AB „Klaipėdos nafta“  stebėtojų taryba skelbia kandidatų atrankas į keturias Bendrovės nepriklausomų valdybos narių pozicijas šioms sritims:

• Finansų ir rizikų valdymo sritis.
• Strateginio valdymo, pokyčių ir transformacijos sritis.
• Verslo vystymo ir tarptautinės plėtros sritis.
• Ūkio šakos, kurioje veikia bendrovė, sritis.

Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Valdybos narys turėtų galėti skirti bent 2-3 dienas, o pirmininkas bent 3-4 dienas per mėnesį.
Fiksuotas valdybos nario mėnesinis atlyginimas per kalendorinį mėnesį yra 2095 EUR (prieš mokesčius), valdybos pirmininko atlyginimas yra 2400 EUR (prieš mokesčius). Atlygis nustatomas vadovaujantis Bendrovės atlygio politika.

Kviečiame Jus tapti energetikos istorijos dalimi ir jungti energetikos rinkas kartu su KN.
 

---

 
Reikalavimai kandidatams:

• Bendrieji reikalavimai kandidatams į nepriklausomus Valdybos narius ir reikalavimai kandidatų reputacijai:
  1. Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  2. Kandidatui turi būti neatimta ir neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas ir atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
  3. Per pastaruosius 5 metus Kandidatas negali būti atšauktas iš juridinio asmens organo dėl netinkamo pareigų vykdymo;
  4. Turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant Kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas;
  5. Turi nebūti aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 skirsnyje, dėl kurių Kandidatas negali dirbti valstybės valdomos bendrovės vadovu ar būti Kolegialaus organo nariu;
  6. Turi nebūti aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 17 straipsnyje, dėl kurių Kandidatas negali būti skiriamas Kolegialaus organo nariu;
  7. Kandidatu negali būti svarstomas asmuo, kuriam neišnykęs teistumas už bet kokią nusikalstamą veiką;
  8. Kandidatu negali būti svarstomas asmuo, kurio įgaliojimas atstovauti valstybei ar savivaldybei per pastaruosius 5 metus panaikintas dėl netinkamo atstovavimo;
  9. Kandidatas turi atitikti specialiuosius reikalavimus, kuriuos savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas - Stebėtojų taryba.
• Valdybos nariais negali būti renkami Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai, kiti asmenys, kurie pagal galiojančius teisės aktus negali eiti šių pareigų.
• Valdybos nariai laikomi nepriklausomais tik tais atvejais, kai jų nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su Bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti Valdybos nario nuomonę. Kandidatas į nepriklausomus Valdybos narius turi atitikti Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše nustatytus kriterijus. 
• Nepriekaištingos reputacijos, nepriklausomumo ir sąžiningumo reikalavimų kriterijai kandidatams į nepriklausomus valdybos narius pateikti Kandidato į akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ nepriklausomus valdybos narius nepriekaištingos reputacijos ir nepriklausomumo deklaracijoje ir Kandidato paraiškoje dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaracijoje.

 
Kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimai kandidatams į nepriklausomus Valdybos narius:

1. Vertinant kandidatus į nepriklausomus Valdybos narius, prioritetas teikiamas kandidato kompetencijai, galinčiai geriausiai prisidėti prie Bendrovės strateginių tikslų įgyvendinimo ir poreikių užtikrinimo, kad kokybiškai Valdybos veiklai būtų užtikrintos visos reikalingos kompetencijos, atsižvelgiant į Valdybos  atsakomybę ir priimamus sprendimus.
2. Valdybos kompetencijų sričiai, nurodytai Bendrovės įstatuose, nustatomi specialieji reikalavimai, atitikimas kuriuos padėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir įstatuose nustatytų Valdybos kompetencijų suformavimą.
3. Kandidatų į nepriklausomus Valdybos narius kompetencijos turi atitikti Valdybos kuruojamas pagrindines sritis.
4. Atsižvelgiant į Valdybos kompetencijų sritis, sudaryta Kandidatų į nepriklausomus Valdybos narius kvalifikacinių reikalavimų ir kompetencijų matrica, kuria vadovaujantis kandidatams nustatomi detalūs privalomieji ir papildomi kiekvienos srities reikalavimai.

Dalyvavimas atrankoje. Dokumentus teikti galima iki 2021 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) pateikiant juos atrankos agentūrai UAB  „J. Friisberg & Partners” elektroninio pašto adresu [email protected]  su nuoroda „Valdybos narys“. Kontaktinis telefonas pasiteiravimui +370 699 43033 (Nijolė Kelpšaitė).

Kandidatas privalo pateikti:

1. Gyvenimo aprašymą (CV);
2. Motyvacinį laišką;
3. Kandidato tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją;
4. Aukštojo išsilavinimo diplomų kopijas;
5. Pasirašytą Kandidato nepriekaištingos reputacijos ir nepriklausomumo deklaraciją;
6. Pasirašytą Kandidato paraišką dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją;

 
Pridedama:

• Nepriklausomų valdybos narių atrankos aprašas
• 1 priedas. Nepriekaištingos reputacijos bei nepriklausomumo deklaracija
• 2 priedas. Kandidato paraiška dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaracija
• 3 priedas. Valdybos narių kompetencijų profilis (matrica)
• 4 priedas. Atrankos į AB „Klaipėdos nafta” nepriklausomus valdybos narius veiksmų planas

Rugpjūčio 16 d. naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės KN Finansų direktoriaus pareigas pradeda eiti Mindaugas Kvekšas.
 
M. Kvekšas patirtį finansų srityje sukaupė dirbdamas „KPMG Baltics“ ir AB „Ignitis gamyba“. Jis taip pat ėjo valdybos nario pareigas UAB „Verslo aptarnavimo centras“, AB „Ignitis gamyba“, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ valdybose, šiuo metu eina nepriklausomo valdybos nario pareigas SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).

„Džiaugiuosi, kad M. Kvekšas prisijungia prie KN komandos. Jo kompetencijos, taip pat stipri korporatyvinės valdysenos, biržoje kotiruojamos bendrovės finansų valdymo patirtis bus itin vertinga bendrovei, keliančiai sau ambicingus tarptautinės plėtros tikslus, ieškančiai naujų verslo galimybių tvaresnių energijos bei kuro rūšių vertės logistikos grandinėse ir įgyvendinančiai strateginius projektus, tokius kaip ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimas Lietuvoje,“ – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
M. Kvekšo kompetencijos apima strateginį ir finansų planavimą, valdymą bei kontrolę, finansinės atitikties, vidaus kontrolės ir rizikų valdymą.
 
Finansų kompetencijas M. Kvekšas gilino Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje, taip pat yra baigęs „Baltic Institute of Corporate Governance“ vykdomą profesionalių valdybos narių rengimo programą.
 
„Žiūrint iš šalies, KN sudarė įspūdį kaip patyrusi, kompetentingų ir ambicingus tikslus sau keliančių profesionalų komanda. Nauji iššūkiai, su kuriais susiduria bendrovė, ir galimybė pasidalinti patirtimi bei pasisemti įdomios patirties iš KN komandos – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių apsisprendžiau prisijungti prie KN“, – sako naujasis KN Finansų direktorius Mindaugas Kvekšas.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pradėjo jūrinės krovos įrangos, skirtos naftos produktų iš ir į tanklaivius krovai, montavimo darbus šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rekonstruojamoje krantinėje. Šią krantinę KN pradės eksploatuoti dar šiemet. Nauja jūrinė krovos įranga sustiprins bendrovės pozicijas regione.
 
​Šiuo metu jau sumontuotas jūrinės krovos įrangos rėmas-pagrindinė konstrukcija rekonstruotame krantinės Nr.1 ruože ir tęsiami įrangos montavimo darbai: produktų krovos žarnų, gembinio krano, elektros ir automatikos bei kitų komplektuojamųjų dalių montavimas. Rekonstruotoje krantinėje šia įranga bus galima naudotis, kai bus sumontuota kita reikiama įranga, vamzdynai su valdymo armatūra, gaisro gesinimo ir kitos saugią naftos terminalo eksploataciją užtikrinančios sistemos. Šia įranga bus galima vienu metu krauti iki penkių skirtingų rūšių produktų į vieną tanklaivį.

„Mūsų vertinimu, KN Klaipėdos naftos terminale sumontuota pažangiausia naftos produktų krovos įranga Baltijos jūros regione. Jos esmė – paprastumas, t. y. žarnų eksploatacijai pritaikyti jau laiko patikrinti juostos įtempimo kontrolės mechanizmo principai. Sumontuota konstrukcija yra patikimesnė esant nepalankioms metrologinėms sąlygoms nei šiuo metu naudojami krovos prietaisai. Krantinių rekonstrukcija ir nauja krovos įranga sustiprins KN pozicijas Baltijos jūros regione, nes galėsime greičiau krauti laivus su didesne grimzle. Krantinių rekonstrukcija taip pat užtikrina ir KN naftos terminalo veiklos tęstinumą, nes dabar naudojamų krantinių laikančiosios konstrukcijos buvo įrengtos dar 1962 m. Svarbu pažymėti, kad jūrinės krovos įrangos techninės savybės padės išlaikyti aukštus aplinkosauginius reikalavimus, padidinti krovos našumą ir perkraunamų produktų asortimentą“, - komentuoja Dainius Čiuta, KN Terminalų valdymo tarnybos direktorius.

Įranga užtikrins galimybę krovai vienu metu naudojant penkias jūrines žarnas ir šeštą žarną panaudojant BOG (angl. boil-off gas – produkto nugaravimas) nuvedimui. Visa sumontuota įranga ir sistemos turės būti patikrintos, testuotos ir išbandytos.

KN užsakymu jūrinės krovos įrangos projektavimo, gamybos ir montavimo darbus vykdo norvegų ir lietuvių bendrovės. Ši įranga unikali ne tik savo veikimo principais, bet ir tuo, kad KN darbuotojai taip pat prisidėjo savo kompetencijomis bei įžvalgomis gerinant įrangos kokybę jos gamybos etape.

Numatoma krantinės Nr.1  ruožo naudojimo pradžia – 2021 paskutinysis ketvirtis.

Mindaugas Navikas, KN komercijos direktorius

Nuo vieno iki kito taško galima nuvažiuoti spaudžiant akceleratorių iki dugno, arba, įvertinant eismo, meteorologines ir kitas sąlygas, pasirinkti saugų ir optimalų greitį. Tokia pačia logika vertėtų vadovautis ir judant „žaliuoju kursu“ dekarbonizacijos link. Koks tas saugus greitis, kuriuo siekiama tvarumo tikslų? Ar tai ekonomiškai naudingiausia ir technologiškai efektyviausia? Ar yra jau dabar, nesiverčiant per galvą, ranka pasiekiamų sprendimų nuo CO2 dūstantiems miestams?

Yra. Dujos išlieka universaliausias mūsų kuras. Ekspertų skaičiavimai, vertinant ateities dujų paklausą, remiasi tuo, kad šis universalus kuras vis dar bus naudingas ir pritaikomas srityse, kuriose jau dabar galima drastiškai sumažinti CO2 pėdsaką ir tai jau aktyviai vyksta. Vieni iš tokių sektorių – antžeminis transportas ir laivyba. Prognozės gamtinėms dujoms palankios, ir įvairios atliktos studijos rodo, jog artimiausiais dešimtmečiais jų paklausa išliks. Kodėl? Gamtinės dujos kartu su atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI – biometanas, vandenilis, kt.) yra tas optimalus greitis, kai technologijas galima pritaikyti efektyviam ir ekonomiškai patrauklesniam perėjimui prie nulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ekonomikos.

Žemai kabantys vaisiai

Reikia pripažinti, kad idėja, jog pasauliui pavyks smarkiai sumažinti dujų naudojimą per ateinančius kelis dešimtmečius ir vis tiek įgyvendinti savo klimato ir aplinkosaugos tikslus, atrodo didelis iššūkis. Žinoma, įdomu įsivaizduoti, kaip ateityje jūrose plaukios rotorinėmis vėjo pagalba besisukančiomis ir elektrą gaminančiomis burėmis varomi laivai arba žmones skraidins žaliuoju vandeniliu ar elektra varomi orlaiviai. Ir tai neabejotinai yra mūsų laukianti ateitis. Tačiau sprendimų reikia šiandien, ir gamtinės dujos čia vaidina pakankamai svarbų vaidmenį. Jei lengvųjų automobilių-elektromobilių proveržis jau yra ir elektrinės baterijos šiam segmentui dekarbonizuoti jau įgauna pagreitį, sunkusis antžeminis transportas vis dar susiduria su iššūkiais „įsisavinti“ elektros technologijas, kurios neabejotinai ištobulės ateityje.

Tačiau dabar yra alternatyva – suskystintosios gamtinės dujos (SGD). Jas naudojant į aplinką išmetama bent 19 % mažiau ŠESD nei naudojant įprastinius degalus, o tokie sunkvežimiai įveikia vidutiniškai 1500 km atstumą. SGD būtų lengvai pritaikomas ir tolimojo susisiekimo autobusams. Vienas iš pavyzdžių – tvaraus mobilumo siekianti gamintoja „Scania“, sukūrusi autobuso modelį „Interlink“, kuris gali būti varomas tiek tradiciniais degalais, tiek ir SGD ar AEI. Tokie autobusai rastų nišą ir Lietuvoje tarpmiestinio susisiekimo maršrutuose arba kursuodami tarp valstybių. Juolab, kad Europoje sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų skaičius, jau gerokai perkopęs 300 degalinių. Tokios degalinės netrukus rasis ir Lietuvoje, kadangi SGD pripažįstamos kaip alternatyvūs degalai ir tokiai infrastruktūrai skiriamos subsidijos.

SGD yra tas žemai kabantis vaisius, kurį nuskynus dekarbonizacijos tikslus pasiekti būtų lengviau. Laivybos sektorius – ne išimtis, kur, pasitelkus SGD, tvarus transportas būtų nebe siekiamybė, o realybė. Remiantis nepriklausomų ekspertų DNV duomenimis, 2050 m. pasaulyje apie 30 proc. laivų naudos gamtines dujas kaip kurą, 70 proc. bus varomi iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamais degalais ir tik 7 proc. teks naftos produktams bei 3 proc. bus varomi elektra. Čia slypi ir ekonominė nauda. Jūrinės ir energetikos technologijų rinkos milžinė „Wärtsila“ teigia, kad naudojant laivuose SGD patiriamos mažesnės energijos sąnaudos nei deginant tradicinį jūrinį kurą. Todėl žalioji kryptis Klaipėdos uoste ir vidaus vandenyse su SGD niša priešakyje – neišnaudota.

Ką suprato estai?

Nuo kelių ir vandens persikelkime ant geležinkelių bėgių, kur jau pakankamai sparčiai vyksta elektrifikacija, tačiau tvarumo varžybose šiame segmente į pirmąsias gretas vėl išsiveržia SGD. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Mūsų kaimynų estų įmonė „Operail“ šių metų liepos viduryje pristatė krovininį SGD lokomotyvą rekonstravus jo dyzelinio kuro talpas ir sumontavus SGD talpas bei kitas sistemas. „Operail“ teigia, jog tai pirmasis SGD krovininis lokomotyvas Baltijos šalyse ir kaimyniniame regione, tačiau bendrovė vienu lokomotyvu neplanuoja apsiriboti. Toks lokomotyvas leis sutaupyti 30 proc. kuro sąnaudų, išmesti 20 proc. mažiau anglies dioksido ir 70 proc. mažiau sieros dioksido. Kaimynai suprato ne tik ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir tai, kad elektra ne visais atvejais yra optimalus sprendimas. Lietuvoje tokie lokomotyvai galėtų kursuoti tiek uoste, tiek ir tarpmiestiniuose maršrutuose, kur negalima ar neplanuojama elektrifikacija.

Dujos skirtingose ​​rinkose ir skirtingomis sąnaudomis leidžia pasiekti skirtingą efektą bei padeda mažinti pėdsaką po savęs. Tvarumo kartelė dar labiau kyla, kai kuriama vertės grandinė su AEI. Metanas, susimaišęs su iš organinių medžiagų išgaunamomis dujomis dar labiau priartina prie siekiamybės ilgainiui visiškai pereiti vien prie AEI naudojimo. Taip pat didelę reikšmę turi ir vandenilis, įskaitant vandenilį, kuris galėtų būti gaminamas iš dujų (su anglies surinkimo ir saugojimo technologija). Europos komisijos sprendimu visam iškastiniam kurui anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas turės būti taikomas maždaug nuo 2030 m. energijos sektoriuje, kad būtų pasiekti dekarbonizavimo tikslai. Galbūt tokios CO2 sugaudymo technologijos galėtų atsirasti Lietuvoje ir net Klaipėdoje. Šiuo metu su japonų partneriais atliekama studija, kuris padės atsakyti, ar rastųsi dar viena gamtinių dujų panaudojimo niša ir ar Lietuva galėtų sužibėti tame tvarumo žemėlapyje.