SGD ir naftos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) išsirinko tarptautinius ekspertus, kurie konsultuos rengiant naują bendrovės 10 metų veiklos strategiją. KN skelbtą konsultantų konkursą laimėjo visame pasaulyje veikianti bendrovė „Roland Berger“.
 
Dabartinė KN verslo strategija galioja iki 2020 metų, todėl bendrovė pradėjo rengti naujo dešimties metų laikotarpio – iki 2030 metų – strategiją.
 
„Ateityje numatome ambicingą plėtrą globalioje rinkoje. Siekdami išnaudoti sukauptą patirtį Klaipėdoje ketiname vystyti kitus SGD terminalus įvairiuose žemynuose, tapti išvystytų terminalų dalininkais bei teikti operavimo ir priežiūros paslaugas. Todėl kuriant strategiją reikalinga informacija ir vertinimai apie geriausių pasaulio infrastruktūros įmonių patirtį, siektiną grąžą akcininkams bei rizikų valdymą“, – priežastis, paskatinusias ieškoti konsultantų, vardija Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
KN viešai skelbtame konkurse galėjo dalyvauti kiekviena konsultacijų bendrovė, atitinkanti pirkimo sąlygose numatytus kriterijus, tarp kurių svarbiausi buvo konsultantų kompetencija ir paslaugų kaina.
 
„Renkantis konsultantus mums buvo svarbios ne tik jų technologinės žinios, bet ir verslo vadybos kompetencijos, įsigilinimas ir į pasaulinį, ir į Lietuvos kaimyninių šalių kontekstą. Be to, atsižvelgėme ir į ekonominį konkurso dalyvių teikto pasiūlymo vertės naudingumą“, – teigia M. Jusius.
 
KN vadovas pažymi, kad konkursą laimėjusi „Roland Berger“ bendrovė iš kitų išsiskyrė geru pasaulinių dujų ir naftos verslo sektoriaus tendencijų išmanymu, giliu KN aktualaus regioninio konteksto supratimu.
 
Konkurse dalyvavo šeši dalyviai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, kuriuos vertino KN darbuotojų komisija, sudaryta iš  pirkimų, finansų bei verslo analizės padalinių atstovų. Vykdytą pirkimą stebėjo ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai, su kuriais buvo aptarta pirkimo vykdymo eiga.

Tikimasi, kad nauja KN strategija bus parengta šių metų pirmąjį ketvirtį.
 

Sausio 28 dieną KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale atliekama jau 20-toji mažos apimties SGD perkrovos operacija. Pirmadienį krovinio iš Klaipėdos SGD terminalo perkrauti atvyko KN kartu su partneriu valdomas SGD bunkeriavimo ir transportavimo laivas „Kairos“.
 
SGD perkrovos operacijos Klaipėdoje vykdomos jau antrus metus. Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje perkrovos iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį operacija atlikta 2017 m. pradžioje, kai terminale priimtas ir užpildytas mažos apimties SGD transportavimo dujovežis „Coral Energy“. Tuomet Lietuva tapo 12-ąja šalimi pasaulyje, iš kurios vyksta SGD reeksportas.
 
Iki šiol Klaipėdos uoste SGD buvo perkrautos 20 kartų į „Shell“, „Gasum“ (buv. „Skangas“) ir kitų bendrovių dujovežius,  o kroviniai jais reeksportuoti į Švedijos, Suomijos bei Norvegijos mažos apimties SGD importo terminalus bei perkrauti Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje.
 
Nuo 2017 m. pradžios į mažos apimties dujovežius buvo perkrauta beveik 144 tūkst. kub. m SGD (2018 m. – 47,2 tūkst. kub. m).
 
„Sparčiai augantis mažos apimties SGD perkrovų skaičius rodo verslo susidomėjimą visame pasaulyje augančia mažos apimties SGD krovinių reeksporto rinka – nuo šių metų pradžios Klaipėdoje tai jau penkta tokio pobūdžio operacija. Klaipėdos SGD terminale bei SGD paskirstymo stotyje teikiamomis paslaugomis klientai naudojasi ne tik dėl patogios mūsų infrastruktūros geografinės padėties Baltijos jūros regione, bet ir dėl didelio mūsų terminalo lankstumo. Tai svarbu, kadangi Klaipėdoje vystant SGD veiklas atsiranda galimybė mažinti SGD terminalo veiklos kaštus per saugumo dedamąją, kuri sudaro dalį dujų kainos vartotojams Lietuvoje“, - sakė KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
 
M. Jusius pažymi, kad KN užtikrino visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione, o verslas vertina galimybę vienoje vietoje gauti visas reikiamas integruotas SGD logistikos paslaugas – SGD perkrovą, laikymą, dujinimą ar tiekimą sausuma bei jūra. Svarbu ir tai, kad Klaipėdoje sukurta vientisa SGD ir gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra gali naudotis visi be išimties SGD rinkos dalyviai vienodomis sąlygomis.
 
„Kairos“ krovinį iš Klaipėdos SGD terminalo gabens į KN valdomą SGD paskirstymo stotį. Tai jau antroji SGD bunkeriavimo ir transportavimo laivo „Kairos“ operacija Klaipėdos uoste. Pirmąsyk laivas prie Klaipėdos SGD terminalo prisišvartavo šių metų sausio 7 dieną.
 

Pirmadienį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio viena iš valdytojų yra naftos ir SGD terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN), pradeda pirmąją krovos operaciją Klaipėdoje. Didžiausias pasaulyje bunkeriavimo  laivas sustiprins KN plėtojamą SGD logistikos grandinę Baltijos jūros regione.
 
Pietų Korėjoje esančioje „Hyundai Mipo“ laivų statykloje pastatytas laivas savo kelionę į Europą pradėjo praėjusių metų spalį, o Klaipėdą pasiekė gruodžio viduryje.
 
Klaipėdos uoste naujasis 117 m ilgio laivas, dviejose talpyklose galintis gabenti iki 7,5 tūkst. m3 SGD, bus naudojamas SGD perkrovai iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį. Šiandien pradedama SGD perkrova iš laivo-saugyklos „Independence“.
 
„Kairos“ pradėjus veiklą užtikrinsime konkurencingesnę paslaugų kainą SGD paskirstymo stoties naudotojams ir įtvirtinsime KN kaip bendrovę, klientams siūlančią visą SGD tiekimo logistikos grandį. Tai ne tik sumažins SGD tiekimo grandinės kainą, tačiau ir užtikrins sklandų ir operatyvų paslaugos teikimą paskirstymo stoties naudotojams“, – sako Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
Naujasis bunkeriavimo laivas priklauso bendrai „Babcock International Group“ ir „Bernhard Schulte“ bendrovei „Babcock Schulte Energy“ (BSE), o jį naudoja „Nauticor“ ir „Klaipėdos naftos“ bendra įmonė „Blue LNG“.
 
Planuojama, kad į uostamiestį SGD perkrovos operacijoms atlikti „Kairos“ užsuks bent kartą kas du mėnesius. Likusį laiką laivu rūpinsis ir naudosis Vokietijos bendrovė „Nauticor“, planuojanti aptarnauti kitus Baltijos bei Šiaurės jūrų uostuose esančius SGD terminalus.
 
„Kairos“ yra didžiausias pasaulyje bunkeriavimo laivas, pasižymintis ypatingomis savybėmis: jame nėra balastinio vandens tvarkymo sistemos ir yra įmontuota suslėgtų gamtinių dujų talpykla, kurioje surenkami iš klientų laivų grąžinami dujų garai.
 
Naujų SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivų atsiradimas didina regiono SGD rinkos konkurencingumą bei prieinamumą, o šioje augančioje rinkoje KN tampa svarbiu žaidėju. Praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjusi SGD paskirstymo stotis leidžia efektyviau išnaudoti SGD terminalą. Galimybė iš SGD paskirstymo stoties bunkeriuoti SGD varomus laivus, krauti nedidelės apimties krovinius į laivus bei autocisternas užtikrina visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione ir taip kuria pridėtinę vertę Lietuvai.
 
SGD bunkeriavimo ir perkrovimo infrastruktūra itin aktuali taps 2020 metais, kai visame pasaulyje įsigalios griežtesnės sieros dioksido išleidimo į aplinką normos. Taršų kurą naudojantys komerciniai laivai turės pereiti prie ekologiškesnių alternatyvų, iš kurių SGD laikoma viena efektyviausių.
 
Konsultavimo bendrovės DNV GL duomenimis, visame pasaulyje plaukioja  132 SGD varomi laivai, antra tiek yra užsakyti ir planuojami pastatyti iki 2022 metų. Didžiausia tokių laivų koncentracija šiuo metu fiksuojama Šiaurės ir Baltijos jūrose.


 

Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis?
 
Susipažinkite su 7 naudomis informaciniame video iš serijos #energetinėlaisvė:



1. Sutaupome, nes dujas perkame pigiau    

Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga.

2, Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams  

„Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai.
 
Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai 2021 m. bus baigta statyti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią finansuoja Europos Sąjunga.

3. Būsime tikri, kad šaltą žiemą turėsime dujų  

Šiuo metu Lietuva dujų gali įsigyti dviem keliais – vamzdynu iš „Gazprom“ per Baltarusiją arba iš bet kurio SGD pardavėjo visame pasaulyje per Klaipėdos SGD terminalą. Vadinasi, nutrūkus tiekimui vienu keliu, visada yra antrasis. Lietuva neturi tokio dydžio dujų saugyklos, kurioje galėtų laikyti tiek dujų, kad jų užtektų visai žiemai daugiabučių, namų šildymui, pramonės gamykloms.
 
Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, galima prisiminti naftotiekio „Draugystė“ istoriją, kai 2006 m. Rusija vienašališkai uždarė į Lietuvą naftą tiekusį vamzdyną: „Gerai, kad Lietuva jau turėjo išsigelbėjimą – Būtingės naftos terminalą. Jau 12 metų tai yra vienintelis kelias, pro kurį į Lietuvą patenka nafta“.

4. SGD terminalų industrijos žinių sklaida Lietuvoje  

Klaipėdos universitetas šiuo metu yra vienintelis Baltijos jūros regione, rengiantis SGD terminalų inžinerijos specialistus. Ši studijų programa pradėta 2016 m., šiuo metu SGD inžineriją studijuoja 18 studentų, iš kurių 3 yra doktorantai, jau rengiantys SGD srities disertacijas. Remiantis Klaipėdos universiteto atliktu žvalgomuoju tyrimu, skaičiuojama, kad plečiant SGD veiklą Baltijos jūros regione, kiekvienais metais reikėtų apie 17-22 SGD terminalų inžinerijos absolventų.


5. Tarptautinis bendradarbiavimas energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse  

Jau daugiau nei dvejus metus Klaipėdoje veikia SGD klasteris, vienijantis 14 narių, tarp kurių ir solidūs tarptautiniai partneriai – „Emerson“, SGS ir DNV-GL. Klasteris siekia užtikrinti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse.
 
Klasterio nariai inicijavo SGD kompetencijų centro įkūrimą, kuriame dirba mūsų šalies mokslininkai, o pirmuoju solidžiu rėmėju kuriant kompetencijų centro mokymų infrastruktūrą tapo JAV automatikos sprendimų korporacija „Emerson“, padovanojusi modernią automatinę įrangą.


6. Daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl laivo-saugyklos naudojimo  

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad SGD terminalų paklausa pasaulyje auga: Vokietija stato du naujus terminalus, Lenkija plečia Svinouščės SGD terminalą, Rusija baigė statyti SGD importo terminalą Kaliningrade. Importo terminalus stato ir Panama, Bangladešas, Filipinai bei Kataras.
 
„Pasikeitus įvairioms galimoms aplinkybėms, įsigytą laivą-saugyklą Lietuva bet kada galės parduoti arba išnuomoti užsienio šalims“, – įsitikinęs M. Jusius.

7. Pasaulis ir Lietuva – su SGD  

„Bloomberg“ naujosios energetikos finansų padalinio duomenimis, SGD jau tampa neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. O Lietuva – svarbia pasaulinės SGD rinkos dalyve. Iki 2030 m. SGD poreikis augs visame pasaulyje, taip pat ir Europoje – nuo 200 mln. metrinių tonų per metus 2018 m. iki 250 mln. metrinių tonų per metus po dvylikos metų.