AB „Klaipėdos nafta“ (KN) Stebėtojų tarybos Tomas Lukoševičius antradienį įteikė bendrovei pranešimą apie atsistatydinimą iš bendrovės Stebėtojų tarybos nuo rugsėjo 3 dienos.
 
Šiuo metu Energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vedėjo pareigas einantis T. Lukoševičius KN Stebėtojų tarybos nariu išrinktas 2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. 
 
KN Stebėtojų tarybą sudaro 3 nariai, iš kurių ne mažiau kaip 2 nariai yra nepriklausomi. Atsistatydinus T. Lukoševičiui, Energetikos ministerija vykdys naujojo Stebėtojų tarybos nario atranką. Stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.  Jeigu renkami pavieniai Stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios Stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
 
KN Stebėtojų taryba tvirtina bendrovės strategiją ir stebi jos vykdymą, yra atsakinga už sandorių su trečiosiomis šalimis priežiūrą, renka ir atšaukia Valdybos narius, prižiūri Valdybos darbą.
 

Liepos mėnesį Klaipėdos SGD terminalas užtikrino patikimą  gamtinių dujų tiekimą Lietuvos ir kaimyninių šalių naudotojams, kai dėl Baltarusijoje tris savaites vykusių dujotiekio remonto darbų dujos iš kaimyninės šalies nebuvo tiekiamos. Tai, kaip ir palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose, lemia itin intensyvią ir efektyvią  suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės KN valdomų terminalų Klaipėdoje veiklą.
 
SGD terminale liepą buvo išdujinta beveik 2,2 TWh dujų – 2,7 karto daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. SGD terminalas produktyvumu pasižymėjo ir krovos srityje – liepos mėnesį priimti 3 didieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 411 tūkst. kub. m SGD bei 4 mažieji dujovežiai, kurie atgabeno apie 38 tūkst. kub. m SGD. Liepą taip pat įvykdytos dvi SGD perkrovos operacijos, kurių apimtis siekė apie 7,4 tūkst. kub. m.
 
Kaip ir ankstesniais mėnesiais, dujomis buvo aprūpinti ne tik Lietuvos vartotojai, tačiau ir kitos Baltijos šalys, kadangi terminale per liepą išdujinta 1,5 karto daugiau dujų nei sunaudojama Lietuvoje. Didžioji dalis dujų – 91 proc. – į Klaipėdos SGD terminalą buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.
 
„Tarptautinėse rinkose išliekanti palanki situacija augina Klaipėdos SGD terminalo paslaugų paklausą. Patikimai, intensyviai ir efektyviai veikiantis terminalas liepą ne tik užtikrino Lietuvos energetinį saugumą,  bet ir didino potencialių terminalo naudotojų susidomėjimą galimomis naujomis verslo galimybėmis. Gerus rodiklius tikimės išlaikyti iki šių metų pabaigos – terminalo naudotojai aktyviai rezervuoja terminalo pajėgumus ir kitiems dujų metams – jau patvirtinti didžiųjų dujovežių atvykimai visais žiemos mėnesiais“, – sakė KN Klaipėdos SGD tarnybos vadovas Arūnas Molis.
 
Rugpjūčio mėnesį SGD terminale planuojama priimti 1 didįjį ir 3 mažuosius dujovežius, taip pat planuojamos 2 SGD perkrovos operacijos.
 
Taip pat numatoma, kad rugpjūčio pabaigoje į Klaipėdą jau 6-ąjį kartą atvyks didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio 10 proc. frachtavimo sutartyje KN turėtų akcijų nuo rugsėjo 30 d. pagal balandžio pradžioje priimtą susitarimą bus perduota Vokietijos bendrovei „Nauticor“. Panašiu metu vyks ir 100-oji laivas-laivas tipo SGD perkrovos operacija Klaipėdos SGD terminale.
 
2019 m. pirmąjį pusmetį KN SGD išdujinimas ir perkrova Klaipėdos SGD terminale siekė 6,4 mln. MWh (2018 m. liepos-gruodžio mėn. 4,7 mln. MWh, 2018 m. pirmąjį pusmetį 4,5 mln. MWh).
 
Klaipėdos SGD terminale teikiamomis išdujinimo paslaugomis naudojasi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, AB „Achema“, nuo gegužės mėn. –  UAB „Imlitex“.
 

KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė, kartu su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), pasirašė trišalę sutartį dėl KN valdomos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbų su viešojo konkurso laimėtojais. 22,5 mln. eurų vertės (be PVM) viešąjį konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“. Planuojama, kad per beveik du metus partneriai atliks statybos rangos bei akvatorijos gilinimo darbus.
 
Šią savaitę pasirašytos trišalės statybos rangos sutarties pagrindu laivų krovai planuojama pritaikyti krantinės Nr. 1 šiuo metu nenaudojamą 235 metrų ilgio ruožą laivų krovai bei šalia esantį laivybos kanalą išgilinti iki 17 metrų gylio. Baigus planuojamus tris rekonstrukcijos etapus KN vienu metu Klaipėdos naftos terminale galės priimti ir krauti 3 tanklaivius – iki šiol būdavo galimybė priimti tik du tanklaivius.

„Rinka jau kurį laiką diktavo šių pokyčių būtinybę – auga krovinių kiekis, atsiranda naujos jų rūšis, keičiasi klientų lūkesčiai. Šiuo metu bandomuoju režimu veikiantis naujasis KN šviesiųjų naftos produktų talpyklų parkas šį poreikį įrodo – jau dabar krauname didesnę įvairovę produktų, išbandome įvairesnes krovos schemas. Tai diktuoja esamos infrastruktūros plėtros bei pritaikymo poreikį, į kurį atsižvelgus ne tik įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regiono terminalus, tačiau ir gebėsime išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus. Krantinių rekonstrukcijos projektas pridėtinę naudą kurs ne tik KN, tačiau ir visai logistikos grandinei, kurią sudaro Klaipėdos uostas, geležinkelis, laivybos bendrovės ir Lietuvos bei tarptautiniai verslo partneriai“, – sakė Darius Šilenskis, KN Naftos verslo direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

Pagal pasirašyta trišalę sutartį KN įsipareigoja investuoti į planuojamų atlikti darbų suprastruktūros įrengimą, o Uosto direkcija  – į krantinės infrastruktūrą.

„Tai itin reikšmingi darbai, kurie dar labiau padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą. Rekonstravus krantines, užtikrinus maksimalų 17 metrų gylį prie jų, KN galės priimti daugiau  ir didesnių laivų.  Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma  krova. Pirmajame etape Uosto direkcija investuos 22,52 mln. eurų. Tolygiai su šiuo projektu, Uosto direkcija įgyvendina ir kitus viešosios infrastruktūros pagerinimo projektus, tokius kaip molų rekonstrukcija, kanalo gilinimas. Visa tai sudarys dar geresnes sąlygas KN priimti pačius didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą“, - sakė Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas. 

Pabaigus pirmąjį etapą planuojami dar du krantinių rekonstrukcijos etapai, kurių kiekvieno numatoma trukmė – apie 2 metus. II ir III etapų metu numatoma rekonstruoti šiuo metu naudojamą krantinių infrastruktūrą įrengiant Bolverko (inkaruotas fasadines spraustasienes) tipo krantinių konstrukcijas. Lygiagrečiai numatomi bangolaužių (uosto vartų) rekonstrukcijos ir laivybos kanalo iki 17 metrų išgilinimo darbai. Įgyvendinus projektą KN galės priimti pakrauti iki 17 m grimzlę turinčius laivus bei padidinti krovos apimtį. 

Naujam infrastruktūros projektui bus taikomi aukščiausi saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai bei pritaikomos progresyvios technologijos, kurių dėka procesai bus atliekami dar efektyviau ir operatyviau, o rekonstrukcijos darbų metu netrikdomas laivų krovos procesas.

„KN valdomų krantinių rekonstrukcijos darbai planuojami atidžiai koordinuojant visą procesą su KVJUD ir kitomis šalimis – siekiame, kad dėl atliekamų darbų nebūtų jokio poveikio mūsų teikiamoms paslaugoms klientams ir viso projekto metu užtikrintume galimybes priimti tanklaivius dvejose krantinėse“, – pabrėžia D. Šilenskis. 

KN priskirta I-ojo etapo darbų dalies kaina siekia kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų. Planuojama, kad I-ojo etapo rekonstrukcijos darbai prasidės per mėnesį.         

 

2019 m. pirmasis pusmetis KN nestokojo iššūkių, kuriuos neretai lėmė ir nuo bendrovės tiesiogiai nepriklausomos aplinkybės. Nepaisant to, ir KN Klaipėdos naftos terminalas, ir bendrovės valdomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje pasižymėjo itin aukštu veiklos efektyvumu ir yra rezultatyvesnis nei 2018 metų antrasis pusmetis.
 
Šiemet per pirmąjį pusmetį KN uždirbo 51,2 mln. eurų pajamų – lyginant su 2018 m. liepos-gruodžio mėn. pajamos augo apie 8 proc. Bendrovės EBITDA (koreguota) taip pat didėjo – 2019 m. pirmąjį pusmetį ji siekė 11,4 mln. eurų, kai prieš tai ėjusį pusmetį buvo 9,7 mln. eurų. KN grynasis pelnas (koreguotas) 2019 m. pirmąjį pusmetį buvo 4,7 mln. eurų (2018 m. liepos-gruodžio mėn. 1,4 mln. eurų).   
 
„2018 metų pirmasis pusmetis daugeliu atvejų KN buvo rekordiškai sėkmingas, tačiau nuo praėjusių metų vidurio krovos apimtys mažėjo. Vertindami šių metų rezultatus matome, kad esame teisingame kelyje – susitelkę į didesnį efektyvumą, lanksčiau dirbdami su klientais, būdami proaktyvūs įveikėme praėjusių metų antrojo pusmečio sunkumus ir šis pusmetis įmonei yra sėkmingesnis, nepaisant visų išorinių aplinkybių, kurių niekaip negalime kontroliuoti”, – pabrėžia KN finansų direktorius J. Lenkšas.
 
KN naftos terminalo infrastruktūra
2019 m. pirmąjį pusmetį KN naftos produktų krova valdomuose naftos terminaluose siekė 2,9 mln. tonų (2018 m. liepos-gruodžio mėn. 3,1 mln. tonų, 2018 m. pirmąjį pusmetį 3,6 mln. tonų).
 
Didžiausią įtaką KN, kaip ir daugeliui kitų kaimyninių šalių bendrovių, krovos rezultatams pirmąjį šių metų pusmetį turėjo incidentas naftotiekyje „Družba“, į kurį pateko užterštos naftos – tai pristabdė pagrindinių įmonės klientų veiklą. Taip pat KN krovai neigiamai atsiliepė ir AB „Orlen Lietuva“ sprendimas daugiau produkcijos nukreipti geležinkeliu į kaimynines rinkas.
 
Paskutiniųjų 3,5 metų Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtra (45 mln. eurų investicijos) 2019 m.  pusmetį taip pat davė pirmuosius rezultatus –  naujai pastatytas KN talpyklų parkas, veikdamas bandomuoju režimu, 2019 m. birželio mėn. priėmė kelis naftos produktus.
 
„Vykdomos investicijos prisideda prie didesnio Klaipėdos naftos terminalo lankstumo ir konkurencingumo. Nepaisant iššūkių ir itin didelės konkurencijos, Klaipėdos naftos terminalas šių metų pirmąjį pusmetį išlieka efektyviausiai turimus krovos pajėgumus panaudojantis terminalas tarp visų Baltijos šalių naftos terminalų – sieksime taip iškeltą kartelę išlaikyti ir ateityje“, – sako Jonas Lenkšas, KN finansų direktorius.
 
SGD terminalo Klaipėdoje veikla – efektyviausia nuo veiklos pradžios
2019 m. pirmąjį pusmetį KN SGD išdujinimas ir perkrova Klaipėdos SGD terminale siekė 6,4 mln. MWh (2018 m. liepos-gruodžio mėn. 4,7 mln. MWh, 2018 m. pirmąjį pusmetį 4,5 mln. MWh).
 
Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose lėmė, kad paskutiniais 2019 m. pirmojo pusmečio mėnesiais SGD terminalas veikė efektyviausiai nuo terminalo veiklos pradžios. Iš viso per pirmąjį pusmetį Klaipėdos SGD terminale priimta 15 SGD dujovežių (2018 m. 6 mėn. – 5 SGD dujovežiai), atgabenta 402 tūkst. t suskystintų gamtinių dujų (2018 m. 6 mėn. – 300 tūkst. t). Sėkmingą pirmąjį pusmetį SGD terminalo Klaipėdoje veikloje rodo ir pasirašyta sutartis su trečiuoju Klaipėdos SGD terminalo naudotoju – UAB „Imlitex“. Iki spalio mėn., kuomet baigiasi einamieji dujų  metai, SGD terminalo pajėgumai pilnai rezervuoti.
 
Praėjusių metų pabaigoje Seimui nutarus dėl laivo-saugyklos įsigijimo po 2024 m., KN rengiasi užtikrinti ilgalaikį SGD importą į Lietuvą, terminalo kaštus optimaliai išdėstant nuo 2019 iki 2044 metų pabaigos. Tarp 2019 m.  KN tikslų – prisidėti prie galimybės sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus visiems dujų vartotojams iki šių metų pabaigos. Pasirinkta geriausia veiklos efektyvumą didinanti alternatyva – SGD terminalo veiklos išgryninimas SGD terminalo reguliuojamą veiklą perkeliant į antrinę bendrovę UAB „SGD terminalas“. Pasak J. Lenkšo, nepaisant pasikoregavusių planų, KN vadovybė tikisi šiais metais įgyvendinti reikiamus sprendimus minimam tikslui pasiekti.
 
Reikšminga įtaka apskaitiniam rezultatui
J. Lenkšas atkreipia dėmesį, kad finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos šiemet turėjo nuo metų pradžios įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis pokytis padarė reikšmingą įtaką KN finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitoms, o tuo pačiu ir finansiniams rodikliams. Įsigaliojus standarto pokyčiams, nuoma įtraukiama į apskaitą kaip turtas ir įsipareigojimai (teisė į nuomojamą turtą ir finansinės nuomos įsipareigojimai).
 
„Atsižvelgiant į Tarptautinių apskaitos standartų įtaką, tai yra 16 standartą, kuris gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų, nuo šiol savo finansinėse ataskaitose pateiksime ir koreguotus skaičius, tai yra, rodysime vadybinį (koreguotą) rezultatą, kuris leis investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria – kaip pvz., valiutos kurso pasikeitimo, – kuri dėl reguliuojamos veiklos specifikos yra kompensuojama ir realios įtakos įmonės rezultatui nedaro“, –  sako Jonas Lenkšas, KN Finansų direktorius.
 
2019 m. I pusmetį, lyginant su 2018 m. I pusmečiu, pagrindiniai KN finansiniai rodikliai kito sekančiai:
 

Tūkst. Eur	2019 m. 6 mėn. apskaitinis rezultatas	Pokytis, lyginant su 2018 m. 6 mėn.	2019 m. 6 mėn. vadybinis rezultatas (be IFRS 16 įtakos)	Pokytis, lyginant su 2018 m. 6 mėn.
Pardavimo pajamos	51,2 mln. Eur	-2,8%	51,2 mln. Eur	-2,8%
Grynasis pelnas	2,5 mln. Eur	-75,1%	4,7 mln. Eur	-54,0%
EBITDA	32,3 mln. Eur	87,2%	11,4 mln. Eur	-34,1%
EBITDA marža	62,9%	30,2 p.p.	22,2%	-10,5 p.p.

 
 
Daugiau informacijos: media@kn.lt