Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams procedūrą. 2021 m. spalio 1 d. prasidėsiančiais dujų metais iš anksto užsakytais 8,9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumais naudosis trys klientai, tarp kurių – Norvegijos energetikos koncernas „Equinor ASA“.

Palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 8,4 TWh, o per visus metus papildomai užsakyta net 12,3 TWh gamtinių dujų.

„Intensyvi Klaipėdos SGD terminalo veikla tęsis ir šiemet - šios pajėgumų skirstymo procedūros metu buvo rezervuota daugiausiai pajėgumų per visą SGD terminalo istoriją. SGD terminalo paslaugomis bei jo teikiamais privalumais iš anksto apsisprendė naudotis ne tik esami klientai, bet ir veiklą Baltijos jūros regiono šalyse planuojantis stiprinti Norvegijos energetikos koncernas „Equinor“. Džiaugiamės, jog KN tikslas didinti SGD terminalo konkurencingumą regione bei stiprinti bendradarbiavimą su esamais ir potencialiais klientais, siūlyti lanksčius technologinius ir planavimo sprendimus duoda vaisių ir leidžia pritraukti naujus strateginius partnerius“, - sakė Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

M. Navikas atkreipia dėmesį į jau keletą metų įsitvirtinusią tendenciją - SGD terminalo klientai aktyviai naudojasi galimybe lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius. Dėl nuolat kintančių gamtinių dujų kainų pasaulinėje ir Europos rinkoje terminalo klientai dažniau renkasi įsigyti SGD krovinius iš trumpalaikių sandorių (angl. „spot“) rinkos bei reikiamus pajėgumus užsakyti jau įsibėgėjus dujų metams. Skaičiuojama, jog vien 2021 dujų metais vadinamųjų „spot“ krovinių išdujinimo apimtis bus dvigubai didesnė lyginant su iš anksto rezervuotais pajėgumais.

Terminalo naudotojai pajėgumus užsakė ne tik Lietuvos dujų poreikiui tenkinti, tačiau jas tiekti ir į Latviją, Estiją bei Suomiją. Klientai taip pat planuoja savo veiklą atsižvelgdami į atsiversiantį papildomą rinkos potencialą – 2022-aisiais pradės veikti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl Klaipėdos SGD terminalo naudotojai dujas galės tiekti ir į pietinę regiono dalį.

Per einamuosius 2021 dujų metus, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki šių metų birželio 1 d., SGD terminale priimti 49 dujovežiai (palyginti, per tą patį laikotarpį ankstesniais metais – 50), iki dujų metų pabaigos laukiama dar 11 dujovežių. Per šį laikotarpį atgabenta 2 mln. kub. metrų SGD, daugiausiai  – iš JAV.

Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir bendrovės generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi SGD terminalu taisykles. SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu išankstine tvarka paskirstyti SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai.

Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis yra 3,75 mlrd. nm3 arba 44.625.000 MWh per metus, taikant gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,90 kWh/nm3.

2022 dujų metai prasidės 2021 m. spalio 1 d. ir truks iki kitų metų rugsėjo 30 d.

Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima įsigyti ir dujų metų eigoje.
 

Atsižvelgiant į anglies dvideginio sugaudymo technologijos potencialą, KN (AB „Klaipėdos nafta“) „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K.“ Lines Ltd. (MOL) pasirašė susitarimą atlikti galimybių studiją dėl suskystinto anglies dvideginio (CO2) projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. Šiuo tikslu bus įvertinta visa skysto anglies dvideginio vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir potencialiai Baltijos regione, o centras būtų Klaipėdos uostas.
 
Pasaulyje energetikos sistemos plėtojamos taip, kad prisidėtų sprendžiant klimato kaitos iššūkius. Anglies dvideginio surinkimas, transportavimas ir saugojimas (angl. carbon capture, utilisation and storage – CCUS) yra reikšmingai prie tvarios energetikos ateities prisidedantis technologinis sprendinys. Europos žaliojo kurso kontekste jis vertinamas kaip itin reikšmingas siekiant nulinės emisijos ekonomikos tikslo iki 2050 metų.
 
Europoje šiuo metu yra vykdomi keli CCUS projektai su aiškiu įsipareigojimu sukurti aplinkai ir ekonomikai naudingą išmetamųjų teršalų sugaudymo sprendimą toms pramonės šakoms, kurias sunkiau dekarbonizuoti.
 
Vien Lietuvoje 2020 m. emisijos iš įrenginių, kuriems taikoma Europos taršos leidimų prekybos sistema (LPS), pasiekė maždaug 6 milijonus tonų CO2. Tai įpareigoja rasti tinkamiausius anglies dioksido valdymo sprendimus vietinei rinkai. Lietuvos Respublikos 2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane anglies dioksido surinkimas nurodomas kaip viena iš perspektyvių sričių tolimesniam tyrimui dėl galimybių Lietuvoje.
 
Pagrindinis KN su partneriais numatytos galimybių studijos uždavinys yra nustatyti optimalų sprendinį anglies dvideginio eksportui į vieną ar daugiau CO2 panaudojimo arba galutinio laidojimo vietų Europoje. Studija taip pat įtraukia ir galimybę vertinti mėlynojo vandenilio gamybos, kaip svarbaus ir būtino sprendimo siekiant nulinės emisijos ekonomikos ateityje, potencialą.
 
Atliekant šią galimybių studiją, KN prisidės savo sukauptomis žiniomis ir kompetencijomis, įgytomis statant ir eksploatuojant naftos produktų bei SGD terminalus Klaipėdoje, įvertinant, kokią funkciją ši infrastruktūra galėtų atlikti pritaikant CCUS technologiją.
 
„Larvik Shipping“ ir MOL glaudžiai bendradarbiauja, kad paspartintų suskystinto CO2 verslą ir prisidėtų kuriant efektyvų ir įgyvendinamą jūrų logistikos sprendimą. Galimybių studijos apimtyje šie partneriai apims CCUS vertės grandinės logistikos tyrimo dalį.
 
KN, vertindama vandenilio ir anglies rinkų svarbą ir sinergiją, 2020 m. prisijungė steigiant Lietuvos vandenilio platformą, kuri sujungia verslo ir valstybės institucijų atstovus bendroms anglies dioksido emisijų suvaldymo iniciatyvoms. Todėl KN ir partnerių planuojamos galimybių studijos rezultatai ir įžvalgos taip pat gali padėti paspartinti klimato požiūriu švaraus vandenilio gamybą iš iškastinio kuro.
 
Apie projekto partnerius:

 „Larvik Shipping AS“ yra Norvegijos laivų valdymo įmonė, kurios būstinė yra Larvike. Tai viena iš nedaugelio kompanijų pasaulyje, turinčių teisę eksploatuoti suskystinto anglies dvideginio (LCO2) laivus. Turėdama saugaus transportavimo ir krovinių tvarkymo patirtį, LS daugiau nei 30 metų valdo specialius LCO2 tanklaivius, plaukiojančius Europoje.
 
MOL yra Japonijos jūrinio transporto įmonė, kurios būstinė yra Tokijuje. Tai viena iš didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje, valdanti daugiau nei 800 laivų. MOL laivynas apima sausakrūvius laivus, suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivius, kitus tanklaivius, ro-ro laivus, konteinerinius laivus. Bendrovė taip pat diversifikuoja veiklas į jūrinį segmentą ir į su juo susijusias šakas, pvz., konteinerių terminalus.
 

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius
 
Regis, kiek per tyliai nuskambėjo balandžio pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas, beje, galutinis ir neskundžiamas ne vienerius metus trukusiame ginče. ESTT galutinai pripažino, kad valstybės pagalba suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui – teisėta. Iš esmės tai reiškia, kad tiek SGD terminalo dydis, metinis išdujinimo kiekis, terminalo pobūdis, veiklos finansavimo modelis, dalį jo išlaikymo kaštų dengiant per saugumo dedamąją, mokamą gamtinių dujų vartotojų, yra teisėti ir reikalingi tam, kad valstybė turėtų nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą, užtikrinantį energetinį saugumą.
 
Vertėtų priminti, kad byloje buvo ginčijamas 2013 m. Europos Komisijos (EK) priimtas sprendimas patvirtinti 448 milijonų eurų siekiančią valstybės pagalbą Klaipėdos SGD terminalui. EK palankų sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo Klaipėdos SGD terminalui 2019 m. rugsėjį jau buvo priėmęs Bendrasis teismas, sprendimas buvo apskųstas ir bylos nagrinėjimas ESTT truko dar 1,5 metų.
 
ESTT sprendimas tik patvirtina, kad Lietuva, EK ir KN, kuri buvo paskirta vykdyti SGD projektą, iki šiol atliko teisingus ir teisėtus žingsnius įgyvendinat šį projektą ir taip Europos Sąjungos teisinė institucija padėjo galutinį tašką. Nors šį teismo sprendimą yra kvestionuojančių ir vadinančių politiniais, ne teisiniais argumentais grįsta nutartimi – telieka tai nuomone, o nuomonė demokratinėje, teisinėje valstybėje yra gerbiama.
 
Būdami Europos Sąjungos nariais turime pasitikėti bendrijos teisine sistema ir jos sprendimais, juolab, jog konkrečiai šiame ginče iki šiol priimti ir kitų instancijų sprendimai buvo palankūs SGD terminalui. Terminalui, kuris tarptautinėje arenoje vadinamas sėkmės istorija.
 
SGD terminalas, dar vadinamas ir Lietuvos nepriklausomos energetikos ledlaužiu, jau 7-tus metus vykdantis savo misiją – Lietuva puikiai geba savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, kurių kainas reikšmingai paveikė šios infrastruktūros regione atsiradimas. Turime galimybę ne tik apsirūpinti šiuo energijos resursu konkurencinga kaina patys, bet suteikti tokią pat galimybę kaimyninėms valstybėms, su kuriomis Lietuva turi dujų jungtis.
 
Gamtinių dujų perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį šių metų ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos – 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Didelė dalis dujų, atplukdytų į SGD terminalą, buvo perduotos saugoti į Inčukalnio (Latvija) dujų saugyklą saugoti regiono poreikiams. Praėjusią žiemą šildymo tinkluose naudojamą biokurą taip pat ženkliai papildė gamtinės dujos, ir čia svarbu stabtelėti ir atkreipti dėmesį, koks svarbus yra energetinių išteklių balansavimas ir kaip veikia regioninė gamtinių dujų rinka, kai SGD terminalas, gamtinių dujų sistema ir kaimyninių šalių turima infrastruktūra kuria vertę ne vienai valstybei. Ir dėl to esame tik stipresni. Visi.
 
Konvertuokime vertę į kitus mato vienetus. Eurostat duomenimis, antrąjį 2020 pusmetį Lietuvos ir Latvijos buitiniai gamtinių dujų vartotojai (namų ūkiai) buvo mažiausiai už gamtines dujas mokantys gamtinių dujų vartotojai Europoje. Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams labiausiai krito Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2019 m. periodu. Nebuitinių vartotojų segmente Lietuva 2020 m. antrą pusmetį buvo mažiausiai mokančių už gamtines dujas valstybių penketuke. Ar prieš gerus septynerius metus galėjome apie tai bent leisti sau pagalvoti?
 
Visgi  jau gana dairytis į praeitį, juolab, kad taškus savo sprendimu sudėliojo ir ESTT. SGD terminalo vaidmuo nebekelia abejonių ir vis labiau ryškėja besiplečiančiame šiaurės rytų Europos gamtinių dujų žemėlapyje. Per ateinančius dešimtmečius Klaipėdos SGD terminalas toliau išlieka reikšminga regiono jungtimi. Šioje jungčių dėlionėje svarbios visos detalės: SGD terminalas, Balticconector, GIPL. Ne mažiau reikšminga ir SGD paskirstymo stotis Klaipėdoje, kuri, bendradarbystės su Lenkija dėka, taip pat sėkmingai integravosi į gamtinių dujų žemėlapį šias perduodant antžeminiu transportu, kol kas daugiausiai į šiaurės rytų Lenkiją.
 
Lenkijos rinka, kaip pereinanti prie tvaresnių nei anglis energijos rūšių, verta atskiros temos, tačiau yra kelios svarbios žinutės mums – valstybei, planuojančiai ilgalaikę SGD terminalo veiklą ir tiesiančiai GIPL jungtį su kaimyne valstybe. Neseniai Lenkija paskelbė pertvarkanti savo gamtinių dujų tinklą ir įvardijo, kad jos gamtinių dujų poreikis žvelgiant 10-13 metų į priekį, išaugs gerokai per 30 mlrd. kub. m per metus. Palyginti, metinis Lietuvos poreikis yra per 2 mlrd. kub. m., mažėjimo tendencijų artimiausius dešimtmečius nematyti. Apskritai, vertinat įvairias pasaulines gamtinių dujų poreikio prognozes, jų paklausos tendencijos artimiausiais metais išlieka tik augančios.
 
Nors oponentai kritikuoja gamtines dujas kaip iškastinį kurą ir laidoja jų perspektyvą, sunku sutikti su tokiais argumentais. Gamtinės dujos išlaiko labai stiprias pozicijas ir tvarumo kryptyje. Pasaulinės energetikos ateities studijos rodo, kad tiek gamtinių dujų, tiek SGD poreikis augs artimiausius kelis dešimtmečius. SGD yra kol kas švariausia ir ekonomiškiausia alternatyva jūriniame ir vidaus vandenų transporte keičiant taršius dyzelinu ar mazutu varomus variklius. Šiuo metu pasaulyje yra net 200 SGD varomų laivų ir dar bene 300 užsakyta laivų statyklose. Tokie laivai vis dažniau užsuka į Baltijos jūrą ir galėtų plaukioti vidaus vandenyse bei dar labiau prisidėti prie tvaraus transporto naudojimo maišant SGD su biometanu. SGD panaudojimui galimybės atviros ir geležinkelių ruožuose, kurie nėra elektrifikuoti, keičiant dyzelinius lokomotyvus varomais SGD.
 
Puikus pavyzdys yra Estija, kurios tarptautinė geležinkelio logistikos įmonė „Operail“ pradėjo pertvarkyti savo pirmuosius krovininius lokomotyvus iš varomo dyzelinu į varomus dvigubo kuro sistema.  Lokomotyvas gali būti varomas SGD ir dyzelinu tuo pačiu metu arba kai baigsis SGD. Taip bus net 20 procentų sumažintos anglies dvideginio ir 70 procentų – sieros dioksido emisijos.
 
Dar daug kur turime galimybę pasivyti valstybes, kurios mato SGD kaip greitą, efektyvų ir racionalų būdą siekiant sparčiau išjudėti tame tvarumo kelyje. Su balto pavydo jausmu galima stebėti Europos SGD papildymo stotelių, skirtų komerciniam kelių transportui, žemėlapio progresą. Pavyzdžiui, Vokietija dar šių metų pradžioje turėjo 55 SGD „degalines“, šiandien jų jau – 58. Lenkai nuo 5 tokių degalinių šiemet ketina tinklą išplėsti iki 25 per artimiausius 2-3 metus. Lietuvoje jau irgi uždegta žalia šviesa ir suteikta parama, kurios dėka artimiausiai metais turėsime 5 tokias degalines, o pirmąją – jau gal ir kitąmet.  
 
Visos šios naudos ir galimybės atsirado Lietuvai įgyvendinus SGD terminalo projektą, jo neturėdami būtume likę natūralaus technologinio ir ekonominio progreso paraštėse. Lietuvai planuojant įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir KN vykdant šio įsigijimo procesą, kartais užkulisiuose išgirstu komentarų, ar ne per didelis, o gal net per mažas mūsų SGD terminalas. Ar gebėsime būti konkurencingi iš esmės didėjant SGD krovinių apimtims, pučiantis dujovežių parametrams ir orientuojantis į vis didesnius laivus? Ar pilnai įsilieję į Europos gamtinių dujų rinką išlaikysime savo stiprią poziciją regione? Matyt, kad šie klausimai, ne SGD terminalo naudos kvestionavimas, išliks temos ašimi artimiausiais metais.
 

 
 
 

AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – Pardavėjas) informuoja apie vykdomą 1.878,936 m³  (1.878,936 ltr.  prie 15^o) automobilinio 95 markės benzino E10 (toliau – Produktas) pardavimo aukcioną (toliau – Aukcionas). Aukcionas vykdomas pagal Pardavėjo patvirtintą Nefasuotų naftos produktų pardavimo aukciono būdu procedūrą (toliau – Procedūra), kuri yra viešai skelbiama Pardavėjo internetinėje svetainėje www.kn.lt. 
Pagrindinė informacija apie Produktą ir jo pardavimo sąlygas:

• Bendras parduodamo Produkto kiekis 1.878,936 m³. Dalyvio pasiūlymas turi apimti visą nurodytą kiekį (nurodytas kiekis dalimis neparduodamas).
• Produktas parduodamas Pardavėjo akciziniame sandėlyje.
• Akcizo mokestį sumoka Pirkėjas.
• Produkto kokybė nustatyta Pardavėjo terminalo kranto talpykloje (žr. pridedamą Produkto tyrimų protokolą).
• Produktas parduodamas už didžiausią pasiūlytą “A“  reikšmę t. y. didžiausią kainos premiją pagal 6 punkte nurodytą kainos formulę, EXW sąlygomis AB “Klaipėdos nafta“ terminalo akciziniame sandėlyje.  
• Produkto kaina apskaičiuojama eurais už kubinį metrą pagal formulę: 90% × (Gasoline 10 ppm + „A“) × 0,7550) / Y* + 10% × (Fuel grade Ethanol T2 + 70 EUR) (*Y – vidutinis mėnesinis EUR/USD kursas)
• Produkto kaina apskaičiuota pagal atitinkamų aukščiausių „Gasoline 10ppm“ kotiruočių, skelbiamų Platts „European marketscan“ leidinyje stulpelyje „Cargoes CIF NWE / Basis ARA”, kotiruotės kodas AAXFQ00, reikšmių vidurkį, taikant atitinkamą kainos nuolaidą/premiją „A“, ir pagal atitinkamų aukščiausių Fuel Grade Ethanol T2 kotiruočių, skelbiamų Platts „Biofuelscan“ leidinyje stulpelyje „Barges FOB Rotterdam” kotiruotės kodas AAYDT00, reikšmių vidurkį. Dalyviai teikdami savo pasiūlymus nurodo priimtiną nuokrypį JAV doleriais  už vieną metrinę toną, t. y. „A“ reikšmę.
• Produkto kiekio, išvežto (pakrauto į transporto priemones) per atitinkamą kalendorinį mėnesį, kainos apskaičiavimui bus taikomi 7 punkte nurodytų kotiruočių aukščiausių reikšmių, publikuotų per tą mėnesį, per kurį bus išsivežamas Produktas (imant reikšmes nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos (abi datos imtinai), vidurkiai. Prie paskaičiuotos kainos bus pridedamas PVM.
• Pirkėjas turi teisę siūlyti Pardavėjui ir kitą Produkto įkainojimo laikotarpį. Bet kuriuo atveju, Pardavėjas pasilieka teisę gavęs pasiūlymus priimti sprendimą dėl geriausios pasiūlytos Produkto pardavimo galutinės kainos.
• Aukciono Laimėtojas įsipareigoja išvežti įsigytą Produktą pilna apimtimi iš Pardavėjo terminalo per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo.
• Į Produkto kainą nėra įskaičiuotas pakrovimo į Pirkėjo transportą mokestis. Krovos paslaugos mokestis bus 6,00 EUR/mt (šeši eurai už metrinę toną) (be PVM). Tuo atveju, jeigu Aukciono Laimėtojas neturi su Pardavėju galiojančios naftos produktų krovos paslaugų terminale sutarties, Aukciono Laimėtojas privalo sudaryti tokią sutartį per 3 (tris) darbo dienas po Aukciono pabaigos.
• Pardavėjas parduodamam Produktui išduos biodalies tvarumo sertifikatus.
• Ne vėliau kaip iki pasiūlymų Aukcionui pateikimo termino pabaigos Dalyvis privalo pateikti Produkto pirkimo pasiūlymą, užpildytą pagal pridėtą formą, įmonės registracijos pažymėjimo, kitų steigimo dokumentų kopijas bei atstovavimo dokumentus (įgaliojimą) Aukciono Procedūroje nustatyta tvarka.
• Ne vėliau kaip iki pasiūlymų Aukcionui pateikimo termino pabaigos Dalyvis gali paimti Produkto mėginį ir atlikti papildomą tyrimą savo lėšomis.
•  Išankstinės kainos sąskaita faktūra išrašoma ne vėliau, kaip likus 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki pirmosios Produkto išgabenimo iš Terminalo dienos. Išankstinės kainos sąskaita faktūra už Produktą turi būti apmokėta ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki pirmosios Produkto išgabenimo iš Terminalo dienos. Atsižvelgiant į Pirkėjo finansinę padėtį, Pardavėjas gali taikyti išankstinės kainos sąskaitos faktūros apmokėjimo atidėjimą, tačiau ne ilgesnį nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Išankstinė vieno kubinio metro Produkto kaina apskaičiuojama pagal 6 punkte nurodytą formulę, taikant 7 punkte nurodytų kotiruočių aukščiausių reikšmių vidurkius publikuotus paskutinę žinomą publikacijos dieną iki išankstinės kainos sąskaitos faktūros išrašymo dienos.
• Per 5 (penkias) darbo dienas po atitinkamo mėnesio, per kurį buvo išvežamas produktas,  pasibaigimo, Pardavėjas išrašo ir išsiunčia PVM sąskaitą faktūrą Pirkėjui el. paštu už faktiškai išvežtą Produkto kiekį. Pirkėjas įsipareigoja apmokėti skirtumą tarp išankstinės kainos sąskaitoje faktūroje ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytos Produkto vertės per 3 (tris) darbo dienas nuo paskutinės PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Iš mokėtinų sumų pagal PVM sąskaitas faktūras, išskaitoma Pirkėjo pagal išankstinės kainos sąskaitą sumokėta suma. Jei Pirkėjo sumokėta suma pagal išankstinės kainos sąskaitą faktūrą viršija pagal PVM sąskaitas faktūras už faktiškai išvežtą Produktą sumokėtas sumas, tuo atveju Pardavėjas įsipareigoja kompensuoti skirtumą Pirkėjui per 3 (tris) darbo dienas nuo galutinės Produkto kainos nustatymo dienos. Mokėjimo diena yra laikoma diena, kai pinigai už Produktą yra įskaityti į Pardavėjo banko sąskaitą.
• Vykdomo Aukciono eiga ir grafikas:

Data	Veiksmas
2021-05-17	Kvietimas teikti pasiūlymus – Pranešimas apie vykdomą Aukcioną.
2021-05-24	Dalyvių pasiūlymų Aukcionui teikimo termino pabaiga.
2021-05-27	Aukciono komisija įvertina pateiktus pasiūlymus uždarame posėdyje ir paskelbia Aukciono Laimėtoją.*
2021-05-31	Sutarties su Aukciono Laimėtoju pasirašymas.

 

• Pasiūlymai, kartu su šiame pranešime nurodytais dokumentais, Procedūroje nustatyta tvarka turi būti pateikti Pardavėjo nurodytam atsakingam asmeniui – vyresniajai komercinių operacijų vadybininkei Sabinai Digrienei, elektroniniu paštu [email protected] ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 24 d. 16.30 val. Lietuvos laiku.
• Pasiūlymų pateikimo, vertinimo, Aukciono Laimėtojo paskelbimo, Sutarties su Aukciono Laimėtoju pasirašymą, taip pat visas kitas Produkto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Procedūra bei pagrindinės Produkto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.

 
Pridedama:

1. Nefasuotų naftos produktų pardavimo aukciono būdu procedūra
2. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (AB „Klaipėdos nafta“ paslaugų teikimo bendrosios nuostatos ir sąlygos; AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių iškrovimo/pakrovimo iš/į autotransportą tvarka ir sąlygos)
3. Produkto tyrimų protokolas
4. Pasiūlymo Aukcionui forma