Komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius

Pasauliui įžengus į COVID-19 pandemijos etapą, su naujais išbandymais tenka susidurti ir darbuotojams, ir darbdaviams. Vadovams kyla rimtas iššūkis – užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį savo komandos saugumą. Kuo didesnis veiklos kompleksiškumas, tuo sudėtingesnė tampa ši įmonės vadovų komandos užduotis. Iš darbuotojo perspektyvos – tai geras testas išmėginti, ar jo darbdavys nuosekliai laikosi deklaruojamo elgesio standarto ir įmonės vertybių.
 
Darbas iš namų – daugiau nei mada. Turbūt šiame kontekste net neverta kalbėti apie realiai sergančius įmonės darbuotojus, kurie ir taip neturėtų būti darbe. Visgi tokiu pandemijos laikotarpiu bendrovei turėtų būti svarbu užtikrinti, kad ji neprisidėtų prie viruso plėtros. Kiekvienas verslas randa savo būdų, kaip su tuo dirbti – paprasčiausia, žinoma, tiems, kurie savo veikloje ir taip taiko darbo iš namų praktiką. Tokių įmonių darbuotojai yra aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, kurios įgalina virtualų bendradarbiavimą ir iš esmės nesukuria didesnio skirtumo dėl fizinės darbuotojo darbo vietos.
 
Tuomet belieka apsispręsti kaip pandeminiu laikotarpiu bus organizuojamas kasdienis darbas. Mūsų įmonėje visiems darbuotojams, kurie turi kompiuterizuotą darbo vietą, rekomendavome dirbti iš namų. Tokiu atveju tie, kurie turi mažamečių vaikų, kartu turės galimybę be papildomo streso rūpintis savo atžalomis, neinančiomis į darželius ar mokyklas. Kitų atveju – užtikrinsime viruso plėtros prevenciją ir apsaugosime kuo didesnį savo darbuotojų skaičių.
 
Kai darbuotojai – už tūkstančių kilometrų. Jeigu jūsų įmonės veiklos geografija – tarptautinė, didžiausias iššūkis yra įvertinti globalių grėsmių kontekstą ir suformuluoti rekomendacijas savo komandai. Ar darbuotojai turėtų likti ten, kur yra, nes keliauti nesaugu, ar visgi turėtų grįžti, nes savoje šalyje saugiau? O jeigu grįš – kaip spręsite karantino klausimą? Juk darbuotojų namuose gali laukti vaikai, pagyvenę tėvai ar besilaukiančios žmonos. Tad asmeninės darbuotojo rizikos kaina gali gerokai išaugti. KN priėmėme sprendimą karantino laikotarpiu grįžusiems darbuotojams suteikti patogų apgyvendinimą ir tokiu būdu apsaugoti savo darbuotojų šeimos narius ir artimuosius.
 
Žvelgti plačiau. Jūsų darbuotojų šeimos nariai taip pat gali dirbti geografiškai plačiose rinkose. O tai reiškia, kad galimybė pernešti virusą iš vienos darbovietės į kitą tampa labiau nei reali. Būtent todėl savo darbuotojams pasakėme – jei jūsų šeimos narys grįžo iš komandiruotės, jums taip pat taikomas karantinas, kurio metu raginame dirbti iš namų. Vėlgi prisimename jau anksčiau minėtą principą – atsakingam verslui turėtų būti svarbi viruso plėtros prevencija.
 
O kaip su darbininkais? Išties yra darbų, ypač pramonės sektoriuje, kurie negali būti atlikti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad jūsų darbuotojams tektų kuo mažiau susidurti su potencialiais rizikos šaltiniais – bendrauti su rangovais, tiekėjais ir pan. O tais atvejais, kai tokių kontaktų apriboti nepavyksta – aprūpinti darbuotojus pakankamomis saugos priemonėmis, suteikti papildomų žinių ar priminti saugaus darbo principus.
 
COVID-19 grėsmės akivaizdoje verslai turės įsivertinti savo verslo atsparumą, veiklos tęstinumo planų efektyvumą ir atsakingai rūpintis darbuotojais. COVID-19 ilgainiui bus įveiktas. Sėkmingai išlaikiusių šio viruso padiktuotą egzaminą įmonių darbuotojai mainais jas apdovanos dar didesniu savo rūpesčiu. O įsitraukę ir įmone pasitikintys darbuotojai – būtina sveiko ir sėkmingo verslo sąlyga.

Praėjusį mėnesį patvirtintoje KN strategijoje iki 2030 metų numatyti ambicingi SGD segmento plėtros planai turi tvirtą pagrindą: KN valdomame Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale toliau fiksuojami rekordiniai intensyvios ir efektyvios veiklos rodikliai. Vasario mėn. veiklos apimtis praėjusių metų rodiklius viršija net keliolika kartų.
 
Vasario mėnesį į Klaipėdos SGD terminalą 2 dideliais ir 3 mažais dujovežiais atgabenta beveik 300 tūkst. kub. m SGD, terminale išdujinta 1,86 TWh dujų. Išdujinimo rodiklis šiemet vasario mėn. buvo daugiau nei 10 kartų didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Pažymėtina, kad tokį skirtumą iš dalies lėmė ir pernai vasario pabaigoje pradėti vykdyti iš anksto planuoti laivo-saugyklos techninės patikros ir priežiūros darbai, kurių metu terminalo veikla buvo laikinai sustabdyta. Visgi lyginant šių metų vasario mėn. ir šių metų sausio mėn. išdujinimo rodiklius, vasarį fiksuota apie 32 proc. didesnė terminalo veiklos apimtis. Didžioji dalis SGD – apie 91 proc. – atgabenta iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.
 
„Praėjusių metų pabaigoje iškeltas lūkestis ir toliau didinti Klaipėdos SGD terminalo efektyvumą išsipildė su kaupu. Auganti išdujinimo apimtis rodo Klaipėdoje teikiamų paslaugų paklausą. Klientai toliau naudojasi žemų SGD kainų periodu, o žemas kainas leidžianti išnaudoti Klaipėdoje turima SGD infrastruktūra neša naudą mūsų komerciniams klientams ir visos Lietuvos buitiniams dujų vartotojams. Tendencija palanki ir ateičiai: analitikai įsitikinę, kad pasaulinė SGD rinka iki 2040 metų padvigubės, o Klaipėdos SGD terminalo potencialą įvertino ir tokios tarptautinės organizacijos kaip Šiaurės investicijų bankas, kuris šią savaitę patvirtino skirsiantis iki 160 mln. eurų paskolą plaukiojančio SGD saugojimo ir išdujinimo įrenginio (FSRU) įsigijimui finansuoti“, – akcentuoja Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
 
Preliminariais duomenimis kovo mėnesį planuojamas net didesnės SGD terminalo veiklos apimtys nei vasarį: planuojama, kad kovo mėnesį 2 dideli ir 6 maži dujovežiai atgabens apie 332 tūkst. kub. m SGD, bus išdujinta šiek tiek daugiau nei 1,86 TWh dujų.
 

Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašė 25 metų trukmės paskolos sutartį, skirtą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugojimo ir išdujinimo įrenginio (FSRU) įsigijimui finansuoti.

NIB paskola galės būti pradėta naudoti  2024 m. pabaigoje, kai pasibaigs šiuo metu galiojanti laivo-saugyklos nuomos ir paslaugų sutartis ir SGD terminalo operatorius, pasirinkęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kaip numato įstatymas, nuosavybės teise įsigis FSRU. Suteikiamas finansavimas padengs pasirinkto SGD įrenginio įsigijimo išlaidas – iki 160 mln. eurų.

 „Finansavimas užtikrins ilgalaikį nepriklausomą gamtinių dujų tiekimą į Lietuvos ir Baltijos šalių rinkas“, – teigia NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.

KN vertinimu, dujos išliks svarbiu ištekliumi Lietuvai pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. Sprendimą įsigyti laivą-saugyklą patvirtina skirtingos analitikų prognozės, kad dujų vartojimas šalyje išliks stabilus per ateinančius dešimtmečius, taip pat regione įgyvendinamų infrastruktūros jungčių projektų atveriamos galimybės.

„Energetikos rinkai patiriant transformaciją, rinkos dalyviams kuriant inovacijas ir ieškant išeičių mažinti poveikį aplinkai, Klaipėdoje turime pažangią dujų tiekimo infrastruktūrą, galinčią užtikrinti esamus ir būsimus dujų vartotojų poreikius Baltijos jūros regione ir Centrinėje Europoje. Klaipėdos terminalą matome kaip novatorišką paslaugų centrą, kuriantį pridėtinę vertę verslui, pereinančiam prie žalesnės ekonomikos kuriamų galimybių“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

2019 m. pabaigoje NIB suteikė KN 134,1 mln. EUR vertės paskolą, skirtą padengti mokamoms  nuomos įmokoms ir išlaikyti panašius tarifus visą terminalo naudojimo laikotarpį – tiek prieš laivo įsigijimą, tiek jį įsigijus. Sprendimas finansuoti SGD terminalą buvo grindžiamas jo strategine svarba Lietuvai. Viso, tai jau ketvirtoji NIB ir KN paskolos sutartis.

KN yra tarptautinė SGD ir naftos terminalų operatorė, savo klientams užtikrinanti saugią, patikimą ir efektyvią prieigą prie pasaulinės energijos rinkos, tvariai vystant, eksploatuojant ir investuojant į daugiafunkcius suskystintų gamtinių dujų terminalus visame pasaulyje.

NIB yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. Tarptautinės skolinimosi reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ ir „Moody‘s" yra suteikusios NIB didžiausią įmanomą AAA/Aaa kredito reitingą.

Kovo 8 d. Klaipėdos uoste pirmąjį kartą sėkmingai įvykdyta laivo bunkeriavimo suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) operacija. Jos metu Malkų įlankos terminale cementovežio „MV Greenland“ kuro talpa buvo pripildyta dujomis.
 
Pirmojoje SGD bunkeriavimo operacijoje bendradarbiavo net kelios skirtingos šalys – KN (AB „Klaipėdos nafta“, Norvegijos  kompanija „Cryo Shipping AS“, „Limarko“ grupės įmonė UAB „Baltkonta“ ir UAB „Ignitis“, – tokiu būdu prisidedančios prie mažiau aplinką teršiančios laivybos ir šiame sektoriuje vis labiau matomų teigiamų pokyčių.
 
„Cryo Shipping“ į Klaipėdą atplukdė švariausiu iškastiniu SGD kuru jau pripildytą intermodalų ISO konteinerį, kuris gali būti montuojamas tiek ant traukinio platformos, tiek ant vilkiko. Šįkart SGD užpildytas ISO konteineris keltuvu buvo užkeltas ant „Baltkontos“ vilkiko ir nugabentas į Malkų įlankos terminalą. Pirmąją Klaipėdos uoste bunkeriavimo operaciją iš ISO konteinerio į cementovežį vykdė patirtį laivybos ir dujų bei naftos srityse turinti kompanija „Cryo Shipping AS“, siūlanti saugius, į klientą orientuotus ir klientams pritaikytus bunkeriavimo sprendimus.
 
Iš ant vilkiko sumontuoto ISO konteinerio į cementovežio „MV Greenland“ kuro talpą buvo perkrauta
45 kub. m SGD. Bunkeriavimo operacija vyko pagal visus gerosios praktikos reikalavimus bei Europos jūrų saugumo agentūros rekomendacijas.
 
Atlikus laivo bunkeriavimą, ISO konteineris SGD dujomis, kurias „Cryo Shipping“ įsigijo iš UAB „Ignitis“, buvo pripildytas KN operuojamoje antžeminėje SGD paskirstymo stotyje. Cementovežis „MV Greenland“ šiomis dujomis Klaipėdoje bus bunkeruojamas dar kovą.
 
Nicholai H. Olsen, „Cryo Shipping AS“ direktorius, pažymi, kad Klaipėda cementovežio bunkeriavimui pasirinkta dėl uoste esančios KN SGD paskirstymo stoties infrastruktūros. Anot jo, proveržis SGD bunkeriavimo srityje Klaipėdos uoste įvyko tik visų partnerių susitelkimo ir bendradarbiavimo dėka.
 
„Esame labai dėkingi už visą pagalbą, kurios itin daug sulaukėme iš visų šioje operacijoje dalyvavusių šalių. Tikimės, kad ateityje Klaipėda taps svarbiu SGD bunkeriavimo uostu, „Cryo Shipping“ šį siekį rems ir skatins“, - teigė N. H. Olsen.
 
„Cryo Shipping AS“ vadovas teigia, kad ateityje įmonė turi planų įsigyti SGD bunkeriavimo laivą, kuriuo bunkeriavimą vykdytų ir Klaipėdos uoste.
 
Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, jog visą procesą sunkino faktas, kad šiai dienai Lietuvoje nėra SGD bunkeriavimą reglamentuojančių teisės aktų.
 
„Pirminis SGD bunkeriavimą uoste reglamentuojantis dokumentas bus Uosto laivybos taisyklės, kurių pakeitimo laukia visa SGD bunkeriavimu suinteresuota bendruomenė. Kol jų nėra, tam, kad „Cryo Shipping AS“ gautų leidimą Klaipėdos uoste atlikti pirmąją SGD bunkeriavimo operaciją, teko nueiti ilgą kelią ir susiderinti daugybę dokumentų, kurie apibrėžtų saugią operaciją ir užtikrintų Uosto kapitono tarnybos leidimo šiam konkrečiam atvejui gavimą Klaipėdos uoste“, - sako D. Šilenskis.
 
Kęstutis Kairys, UAB „Baltkonta“ vadovas, pastebi, kad pirmoji Klaipėdoje įvykusi bunkeriavimo operacija yra itin gera žinia rinkos dalyviams ir didelis postūmis SGD srityje.
 
„Pamenu, kad prieš dvejus metus dar tik svarstėme apie galimybę laivą bunkeriuoti iš autocisternos. Šiandien ši galimybė tapo realybe ir neabejoju, kad ši žinia pasieks daugelį laivų savininkų, kurie Klaipėdą atras kaip SGD bunkeriavimo uostą“, - teigia K. Kairys.
 
2019 metais Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aplankė ne vienas SGD varomas laivas. Galima būtų išskirti kompanijų „Unifeeder“ („Wes Amelie“), Containerships („Nord“, „Aurora“, „Polar“), „Furetank“ („Fure Ven“, „Fure West“, „Ramanda“), „Norlines“ („Kvitbjorn“) SGD varomus laivus. Pastebimi ir kitų kompanijų pavieniai SGD varomų laivų užplaukimai į Klaipėdos uostą. Pažymėtina, kad iki šiol Klaipėdos uoste fiksuoti SGD varomi laivai į uostą buvo užplaukę krovos, o ne SGD bunkeriavimo, t.y. SGD kaip kuro užpylimo į laivo kuro talpas, tikslais.
 
Savaitgalį Klaipėdos uoste vykusi SGD bunkeriavimo operacija kol kas yra pirmoji. Tačiau D. Šilenskis sako, kad vertinant SGD varomų laivų skaičių bei augantį jų užsakymų skaičių Baltijos ir Šiaurės jūrose, SGD bunkeriavimo procedūrų daugės.

Konsultavimo ir klasifikavimo bendrovės DNV GL duomenimis, visame pasaulyje plaukioja 177 SGD varomi laivai, o iki 2027 m. bus pastatytos dar 208 šį kurą naudojančios jūrų transporto priemonės.  Didžiausia tokių laivų koncentracija šiuo metu fiksuojama Šiaurės ir Baltijos jūrose.
„Naujų SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivų atsiradimas didina regiono SGD rinkos konkurencingumą bei prieinamumą bei sudaro palankesnes sąlygas efektyviau išnaudoti Klaipėdoje sukurtą SGD infrastruktūrą“, - sako D. Šilenskis.

Į Klaipėdos uostą ateinantys SGD varomi laivai gali būti bunkeriuojami pagal visas tris schemas: įvairiuose uosto krovos terminaluose iš SGD autocisternos į laivą, iš terminalo į laivą tam pritaikytoje KN operuojamoje SGD paskirstymo stotyje bei iš laivo į laivą. Nors Klaipėdoje šiuo metu nėra nuolat reziduojančio SGD bunkeriavimo laivo, tačiau Baltijos ir Šiaurės jūrų regione SGD transportavimo ir bunkeriavimo paslaugas teikia keletas laivų, kurių paslaugomis galima naudotis.