Planuojama, kad į suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, valdomą operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“), gruodžio 2 dieną atplauks dujovežis BW Lilac, kuris atgabena SGD krovinį iš JAV, Luizianos uosto. Tai pirmasis dujovežio BW Lilac apsilankymas Klaipėdos uoste.
 
Standartinis 174 tūkst. kub. m talpos, 294 m ilgio ir 46 m pločio dujovežis BW Lilac pastatytas 2018 m. ir plaukioja su Maltos vėliava. Jis į Klaipėdos uostą atgabena apie 155 tūkst. kub. m SGD, kurias pasikrovė Cameron LNG skystinimo gamykloje Luizianos uoste, JAV. Ši skystinimo gamykla atnaujino darbą po to, kai teko laikinai stabdyti gamybą dėl siautusio uragano.
 
Klaipėdos SGD terminale tai bus jau 7-asis SGD krovinys iš JAV 2020 m. ir 4-asis naujais gamtinių dujų metais (2021), prasidėjusiais šių metų spalio 1 d. Nuo SGD terminalo veiklos pradžios iki šiol atgabenti iš viso 9 SGD kroviniai iš JAV.
 
Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius pažymi, kad JAV gamtines dujas eksportuoti pradėjo nuo 2016 m. ir 2019-2020 m. ženkliai padidino eksporto į Europą apimtis. Daugiausiai tai lėmė skystinimo pajėgumų padidėjimas dėl naujų atsiradusių projektų JAV, kurie paskatino paklausos augimą ir tiekimą į Europą.
 
„Nors šie metai SGD rinkoje yra greičiau išskirtiniai nei formuojantys ilgalaikę tendenciją, Klaipėdos SGD terminalo naudotojai gali pasinaudoti susiklosčiusia rinkos situacija ir atsigabenti krovinius iš ten, kur tuo metu palankiausia tiek kainos, tiek turimų kontraktinių įsipareigojimų su tiekėjais atžvilgiu. Terminalo paslaugų lankstumo dėka galime operatyviai reaguoti į kliento poreikius ir taip didinti savo turimos infrastruktūros konkurencingumą. Taip pat tikimės, kad nuo 2021 m. pakeista SGD terminalo perkrovos paslaugos kainodara ir jos diferencijavimas pagal laivų/krovinių dydžius paskatins naujų naudotojų ar krovinių pritraukimą“, - komentuoja M. Navikas.
 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 23 d. patvirtino naujus KN teikiamų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paslaugų tarifus 2021 m. Perkrovos paslaugos tarifai diferencijuoti pagal pristatomų SGD krovinių bei laivų dydžius. Taip pat nustatyta nauja pakartotinio dujinimo kaina. Pasikeitus tarifų dydžiams planuojama surinkti daugiau pajamų iš SGD terminalo teikiamų paslaugų ir tokiu būdu bus mažinama Lietuvos gamtinių dujų vartotojų mokama saugumo dedamoji, įskaičiuota į gamtinių dujų kainą.
 
2020 m. lapkričio 12 d. VERT nustatė SGD pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą 2021-iems metams, kuri sudaro 32,5 mln. eurų ir pakartotinio dujinimo kainą, kuri bus 0,41 EUR/MWh (2020 m. – 0,35 EUR/MWh). KN skaičiavimais, tokiu būdu gamtinių dujų vartotojų mokama saugumo dedamoji galėtų mažėti apie 7,4 mln. eurų.
 
Taip pat VERT valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje numatė galimybę diferencijuoti tarifus. Atsižvelgiant į tai, KN parengė ir teikė SGD terminalo perkrovos tarifų diferencijavimo metodiką, pagal kurią SGD perkrovos paslaugos kaina priklauso nuo perkraunamo SGD kiekio. Atitinkamai nustatyti tokie tarifai:
Mažiems koviniams, kurių dydis neviršija 15.000 m3 SGD – 0,53 EUR/MWh;
Vidutiniams kroviniams, kurių dydis nuo 15.000 iki 50.000 m3 SGD – 0,41 EUR/MWh;
Didiesiems kroviniams, kurių dydis viršija 50.000 m3 SGD – 0,30 EUR/MWh.
 
„Metodikos pokytis atliepia du bendrovės tikslus – mažinti saugumo dedamąją ir didinti SGD terminalo konkurencingumą. Metodika numato, kad SGD perkrovos paslaugos kaina diferencijuojama įvertinus skirtingų dydžių krovinių SGD perkrovos operacijos laiko sąnaudas ir bendrą sumokamą kainą už visą SGD perkrovos operaciją SGD terminale. Lygiuodamiesi į Europos terminalus tarifų diferencijavimu siekiame pritraukti naujų terminalo naudotojų bei didesnių ir vidutinių krovinių – kuo didesni kroviniai, tuo mažesnė SGD terminalo perkrovos paslaugų kaina“, - komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.
 
Šiemet SGD terminale atliktos 66 SGD krovos operacijos. 
 
Nauji tarifai įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d.
 

Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino Lietuvos siekius užsitikrinti ilgalaikį konkurencingą suskystintųjų gamtinių (SGD) tiekimą po 2024 m. įsigyjant ir nuosavybės teise valdant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir pritarė valstybės pagalbos suteikimui. Pagal šį modelį, valstybė suteikia garantiją SGD laivui-saugyklai įsigyti.  

„ES kelia tikslą kiekvienai valstybei turėti bent tris alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas ir maksimalus kainų konkurencingumas, todėl kritiškai svarbus EK pritarimas Lietuvai turėti ilgalaikę prieigą prie SGD. Šis valstybės pagalbos derinimo etapas užbaigia projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo užsitikrinimą. Lietuva jau priėmė reikalingus teisės aktus, o šiuo žingsniu gavo ir EK pritarimą. Todėl dabar jau KN (AB „Klaipėdos nafta“) operatyviai darys reikalingus sprendimus, kad laiku – iki 2022 m. pabaigos būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias SGD aprūpinimo sprendimas, kuris yra neatsiejamas ir nuo mūsų žaliosios energetikos darbotvarkės“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Siekiant energetinio saugumo tikslų ir skatinant konkurenciją tarp gamtinių dujų tiekėjų, 2018 m. Seimas priėmė sprendimą nuosavybės teise įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu ir taip užtikrinti ilgalaikę Klaipėdos SGD terminalo veiklą pasibaigus esamos nuomos sutarties tarp valstybės kontroliuojamos KN ir „Höegh LNG“ galiojimo terminui 2024 m. pabaigoje.

Priimdama sprendimą dėl Lietuvai ekonomiškai naudingiausio SGD laivo-saugyklos įsigijimo pasiūlymo, Lietuva gali pasinaudoti dabartinio laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo galimybe arba tarptautinėje rinkoje įsigyti bet kurį kitą tokio tipo įrenginį. Valstybės keliamas uždavinys, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, yra pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą bei technologiškai tinkamiausią Lietuvai sprendinį.

Tai jau antrasis ir paskutinis valstybės pagalbos derinimo su EK etapas, susijęs su Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimu. Pirmuoju etapu pernai buvo užsitikrintas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo saugumo dedamosios restruktūrizavimui. Saugumo dedamoji nuo šių metų sumažėjo beveik 40 proc. pakeitus SGD laivo-saugyklos išlaikymo modelį ir išdėstant nuomos kaštus per ilgesnį laikotarpį.

„Mums tai atveria kelią įgyvendinti tolimesnius veiksmus – pasitelkus tarptautinius konsultantus, atlikti tokio tipo įrenginių kaip „Independence“ rinkos tyrimą, parengti SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo ir eksploatavimo strategiją, pradėti patį įrenginio pasirinkimo procesą, pasirengti eksploatuoti šį įrenginį. Visi šie etapai yra būtini tam, kad būtų išpildytas ir valstybės keliamas tikslas, ir pačios KN siekis rasti ekonomiškai naudingiausią sprendinį, kuris leistų toliau eksploatuoti turimą infrastruktūrą, t. y. SGD terminalo krantinę ir dujotiekio atšaką, į kuriuos jau esame investavę, bei toliau kurti vertę Lietuvai ir šalies gamtinių dujų vartotojams“, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Abiem etapais valstybės pagalba buvo derinama remiantis 2018 m. gruodį Seimo priimtais Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimais, numatančiais, kad Lietuva po 2024 m. užtikrins ilgalaikį SGD tiekimą įsigyjant SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu. 2019 m. gruodį Seimas pritarė valstybės garantijų suteikimui Šiaurės investicijų banko (NIB) ir Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus (KN) paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui–saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti.

Valstybės garantija, sudaranti 100% paskolos sumos, bus suteikta Šiaurės investicijų banko (NIB) paskolai, kuri bus naudojama laivui-saugyklai įsigyti, padengti. Prieš tai valstybės pagalba suteikta padengti paskolai, skirtai SGD terminalo saugumo dedamajai sumažinti. Valstybės garantijos suteikimas šioms KN paskoloms leido užtikrinti itin palankias skolinimosi sąlygas.

Valstybės pagalba yra parama, kurią valstybė iš savo išteklių teikia tam tikriems ūkio subjektams arba tam tikroms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, suteikdama išskirtinę ekonominę naudą, kuri neatsirastų rinkos sąlygomis, ir veikia prekybą tarp ES valstybių narių.

Pažymėtina, kad šiemet per sausį-spalį net 68 proc. viso į Lietuvą įleisto gamtinių dujų kiekio patiekta per SGD terminalą.
Šiuo metu Lietuva gamtines dujas importuoja vamzdynu iš Rusijos per Baltarusiją ir SGD terminalą Klaipėdoje. Trečiasis dujų importo šaltinis bus 2021 m. pabaigoje baigiama statyti dujų jungtis GIPL tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Su EK pranešimu galite susipažinti šiame puslapyje.

Energetikos ministerijos informacija.