Paskirstyti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) baigė kasmetinę procedūrą – SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams, kurie prasideda 2020 m. spalio 1 d. ir trunka iki kitų metų rugsėjo 30 d. Šios procedūros metu sutartys pasirašytos su 2 klientais dėl 8,4 TWh SGD išdujinimo pajėgumų. 

Palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 5 TWh, o per visus metus išdujinta net 22,139 TWh gamtinių dujų.

Per einamuosius dujų metus (nuo 2019 m. spalio) SGD terminale priimti 49 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 21 dujovežio. Per šį laikotarpį atgabenta 2,4 mln. kub. metrų SGD arba 15,2 TWh gamtinių dujų, kai bendras Lietuvos gamtinių dujų suvartojimas per šį laikotarpį buvo 17,3 TWh – t. y. daugiau nei 87 proc. gamtinių dujų patiekta per SGD terminalą. 69 proc. SGD importuota iš Norvegijos, 18 proc. iš – JAV, 12 proc. – iš Rusijos (mažos apimties kroviniai).

„SGD terminalo veikloje akivaizdi tendencija, jog terminalo naudotojai yra labiau linkę užsakyti laisvus terminalo pajėgumus dujų metų eigoje, nei juos rezervuoti metinės pajėgumų skirstymo procedūros metu. Tokią praktiką sąlygoja žemų pasaulinių SGD kainų, kurios vyrauja jau nuo metų pradžios, ir su tuo susijusios trumpalaikių sandorių (angl. spot) rinkos dinamikos. SGD terminalas sudaro galimybes klientams lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius terminale. Tokį terminalo lankstumą labai vertina terminalo naudotojai ir lygina jį su dujų importu vamzdžiu, kuris tokio lankstumo nesuteikia“, – komentuoja dr. Arūnas Molis, KN Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas.

Pasak A. Molio, SGD ir toliau išliks tas energijos šaltinis, kuris garantuos skaidrią kainodarą, priimtiną kainų lygį ir galimybę lanksčiai reaguoti į gamtinių dujų paklausą – duomenys rodo, jog pasaulinėje SGD rinkoje net 34 proc. sudaromų sandorių yra vienkartiniai arba pagal trumpalaikius kontraktus.

„Esant dujų pertekliui rinkoje, tiekėjams svarbu realizuoti išgautus kiekius ir plėsti rinką – tuo sėkmingai naudojasi SGD terminalo klientai Baltijos šalyse, ant svarstyklių dėdami atitinkamai vamzdžiu importuojamų dujų kaštus ir lygindami jas su SGD kainomis rinkoje, kurios pastaruoju metu yra žemesnės. Taigi, turint SGD terminalą, kaip alternatyvą vamzdžiui, Lietuvos gamtinių dujų naudotojai per metus gauna didesnę finansinę naudą, nei visos su terminalu susijusios metinės sąnaudos“, – pažymi A. Molis.

Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 3,75 mlrd. nm3, o tai sudaro 44 TWh per metus, taikant santykinį plėtimosi koeficientą 1:580 ir gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,85 kWh/nm3. Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima rezervuoti ir dujų metų eigoje.

Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei KN generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles.

 

Per Klaipėdoje esantį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą bus importuotas ir išdujintas jau antras, didžiausias šiais metais SGD krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Apie 155 tūkst. kub. m SGD atgabena dujovežis „Energy Liberty“, kuris terminalą turėtų pasiekti naktį iš gegužės 22 į 23 d.
 
Galimybę įsigyti ir importuoti tokio masto krovinį iš JAV Klaipėdos SGD terminalo komerciniams naudotojams lėmė palanki situacija tarptautinėje SGD rinkoje. Nuo metų pradžios stebima tendencija, jog į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos terminalo komercinių naudotojų yra įsigyjamos pigiau nei vidutinė svertinė visų SGD sandorių, sudarytų pagal neatidėliotinas sutartis, kaina (TTF indeksas, žr. diagramą).
 
Dujovežis „Energy Liberty“ į Klaipėdą atvyksta iš „Sabine Pass“ SGD terminalo JAV, Luizianos valstijoje. Tai penktasis iš viso ir trečiasis šiais dujų metais SGD krovinys iš JAV. Iki šio krovinio atvykimo SGD, importuotos iš JAV, sudarė 5,47% nuo viso importuoto SGD kiekio Klaipėdos SGD terminale (nuo terminalo veiklos pradžios). Amerikietiškosios SGD pirmą kartą importuotos į Lietuvą 2017 m. rugpjūtį. Jos mūsų rinką pasiekė taip pat iš „Sabine Pass“ terminalo.  Kiek anksčiau šį mėnesį iš JAV į Klaipėdą atplukdyta 125 tūkst. kub. metrų SGD.
 
SGD iš JAV importo suaktyvėjimą lėmė neeilinė situacija SGD rinkoje, kai daugelis Europos dujų saugyklų buvo maksimaliai užpildytos, o JAV gamintojų kroviniai – prieinami rinkos dalyviams patraukliomis kainomis. Klaipėdos SGD terminalas, savo ruožtu, užtikrina terminalo naudotojams galimybes importuoti SGD iš gamintojų skirtinguose regionuose reaguojant į besikeičiančią situaciją neatidėliotinų sandorių rinkoje ir taip mažinti sąnaudas energetikos ištekliams.
 
Pasak dr. Arūno Molio, KN Klaipėdos SGD direktoriaus, SGD terminalo Lietuvoje regioniškumas, dujų tiekimo lankstumas ir skaidri kainodara turi teigiamą įtaką SGD paklausai regione pasinaudojant pasaulinės SGD rinkos galimybėmis.
 
„Kalbant apie SGD prekybą, JAV yra balansuojantis SGD tiekimo šaltinis pasaulyje, o Europa yra balansuojantis paklausos šaltinis jau kelerius pastaruosius metus. JAV yra statomos ir paleidžiamos naujos SGD skystinimo gamyklos, todėl atsiranda daugiau lankstaus, nebūtinai sutartimis su galutiniu pirkėju susaistyto, krovinio. Tokie kroviniai rinkoje turi paklausą. Šiame kontekste mūsų SGD terminalas jau yra suprantamas kaip įsitvirtinęs rinkos dalyvis ir terminalo naudotojai gali lanksčiai ir pagal aktualius poreikius rinktis importo šaltinius. Ir ne tik Lietuvoje ar Baltijos jūros regione kaip iki šiol  – kaip skelbiama neseniai EK publikuotoje ataskaitoje, Klaipėdos SGD terminalas, ypač po jungties su Lenkija atsiradimo, yra konkurencingas aprūpinimo SGD būdas Ukrainai, Baltarusijai ir kitoms ES Rytų Partnerystės šalims, matančiomis SGD panaudojimo perspektyvas pramonės, transporto ir kituose sektoriuose“, – komentuoja dr. Arūnas Molis.
 
KN Klaipėdos SGD direktoriaus teigimu, atsižvelgiant į faktą, kad per tris analizuojamus mėnesius vidutinis TTF dydis buvo didesnis nei vidutinė svertinė gamtinių dujų importo kaina Lietuvoje, galima daryti prielaidą, kad terminalo naudotojai, turintys ilgalaikius kontraktus, perka SGD pigiau. „SGD terminalo naudotojai tokią dujų importo alternatyvą renkasi patys, lygindami produkto ir visos logistinės grandinės sąnaudas su atitinkamais vamzdžiu importuojamų dujų kaštais. Mūsų skaičiavimai rodo, kad turint šią alternatyvą, gamtinių dujų naudotojai per metus gauna didesnę finansinę naudą, nei visos su terminalu susijusios metinės sąnaudos. Toks reiškinys ypač išryškėja, kai rinkoje yra dujų perteklius ir tiekėjams labai svarbu parduoti savo turimas atsargas. Šiame kontekste yra dėsninga ir suprantama, kad SGD vartojimo Lietuvos skatinimo priemonės randa savo vietą, pavyzdžiui, ir Lietuvos Vyriausybės Ateities ekonomikos DNR plane“, – sako A. Molis.

Priedas: Diagrama „Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos* EUR/MWh ir TTF** indekso palyginimas“
* Šis rodiklis apima informaciją, susijusią su į Lietuvą importuotomis dujomis, t. y. tiek per vamzdį, tiek per SGD terminalą.
** TTF kainų indeksas yra vidutinė svertinė visų sandorių, sudarytų pagal neatidėliotinas sutartis, kaina, kuri TTF pristatoma konkrečią dujų dieną. Jis yra atskaitos taškas sudarant SGD pirkimo/pardavimo sandorius

KN (AB “Klaipėdos nafta“) valdomame naftos produktų terminale užfiksuotas šviesiųjų naftos produktų lakiųjų organinių junginių (LOJ) rekuperatoriaus veiklos sutrikimas, įrenginiui veikiant mažesniu nei įprasta pajėgumu. Dėl to galėjo padidėti LOJ koncentracijos terminale. Bendrovė informavo visas susijusias institucijas ir skubiai ėmėsi veiksmų, kad būtų nustatyta ir likviduota gedimo priežastis. 

Lakiųjų organinių junginių rekuperavimo įrenginys, kuriame užfiksuotas sutrikimas, rekuperuoja benzino garus, susidarančius geležinkelio krovos estakadoje iš vagonų cisternų į talpyklas iškraunant benziną.
KN imasi visų priemonių, kad sutrikimas būtų pašalintas per maksimaliai trumpą laiką ir atstatytas rekuperatoriaus veiklos efektyvumas. Šiuo metu analizuojamos įrenginio sutrikimo priežastys, rengiamas priemonių planas LOJ įrenginio sutrikimams pašalinti bei rasti alternatyvų būdą panaudojant esamą infrastruktūrą užtikrinti LOJ valymo efektyvumą.

Bendrovė naftos terminalo teritorijoje turi įrengusi tris LOJ išmetimų matavimų taškus. Pagal jų duomenis, aplinkos ore viršijimų užfiksuota nebuvo. Tai reiškia, kad sumažėjęs rekuperatoriaus veiklos pajėgumas nei bendrovės teritorijoje, nei už jos ribų esminės įtakos aplinkai neturėjo.

Vieno iš geriausių pasaulio gamintojų įrenginys KN eksploatuojamas nuo 2012 m. – jo veiklos efektyvumas įprastai siekia 99 proc. Iki šiol KN veikloje nebuvo nustatyta panašaus pobūdžio sutrikimų ir lakiųjų organinių junginių leistinų verčių viršijimų.

Įsipareigojimas vykdyti tvarią veiklą bei tęsti investicijas į aplinkosaugos priemones yra KN dėmesio prioritetas. KN įgyvendina Aplinkosaugos priemonių planą, pagal kurį KN investicijos į aplinkosaugos sritį iki 2021 m. pabaigos bus pasiekusios 8 mln. eurų. Iki šiol (2013-2019 m. periodu) į aplinkos oro taršos mažinimo priemones  bendrovė jau investavo arti 5 mln. eurų.

Įgyvendinus visas bendrovės Aplinkosaugos plane numatomas priemones, LOJ galima koncentracija šalia bendrovės esančiose gyvenamosiose teritorijose sumažės dar maždaug trečdaliu.
 

2020 m. pirmasis ketvirtis pasaulio ekonomikai ir verslui pažėrė itin reikšmingų iššūkių. Nepaisant sudėtingo laikotarpio, per pirmąjį 2020 metų ketvirtį KN uždirbo 3,9 mln. eurų koreguotojo grynojo pelno. Tai yra 30 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį prieš metus. Įmonės EBITDA (koreguota) buvo 7 mln. eurų arba 7 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 6,5 mln. eurų. Per pirmąjį ketvirtį KN uždirbo 20 mln. eurų pajamų.
 
2020 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio naftos pramonei daugiausiai sunkumų kėlė rekordiškai šilta žiema, plintantis COVID-19 ir nesėkmingos OPEC derybos. Baltijos šalims daugiausiai įtakos turėjo strigusios derybos dėl naftos tiekimo tarp Baltarusijos ir Rusijos. Dėl to Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos, pagrindinės naftos terminalų Baltijos šalyse klientės, dirbo minimaliais pajėgumais ir atitinkamai mažėjo eksportui jūriniu keliu nukreipiami naftos produktų kiekiai.
 
Nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, KN naftos terminalai per pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno, kuris buvo 12 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Naftos terminalų veiklos EBITDA (koreguota) išliko panašiame lygmenyje kaip pernai – 3,6 mln. eurų (prieš metus 3,5 mln. eurų). KN naftos terminalų veiklos pajamos per 2020 m. pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 mln. eurų.
 
Beveik visi terminalai, veikiantys regione, susidūrė su iššūkiu dėl veiklos apimčių – sumažėjusios naftos perdirbimo maržos turi įtakos naftos produkcijos gamybos apimtims ir atitinkamai naftos produktų tranzitui. Tai atsispindėjo ir KN pagrindinių klientų veikloje. Visgi KN naftos terminalas ir toliau išlieka itin konkurencingas ir efektyviausiai pajėgumus įdarbinantis terminalas Baltijos regione. Pirmąjį šių metų ketvirtį per KN naftos terminalą Klaipėdoje buvo importuota daugiau nei 400 tūkst. tonų žaliavinės naftos.
 
„Nepaisant išties sudėtingos metų pradžios, KN sugebėjo užsitikrinti finansiškai stiprų rezultatą. Per pirmąjį ketvirtį KN naftos terminalas veikė kaip visapusiškas – naftos produktų importo ir eksporto – terminalas. Tokias galimybes galėjome išnaudoti tik dėl anksčiau atliktų investicijų į infrastruktūrą, kuri padidino mūsų lankstumą ir galimybes diversifikuoti paslaugas, priklausomai nuo paklausos“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau išlaiko rekordiškai aukštas išdujinimo apimtis – šiemet per pirmąjį ketvirtį SGD terminale buvo išdujinta 5,2 TWh dujų. Nepaisant to, Klaipėdos SGD terminalo pajamos mažėjo 37 proc. iki 11,4 mln. eurų – SGD terminalo pajamose šiemet jau atsispindi 2019 m. sprendimai, leidę optimizuoti SGD terminalo Klaipėdoje infrastruktūros kaštus ir atitinkamai sumažinti saugumo dedamąją Lietuvos dujų vartotojams. Grynasis šios KN veiklos pelnas išlieka iš esmės nepakitęs – šiemet per pirmąjį ketvirtį uždirbta 2,4 mln. eurų grynojo koreguotojo pelno, atitinkamai prieš metus grynasis koreguotasis pelnas buvo 2,39 mln. eurų.
 
„SGD terminalas Klaipėdoje toliau tęsia rekordiškai aktyvią veiklą – šiemet pirmąjį ketvirtį per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamos dujos nukonkuravo vamzdynais tiekiamas dujas. Net 74 proc. dujų, patiektų per Lietuvos dujų perdavimo tinklą, buvo importuota per Klaipėdą.  Tą sąlygoja itin palankios SGD kainos pasaulinėse rinkose, daugeliu atveju nukonkuruojančios vamzdynais tiekiamas dujas“, – sako KN generalinis direktorius.
 
SGD komercinės veiklos, apimančios Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir tarptautinius SGD projektus, pajamos 2020 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 1 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir suaktyvėjusi SGD paskirstymo veikla, nes dėl palankių dujų kainų 37 proc. augo krovos į SGD autocisternas paklausa, ir pajamos iš tarptautinės veiklos.
 
Bene ryškiausias 2020 m. pirmojo ketvirčio akcentas visgi buvo COVID-19 pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, atitinkamai ir bendrovės veiklai. KN efektyviai pritaikė priemones, užkertančias kelią COVID-19 plėtrai bendrovėje ir sėkmingai užtikrino verslo tęstinumą, nepaisant to, kad dalis bendrovės darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu.
 
„COVID-19 situaciją vertiname atidžiai. Nebuvome tarp tų sektorių, kurių veiklą karantino apribojimai paveikė iškart, tačiau suprantama, kad stojant pasaulio ekonomikoms, paklausa energetikos ištekliams gali mažėti, o tai lemtų ir sumažėjusią paklausą logistikos paslaugoms. Žinoma, dėl mūsų atliktų investicijų į infrastruktūrą esame diversifikavę savo paslaugas ir galime siūlyti ne tik krovos, bet ir naftos produktų saugojimo galimybes. Tokiame neapibrėžtame kontekste pasaulyje tai yra viena iš paklausiausių paslaugų“, – atkreipia dėmesį KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo
Finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos turi praėjusiais metais įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis standartas gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus, kadangi rezultatas fiksuojamas atsižvelgiant į valiutos kurso įtaką paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų. Rodant vadybinį (koreguotą) rezultatą, investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria.
 
2020 m. I ketvirčio, lyginant su 2019 m. I ketvirčio, pagrindiniai KN finansiniai rodikliai kito taip:

	2020 m. I ketv. finansiniai rezultatai	Pokytis, lyginant su 2019 m. I ketv.	2020 m. I ketv. vadybinis rezultatas (be TFAS ir saugumo dedamosios sumažinimo)	Pokytis, lyginant su 2019 m. I ketv.
Pardavimo pajamos	20,0 mln. Eur	-24,0%	20,0 mln. Eur	-24,0%
Grynasis pelnas (nuostoliai)	-0,4 mln. Eur	70,0%	3,9 mln. Eur	30,0%
EBITDA	7,0 mln. Eur	-45,0%	7,0 mln. Eur	7,7%