Birželį bandomuoju režimu pradėtas eksploatuoti naujasis SGD ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta) šviesiųjų naftos produktų parkas jau kuria pridėtinę vertę bendrovei. Pirmąjį vasaros mėnesį jame jau priimti keli naftos produktai bei pirmą kartą į Klaipėdos naftos terminalą importuota  žaliava vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų.
 
Per paskutinius 3,5 metų į Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtrą KN nukreipė beveik 45 mln. eurų investicijų.

Darius Šilenskis, KN Naftos verslo direktorius, teigia, kad poreikį tobulinti ir plėsti infrastruktūrą diktavo pati rinka: „Jau kurį laiką stebime, kad ji keičiasi, daugėja potencialių krovinių įvairovė ir auga klientų lūkesčiai.  Matydami tokias tendencijas supratome, kad norėdami išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų ateityje turime būti pasiruošę ne tik perkrauti ar sukaupti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių. Įgyvendinę vykdomus investicinius plėtros projektus, tikimės patenkinti visus klientų lūkesčius ir dar labiau padidinti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninius terminalus“.

Atliktos investicijos į infrastruktūrą, kuri pritaikyta prie besikeičiančios rinkos, jau duoda pirmuosius vaisius: nors naujasis KN talpyklų parkas dar veikia tik bandomuoju režimu, birželį čia jau priimti keli nauji naftos produktai.

Birželį KN naftos terminale pirmą kartą priimtas ir laivas, kuris atplukdė žaliavą vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų. Priimant šį krovinį terminale panaudota reta krovos schema, kai krovinys iš laivo buvo kraunamas į geležinkelio cisternas. Įprastai dauguma perkrovos operacijų vykdomos iš geležinkelio cisternų arba auto transporto į laivus.

„Esame vienas iš nedaugelio multimodalinių terminalų Baltijos šalyse, kuriame naftos produktai gali būti tiek iškrauti iš visų transporto priemonių, tiek pakrauti į visas transporto priemones. Toks lankstumas yra didelis mūsų konkurencinis pranašumas“, – pabrėžia KN Naftos verslo direktorius.



Vertinant pakrautas tonas į laivus, geležinkelio cisternas ir auto transportą, birželio mėn. krova sudaro beveik 600 tūkst. tonų, kas apie 100 tūkst. t viršija praėjusių metų birželio rezultatą.

„Birželio mėnesio rezultatas rodo, kad, kaip ir tikėjomės, klientai pamažu grįžta prie planuotų veiklos apimčių ir krovos kreivė pamažu pradeda kilti į viršų. Nors incidento, kai į naftotiekį „Družba“ pateko užterštos naftos, poveikis pagrindinių mūsų klientų veiklai vis dar jaučiamas. Mūsų krovai neigiamai atsiliepė ir „Orlen Lietuvos“ sprendimas daugiau produkcijos nukreipti geležinkeliu į kaimynines rinkas. Nepaisant šių iššūkių ir itin aršios konkurencinės aplinkos, mūsų naftos terminalas šiemet yra efektyviausiai turimus krovos pajėgumus panaudojantis terminalas tarp visų Baltijos šalių naftos terminalų, ir tai džiugina“, - sako p. Šilenskis.

Naujienlaikraščio „Argus Neftetransport“ analizė rodo, kad KN per pirmus penkis šių metų mėnesius panaudojo 73,4 proc. visų savo turimų krovos pajėgumų, kai per metus maksimaliai gali perkrauti per 7 mln. t. Tuo metu daugiausia pajėgumų tarp Baltijos šalių naftos terminalų turintis ir per metus 30 mln. t naftos produktų perkrauti galintis Estijos terminalas „Liwathon EOS“ panaudojo vos 10 proc. visų savo pajėgumų, 20 mln. t per metus galintis perkrauti Latvijos terminalas „Ventspils Nafta Terminals“ – 31,6 proc. pajėgumų.

Pagal pirmųjų penkių šių metų mėnesių naftos produktų krovos apyvartą tarp visų trijų Baltijos šalių naftos terminalų KN užima antrąją vietą. Ją nežymiai lenkia „Ventspils Nafta Terminals“, kurio krova apie 20 proc. viršija KN penkių mėnesių krovą.
 

Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose lemia, kad paskutiniais mėnesiais SGD terminalas veikia efektyviausiai nuo jo veiklos pradžios. Jau pilnai rezervuoti ir terminalo pajėgumai likusiam dujų metų laikotarpiui. Dujų metai skaičiuojami nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.
 
Balandžio mėnesį SGD terminale buvo išdujinta apie 1,48 TWh dujų (28,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus), gegužę – 1,75 TWh dujų (21 proc. daugiau nei pernai gegužę).
Dar produktyvesnis terminalui buvo birželis: per jį priimti 2 dideli dujovežiai, atgabenę 278 tūkst. kub. SGD, bei 3 maži dujovežiai, kurie atgabeno 28,5 tūkst. kub. m SGD. Nuo šių metų pradžios Klaipėdos SGD terminalas įvairioms krovos operacijoms atlikti priėmė 23 dujovežius.

„Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų paklausą ir toliau augina palanki situacija tarptautinėse rinkose. Jau keletą mėnesių išdujintos SGD savo kaina nukonkuruoja tolimais magistraliniais vamzdynais importuojamas dujas, tad dujas iš daugelio šaltinių galintys pirkti importuotojai naudojasi galimybe jų įsigyti pigiau tarptautinėse rinkose. Birželį pasiektas terminalo naudojimo pikas ir tai lėmė ženkliai išaugusius išdujinimo rodiklius“, – komentuoja Arūnas Molis, SGD ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) Klaipėdos SGD tarnybos vadovas.

SGD terminalo veiklos apimtys birželį pasiekė rekordines aukštumas: buvo išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta apie 2,4 TWh dujų gamtinių dujų – apytiksliai tiek pat, kiek iš viso per pirmąjį vasaros mėnesį buvo suvartota visose trijose Baltijos šalyse. Palyginti, šiemet birželį išdujinimo apimtys buvo beveik 200 proc. didesnės nei pernai birželį, kai buvo išdujinta 0,8 TWh.

SGD terminalas birželį išdujino 1,5 karto daugiau dujų nei sunaudota Lietuvoje, todėl terminalas birželį dujomis aprūpino ne tik Lietuvą, dalį dujų terminalo naudotojai nukreipė į Inčukalnio saugyklą, taip pat Latvijos bei Estijos vartotojams. Ten per birželį patiekta 0,97 TWh dujų – t.y. apie 40 proc. viso terminale birželį išdujinto kiekio. Tuo metu per SGD terminalą į Lietuvą patiektų dujų dalis birželį sudarė 96 proc. visų į šalį importuotų dujų. Didžioji dalis dujų – beveik 91 proc. – buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.

Klaipėdos SGD terminale teikiamomis išdujinimo paslaugomis naudojasi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, AB „Achema“, o gegužės pabaigoje pasirašyta sutartis su trečiuoju Klaipėdos SGD terminalo naudotoju  –  UAB „Imlitex“.

Liepos mėnesį SGD terminale planuojama priimti 4 dujovežius: 2 didžiuosius ir 2 mažuosius. Tris liepos savaites bus atliekami remonto darbai dujų perdavimo taške iš Baltarusijos į Lietuvą, tad tuo laikotarpiu visų Lietuvos vartotojų dujų poreikis bus tenkinamas tik iš Klaipėdos SGD terminalo.

Liepą į Klaipėdą atvyks ir didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio 10 proc. frachtavimo sutartyje KN turėtų akcijų nuo rugsėjo 30 d. pagal balandžio pradžioje priimtą susitarimą bus perduota Vokietijos bendrovei „Nauticor“.

Penktąjį kartą į Klaipėdą liepos mėnesį atplauksiantis „Kairos“ laivas atliks SGD perkrovos operaciją iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį. Galimybė iš jos bunkeriuoti SGD varomus laivus, krauti nedidelės apimties krovinius į laivus bei autocisternas užtikrina visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione ir taip kuriame pridėtinę vertę Lietuvai.
 

Liepos 6-ąją, Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, naftos produktų ir SGD terminalų operatorės KN valdoma infrastruktūra Klaipėdoje nušvis Lietuvos vėliavos spalvomis. Trispalve virtusios KN naftos terminalo talpyklos uostamiestyje nuo šiol Lietuvos valstybingumo tradicijas žyminčių švenčių metu pasitiks laivais į arba iš Klaipėdos grįžtančius ir išvykstančius tautiečius bei miesto svečius.
 
Minint vieną iškiliausių datų Lietuvos istorijoje KN apšvietė ne tik naftos produktų talpyklas, bet ir tradiciškai iškėlė vėliavas kituose savo terminaluose bei SGD terminalo laive-saugykloje „Independence“, kuri yra šalies energetinės nepriklausomybės simbolis.


 
„Liepos 6-oji, Valstybės diena, yra viena simboliškiausių dienų mūsų daugiau nei tūkstantį metų skaičiuojančioje valstybėje. Didinga Lietuvos istorija, iškovota nepriklausomybė ir jau naujausiais laikais užtikrinta šalies energetinė nepriklausomybė skatina didžiuotis savo rankomis sukurtomis vertybėmis ir kartu kurti dar geresnę visiems Lietuvą. KN vardu visus sveikinu Valstybės dienos proga linkiu ir toliau puoselėti mūsų vienybę, kurti, savo darbais įprasminti Lietuvos nepriklausomybę, demokratiją ir kiekvieno Lietuvos gyventojo gerovę“, – sako KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
 
Trispalvės spalvomis apšviestas Klaipėdos naftos terminalo talpyklomis pasigrožėti gali kiekvienas norintis tamsiuoju paros metu nuo Smiltynėje esančio Pietinio molo arba iš laivo Klaipėdos uosto vartų teritorijoje.
 

Ketvirtadienį nesusirinkus KN (AB „Klaipėdos nafta“) akcininkų kvorumui nebuvo priimti sprendimai dėl KN vykdomos reguliuojamos veiklos perkėlimo į dukterinę bendrovę UAB „SGD terminalas“. Nors bendras tikslas išpirkti laivą-saugyklą išdėstant jo išlaikymo kaštus per visą veiklos terminą nesikeičia, tačiau įgyvendinti sprendimus dėl saugumo dedamosios mažinimo vartotojams jau nuo liepos 1 d. tampa nerealu.

SGD reguliuojamos veiklos perleidimas KN yra itin svarbus, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su saugumo dedamosios mažinimu.

„Buvome pasiruošę vykdyti turimą veiksmų planą, kuris būtų leidęs artimiausiu metu mažinti saugumo dedamąją. Reguliuojamos veiklos perleidimas į dukterinę bendrovę yra reikšminga viso projekto finansinio plano dalis. Tai, kad neįvyko mūsų akcininkų susirinkimas ir nebuvo priimti reikiami sprendimai, yra esminis nukrypimas nuo turėto plano, todėl projekto grafikas neišvengiamai koreguosis“, - sako KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius. 

KN visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko KN antrajam pagal dydį akcininkui ir didžiausiam dujų vartotojui šalyje koncernui „Achemos grupė“  prieš pat susirinkimą pateikus pretenziją dėl KN planuojamo reguliuojamos veiklos perleidimo dukterinei bendrovei.

„Artimiausiomis dienomis turėsime įsigilinti į savo antrojo pagal dydį akcininko gautą pretenziją ir papildomai įvertinti visus jų keliamus klausimus. Tuomet bus aiškiau, kaip keisis mūsų bendras planas ir kokiais terminais galėtų vykti saugumo dedamosios kaštų mažinimas vartotojams“, - teigia M. Jusius. 

72 proc. KN akcijų priklauso valstybei, 10 proc. akcijų UAB koncernui „Achemos grupė“.