavimą ir kelia ambicingus tikslus klimato kaitos kontekste. ES yra priėmusi sprendimus, kad gamtinės dujos yra patikima alternatyva pereinant prie žaliosios energetikos ilgojoje perspektyvoje. Mes tikime, kad patikima ir konkurencinga prieiga prie pasaulinių gamtinių dujų rinkos yra itin reikšminga siekiant tvaraus energetikos šaltinių diversifikavimo artimiausioje ateityje. Atsiradus jungtims su Suomija bei Lenkija (2021 m.), esame pasirengę pasiūlyti SGD perkrovimo paslaugas ir potencialiems klientams visame regione. Sieksime, kad SGD infrastruktūros išnaudojimas būtų vienas intensyviausių Europoje, o sąlygos, sukuriamos komerciniams klientams – pakankamai konkurencingos, renkantis mus kaip ekonomiškai naudingiausią alternatyvą“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.
Kartu bus siekiama plėtoti komercines veiklas, taip didinant SGD terminalo kuriamą vertę bendrovės akcininkams ir dujų vartotojams Lietuvoje. Šioje srityje itin daug potencialo turi mažos apimties SGD rinkos plėtojimas, siekiant didinti galimybes sunkiajam transportui naudotis SGD kuru bei plečiant laivų bunkeriavimo SGD kuru galimybes Klaipėdoje. Šiems tikslams KN sieks strateginių partnerysčių su aktyviausiais rinkos dalyviais – viena tokių yra užmegztas ilgalaikis bendradarbiavimas su Lenkijos koncernu „PGNiG“, prasidėsiantis 2020 m. balandį.
 
Naftos terminalų konkurencingumo išlaikymas
Iki 2030 m. KN valdomuose naftos terminaluose bus siekiama užtikrinti galimybes perkrauti ar saugoti visą įmanomą artimiausiose naftos perdirbimo gamyklose gaminamų ir į eksportines rinkas nukreipiamų  produktų įvairovę. Keliamas strateginis tikslas – pilnai atitikti besikeičiantį klientų poreikį paslaugos kokybei ir įvairovei, taip kuriant papildomą pridėtinę vertę tiek klientams, tiek KN akcininkams. 
 
Dėl augančio konkurencingumo ir numatomo naftos produktų paklausos pokyčio ilguoju laikotarpiu, didelis dėmesys skiriamas pradėtos investicijų programos įgyvendinimui, taip išplečiant produktų, su kuriais dirbama, bei teikiamų paslaugų spektrą. KN sieks išplėsti savo terminalų paslaugas ir dirbti ne tik su tradiciniais naftos produktais, bet ir įvairiais naftos chemijos produktais, biodegalais, alternatyvia žaliava naftos pramonei. Taip pat plečiant pajėgumus bus siekiama užtikrinti galimybes naftos terminaluose aptarnauti daugiau klientų vienu metu.
 
„Sieksime pakeisti įsitvirtinusį suvokimą, kad esame eilinis naftos terminalas – mūsų siekis būti pirmu ir geriausiu pasirinkimu savo klientams – siekiame tapti inovatyviu paslaugų centru, gebančiu pilnai atitikti klientų poreikius, kraunančius visus eksportuojamus ar importuojamus produktus bet kokia krovos schema, iš bet kokio transporto į bet kurį. Ir toliau investuosime į savo technologijas ne tik tam, kad būtume efektyvesni, bet ir siekdami užtikrinti didžiausią įmanomą terminalo veiklos sukuriamos taršos kontrolę bei prevenciją, taip pat procesų efektyvumą. Tikime, kad pasirinkta strategija padės išlaikyti esamą šios veiklos pelningumo lygį ilguoju laikotarpiu“, – sako D. Šilenskis.
 
Tiksluose – investicijos ir auganti nuosavo kapitalo grąža
Bendrovė planuoja, kad sėkmingai įgyvendinus strategiją jos grynasis metinis pelnas iki 2030 metų turėtų augti iki 35 mln. eurų. Minimu laikotarpiu įmonė yra suplanavusi iki 320-380 mln. eurų siekiančias investicijas į infrastruktūros plėtrą, modernizavimą bei tarptautinius SGD projektus. Bendrovės siektina nuosavo kapitalo grąža 2030 m. bus apie 13 procentų.
 
„Šiuo metu bendrovė didžiąją pelno dalį uždirba iš naftos terminalų veiklos. Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, taip pat įvertinant pasaulinį susirūpinimą klimato kaita ir to sąlygotas transformacijas pasauliniame energetikos derinyje, KN veikla neišvengiamai turi keistis. Pagrindinis mūsų strateginis uždavinys, kad pasitinkant 2030-uosius bendrovė turėtų tris lygiavertes veiklos sritis, prisidedančias prie grąžos akcininkams kūrimo“, – sako KN generalinis direktorius D. Šilenskis.
 
Pasak KN vadovo, įgyvendinant KN strategiją ypač svarbus bus ir KN komandos gebėjimas adaptuotis – siekiama, kad KN darbuotojai būti atviri naujovėms, pasirengę pokyčiams, greitai besimokantys profesionalai. Ambicingos tarptautinės plėtros kontekste, po pasaulį išsibarsčiusios KN komandos turės būti lanksčios, pripažįstančios inovacijas, daugiakalbės ir daugiakultūrės.
 
Išsamiau susipažinti su KN veiklos strategija iki 2030 m. galite čia: 2030.kn.lt.

KN tapo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatore Brazilijos Açu uoste. Tai įtvirtinantis susitarimas pasirašytas tarp KN, KN įsteigtos bendrovės Brazilijoje KN Açu Serviços de Terminal de GNL Ltda. ir projektą įgyvendinančios bendros „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonės „Gas Natural Açu“ (GNA).
 
Pagal sudarytą sutartį KN kaip SGD terminalo operatorė bus atsakinga už sklandžią SGD terminalo veiklą, apimančią krantinės bei ant jos esančių įrenginių, dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninę bei logistinę eksploataciją. Sutartis sudaroma 13 metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti abipusiu susitarimu. Planuojama, kad SGD terminalas Açu uoste pradės veikti 2020 metais, pradedant pirmosios elektrinės jėgainės eksploataciją.  
 
„KN tai yra istorinis momentas – ką tik simboliškai paminėjome mūsų bendrovės 60-metį, 5-tus SGD terminalo veiklos metus Klaipėdoje, o nuo šiol verčiame ir dar vieną mūsų – kaip tarptautinės bendrovės – veiklos puslapį, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis. – Įgyvendintas SGD terminalo projektas Lietuvoje, neabejotina šio projekto kokybė bei saugumas leido KN pasiekti didelį tarptautinį žinomumą ir įsitvirtinti SGD pasaulio žemėlapyje kaip efektyviai, saugiai, patikimai ir ekonomiškai dirbančiai SGD rinkos veikėjai. Per šį laiką esame sukaupę kompetencijų, kurias siekiame panaudoti globaliai ir taip uždirbti grąžą savo akcininkams Lietuvoje“.
 
GNA naujai pastatytame Brazilijos Açu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje gamtinių dujų jėgainių parko ir SGD terminalo projektą. Projektas apima dvi gamtinėmis dujomis kūrenamas jėgaines, kurių bendra galia sieks 3GW, bei SGD importo terminalą, kurio išdujinimo pajėgumai siekia 21 milijoną kub. m. per dieną. Elektrines stato ir už jų eksploataciją bus atsakinga bendrovė „Siemens“. Gamtines dujas jėgainėms tieks BW laivybos bendrovės naujai pastatytas 170 tūkst. kub. m. talpos SGD laivas-saugykla „BW Magna“. Suskystintomis gamtinėmis dujomis projektą aprūpins viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų bendrovių BP, viena iš GNA akcininkių.
 
„Ši sutartis yra svarbus mūsų projekto etapas. KN pritaikys savo patirtį mūsų terminale ir esame tikri, kad užtikrins itin saugią terminalo veiklą“, – sako Bernardo Perseke, GNA generalinis direktorius.
 
KN Brazilijoje įsteigė už šio projekto vykdymą atsakingą bendrovę ir 2020 m. suformuos iki 30-ties vietinių profesionalų komandą veiklai vykdyti, tuo metu eksploatacinės patirties perdavimą, apmokymus ir veiklos priežiūrą užtikrins SGD kompetencijų centras – KN komanda Lietuvoje.
 
„Numatytas veiklos modelis leis pasitelkti stipriąsias KN kompetencijas, įgytas Klaipėdoje ir konsultuojant tarptautinius klientus, ir profesionalių bei patyrusių Brazilijos energetikos srities specialistų žinias. Tikime, kad ši sinergija padės pateisinti aukščiausius mums keliamus kliento lūkesčius bei užtikrinti tokią pat sklandžią terminalo Brazilijoje veiklą, kaip tai darome jau šeštus metus Lietuvoje“, – sako D. Šilenskis.

KN jau yra bendradarbiavusi su įmonėmis, vystančiomis SGD projektus Lotynų Amerikoje. 2015-2016 m. bendrovė padėjo pastatyti ir priimti į eksploataciją SGD terminalą Kartachenos uoste, Kolumbijoje. KN komanda teikė konsultacines paslaugas, susijusias su uosto ir terminalo operacijų techninėmis sąlygomis, rizikos ir saugos valdymu, taip pat pagrindinių specialistų mokymais ir kita pagalba, teikiama atiduodant SGD terminalą eksploatuoti.
 
Sudaryta sutartis įsigalios, kai bus priimti likusieji GNA korporatyviniai sprendimai ir finansuotojų pritarimai.
 
Apie GNA
„Gas Natural Açu“ (GNA) yra bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė, skirta vystyti ir įgyvendinti tvarius bei struktūrizuotus energetikos ir dujų projektus. Bendrovė naujai pastatytame Brazilijos Açu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje gamtinių dujų jėgainių parko ir SGD terminalo projektą. Šiuo metu projektas apima dvi gamtinėmis dujomis kūrenamas jėgaines, kurių bendra galia sieks 3GW, bei SGD importo terminalą. Daugiau informacijos apie GNA vykdomą projektą pateikiama bendrovės tinklapyje www.gna.com.br.
 

Verslo aplinkos iššūkių nestokoję 2019-ieji skatino KN peržiūrėti savo veiklos procesus, ieškoti naujų galimybių didinti klientams teikiamų paslaugų vertę. Remiantis neaudituotomis finansinėmis ataskaitomis tai leido uždirbti 13,2 mln. eurų arba 14 proc. didesnį koreguotą grynąjį pelną nei 2018 metais, kai jis buvo 11,6 mln. eurų.
 
Atitinkamai koreguota KN EBITDA 2019 m. siekė 26,2 mln. eurų. 2019 m. KN uždirbo apie 104 mln. eurų arba 4 proc. daugiau pajamų nei prieš metus.
 
Iš viso KN naftos terminaluose 2019 m. buvo perkrauta 5,7 mln. tonų naftos produktų, tai yra, 14 proc. mažiau nei 2018 metais. Tuo tarpu bendrovės naftos terminalų EBITDA (koreguota) buvo 17,3 mln. eurų, tai yra, tik 6,5 proc. mažesnė nei 2018 m. (18,5 mln. eurų). Per 2019 m. KN naftos terminalai uždirbo 32,1 mln. eurų pajamų – 2018 m. šios veiklos pajamos siekė 35,2 mln. eurų. 
 
„2019 metai buvo it nuolatinis iššūkių ruožas mūsų klientams naftos verslo segmente – tiek dėl įvairių gedimų gamyklose, stabdžiusių naftos produktų perdirbimą, tiek dėl užterštos naftos naftotiekyje „Družba“,  geopolitinių veiksnių. Visa tai turėjo įtakos ir per mūsų terminalus kraunamoms naftos produktų apimtims. Nepaisant to – būdami lankstūs, teikdami daugiau ir įvairesnių paslaugų klientams naftos versle, orientuodamiesi į didesnį savo veiklos efektyvumą šiame segmente sugebėjome išlaikyti panašų pajamų lygį, kaip 2018 metais. 2019 m. taip pat sėkmingai pratęsėme bendradarbiavimą su ilgalaikiais partneriais Baltarusijoje,” – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
SGD terminalui Klaipėdoje 2019-ieji buvo veiklos rekordų metai. Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose ir pritraukti nauji komerciniai klientai lėmė 120 proc. išaugusias dujinimo ir perkrovos apimtis. Per visą šį laikotarpį SGD terminale priimtas 51 dujovežis, terminalo paslaugomis pradėjo naudotis įmonės ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Apie 87 proc. visų į terminalą 2019 m. atgabentų SGD buvo iš Norvegijos ir JAV gamtinių dujų skystinimo gamyklų.  SGD paskirstymo stotyje taip pat priimta dvigubai daugiau dujovežių nei ankstesniais metais. 2019 m. SGD terminalų veiklos pajamos buvo 71 mln. eurų arba 10 proc. didesnės nei 2018 metais (64,5 mln. eurų).
 
„Praėję metai SGD terminalui Klaipėdoje buvo dvigubo dublio metai – dvigubai daugiau klientų, dvigubai didesnės veiklos apimtys. Terminalas Klaipėdoje 2019 m. veikė kaip regioninis dujų importo instrumentas – tą parodo ir 2,6 karto išaugę patiekti dujų kiekiai į kaimyninę Latviją ir Estiją. Šiais metais ir toliau sieksime stiprinti  SGD terminalo konkurencingumą regione, orientuosimės į bendradarbiavimo stiprinimą su esamais ir potencialiais klientais, be to, kartu su naujais strateginiais partneriais PGNiG sieksime proveržio mažos apimties SGD rinkoje regione“, – apibendrina D. Šilenskis.
 
2019 m. buvo svarbūs ir siekiant bendrovės tikslų tarptautinėje SGD rinkoje – bendrovė išmėgino savo jėgas tarptautiniuose SGD operatoriaus paslaugų konkursuose, 2020 m. planuoja toliau aktyviai ieškoti naujų galimybių įsitraukti į naujus SGD projektus pasaulyje.
„Matome puikių galimybių eksportuoti Klaipėdoje sukauptas žinias – esame tam pasiruošę. Pirmieji bandymai dalyvauti tarptautiniuose konkursuose patvirtina, kad esame gerai vertinami, turime stiprią reputaciją tarp tarptautinių energetikos sektoriaus įmonių ir esame konkurencingi tarptautiniu mastu“, – sako D. Šilenskis.
 
2020 m. bendrovė toliau tęs vykdomus infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektus Klaipėdos naftos terminale, tarp kurių – KN valdomos pirmosios krantinės rekonstravimas, geležinkelio estakados projektas. Taip pat planuojama įgyvendinti svarbius bendrovėje 2018 m. patvirtinto aplinkosaugos priemonių plano etapus, pavyzdžiui, įrengti naujų oro teršalų valymo įrenginius, siekiant sumažinti bendrovės veikloje į aplinką išmetamus lakiųjų organinių junginių kiekius.
 
Papildoma informacija dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo
 KN finansiniams (apskaitiniams) rezultatams 2019 m. reikšmingą įtaką darė ir nuo metų pradžios įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis pokytis daro reikšmingą įtaką KN finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitoms, o tuo pačiu ir finansiniams rodikliams. Įsigaliojus standarto pokyčiams, nuoma įtraukiama į apskaitą kaip turtas ir įsipareigojimai (teisė į nuomojamą turtą ir finansinės nuomos įsipareigojimai).
 
Kadangi 16 standartas išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų, KN savo finansinėse ataskaitose pateikia ir vadybinį (koreguotą) rezultatą. Tai leidžia geriau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria – kaip pvz., valiutos kurso pasikeitimo, – kuri dėl reguliuojamos veiklos specifikos yra kompensuojama ir realios įtakos įmonės rezultatui nedaro.
 

Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius
 
Su „Balticonnector“ jungtimi šiemet atsivėrusios Suomijos dujų rinkos tendencijos dar kartą patvirtina, koks įžvalgus Lietuvos sprendimas buvo užsitikrinti konkurencingą ilgalaikį dujų tiekimą per terminalą Klaipėdoje.
 
Tomis dienomis, kai naująja jungtimi tarp Estijos ir Suomijos buvo įmanoma perduoti ženklesnius dujų kiekius iš Baltijos šalių, Suomijos biržoje gamtinių dujų kaina pradėdavo svyruoti ir kartais mažėdavo net 5 eurais už MWh, lyginant su diena, kai „Balticonnector“ pajėgumai dujų transportavimui į Suomiją nebuvo prieinami. 2019 m. Suomijos gamtinių dujų biržoje kaina iki rinkos liberalizavimo ir jungties atidarymo Europos gamtinių dujų biržos indeksą dažnai viršydavo net 8 eurus už MWh.
 
Lietuvoje dujas už konkurencingą kainą perkame jau penkerius metus. 2019-aisiais efektyvi Klaipėdos SGD terminalo veikla užtikrino mažesnę gamtinių dujų kainą visiems Lietuvos vartotojams ir sukūrė naudą, kuri yra didesnė nei terminalo išlaikymo kaštai. Vien 2019 metų pirmojo pusmečio duomenimis buitiniai vartotojai už dujas Lietuvoje mokėjo 30 proc. mažesnę kainą nei Europos Sąjungos vidurkis. Žinant į nuo terminalo veikimo pradžios už biržos kainas į Lietuvą importuojamų dujų kiekius ir tai, jog su terminalo išlaikymu susijusios sąnaudos kainą Lietuvos vartotojams padidina tik apie 3 eurus už MWh, tikėtina, kad šiemet terminalo kuriama nauda viršys metinius terminalo išlaikymo kaštus.
 
Vertinant 2019 m. skaičiai yra iškalbingi: praėjusiais metais SGD terminalo veiklos apimtis padvigubėjo – Klaipėdoje priimtas 51 krovinys, išdujinta beveik 20 TWh dujų. Dar daugiau – dėl palankios situacijos tarptautinėse dujų rinkose, be valstybės pagalbos ar subsidijų, padvigubėjo SGD terminalo naudotojų ratas, kurį šiuo metu sudaro trys Lietuvos ir dvi Estijos bendrovės. Pernai Klaipėdos SGD terminalas įtvirtino ir savo tarptautinę svarbą: Lietuva į Latviją vamzdynais transportavo daugiausia dujų per visą istoriją, o per pastaruosius kelerius metus jų srautas augo dešimt kartų. Į Latviją ir Estiją pernai perduota beveik 6 TWh dujų – 2,6 karto daugiau dujų nei ankstesniais metais.
 
2019 metai buvo svarbūs ir tuo, kad pakloti pamatai Lietuvai įsitvirtinti regioniniu SGD vertės grandinės centru, kurio kuriamą finansinę naudą gauna ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir kitos, nuo monopolininko keliamų sąlygų priklausomos Baltijos jūros regiono šalys. Įskaitant dujų rinką liberalizavusią Suomiją.
 
Ką dar atneš 2020-ieji? 2019 m. rezultatai ir rinkos reguliuojamas regioninis kontekstas lemia tai, kad viena iš svarbiausių KN krypčių šiemet bus siekti dar naudingesnio šaliai sąnaudų paskirstymo tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių gamtinių dujų vartotojų. Siekiant išlaikyti terminalą kaip konkurencingą dujų importo tašką, išdujinimo tarifo didinimo potencialas yra ribotas, bet neišsemtas. Jau pasiūlyta beveik tris kartus padidinti išdujinimo tarifą (jis aktualus ir Latvijos bei Estijos kryptimis transportuojamoms SGD) – tai turėtų iki 2 mln. eurų padidinti pajamas, gaunamas iš kaimyninių šalių gamtinių dujų vartotojų, kuriomis būtų mažinama saugumo dedamoji Lietuvos vartotojams. Taip pat  matome galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie atvertų galimybes prie SGD saugumo dedamąją mažinančių terminalo veiklos pajamų pridėti dar ženklesnes ir tvaresnes pajamas iš užsienio šalių kompanijų, besinaudojančių Klaipėdos SGD terminalu. Preliminariais skaičiavimais, išlaikant 2019 metais pasiektas veiklos apimtis, sąžiningiau paskirstant sąnaudas bei dramatiškai nesikeičiant situacijai dujų rinkose, sutaupymai leistų ne tik padengti saugumo dedamąją dujų kainoje, bet ir generuoti papildomą naudą KN akcininkams – valstybei ir kitiems bendrovės akcijų savininkams.
 
Lietuvos gamtinių dujų naudotojai konkrečią ir apčiuopiamą naudą pajus jau šiemet – skaičiuojama, kad buitiniai vartotojai už dujas mokės iki 22 proc. mažiau dėl per kelerius pastaruosius metus priimtų ilgalaikį poveikį turinčių sprendimų: apsisprendus terminalą turėti iki 2044 m., 2019 m. pabaigoje sumažinus saugumo dedamąją bei gamtinių dujų skirstymo kainas, taip pat atsižvelgiant į prognozuojamą išliksiančią palankią dujų kainą. Vien saugumo dedamosios mažėjimas, palyginus su iki 2020 metų galiojusia saugumo dedamąja, gamtinių dujų vartotojams per metus leis sutaupyti kiek daugiau nei 36 mln. eurų. O juk terminalo naudą vartotojai gavo dar anksčiau.
 
2020-aisiais KN susitelks į įsibėgėjusį ilgalaikį SGD tiekimo užtikrinimo uždavinio įgyvendinimą. Europos Komisija, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė bei KN įtvirtino tikslą SGD terminalo veiklą tęsti ir po 2024 metų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinio lygmens analitikų prognozes dėl gamtinių dujų poreikio augimo Europoje. Į gamtines dujas atsigręžta dėl intensyviai vykstančio energijos išteklių diversifikavimo, taip pat į globalinio atšilimo kontekste atsiradusią būtinybę ieškoti mažiau taršių energijos ir kuro rūšių. Suvokiama, jog kai kuriuose sektoriuose – jūriniame, sunkiojo kelių transporto ir pan. – įgyvendinti griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus be gamtinių dujų, įskaitant SGD, alternatyvų paprasčiausiai nėra. Iš esmės dėl to gamtinėms dujoms itin svarbus vaidmuo suteikiamas ir Europos žaliajame kurse (European Green Deal), siekiant globalaus taršos mažinimo tikslo – iki 2030 metų perpus sumažinti šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimą į atmosferą. Prie šio tikslo prisidėsime siekdami pakeisti dyzelį jūriniame ir sunkiajame kelių transporte: šiemet Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje darbą pradės Lenkijos naftos ir dujų bendrovė PGNiG, kuri, tikimės, suaktyvins KN pradėtą darbą vystant mažos apimties SGD tiekimo rinką Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
 
Ateinantys metai atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu įveiklinti Klaipėdos SGD terminalą. Jau pradėtas tiesti dujotiekis su Lenkija GIPL taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis, kaip Ukraina. Terminalo suteikiamas tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas ir nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo tampa svarbiais veiksniais visam regionui.