Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą valdanti KN (AB „Klaipėdos nafta“) ir Švedijos kompanija AFRY pasirašė sutartį dėl SGD terminalo ilgalaikio pajėgumų skirstymo bei kainodaros modelio studijos atlikimo. Studija padės atsakyti, koks ilgalaikių pajėgumų skirstymo mechanizmas ir tarifikacijos modelis gali būti geriausiai pritaikomas Klaipėdos SGD terminalo veikloje. Planuojama, kad studijos rezultatus rangovas pateiks antrąjį šių metų pusmetį.  
 
Studijos rangovas AFRY yra tarptautinė inžinerijos, projektavimo ir konsultavimo įmonė, turinti daugiau nei 120 metų istoriją bei vienijanti 16 tūkst. infrastruktūros, pramonės ir energetikos sričių ekspertų, veikiančių visame pasaulyje ir prisidedančių prie tvarių sprendimų kūrimo.
 
KN jau anksčiau skelbė, kad patyrusių ekspertų pagalba planuojama atlikti rinkos analizę ir įvertinti  Europos SGD terminalų ilgalaikių ir trumpalaikių pajėgumų skirstymo ir kainodaros mechanizmus bei, juos palyginus, identifikuoti, koks modelis būtų tinkamiausias Klaipėdos SGD terminalui. Siekiama, kad būtų užtikrintas maksimalus faktinis ilgalaikis SGD terminalo pajėgumų panaudojimas ir efektyvus veikimas, pagrįstas kaštus atspindinčiu tarifų modeliu.
 
„Klaipėdos SGD terminalo veiklos intensyvumas koreliuoja su gamtinių dujų perdavimo sistemų plėtra regione ir didina rinkos dalyvių suinteresuotumą SGD terminalu. Todėl siekiame užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams naudotis SGD terminalo paslaugomis. Pernai pradėjusi veikti Baltic connector gamtinių dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos bei kitais metais pradėsianti veikti GIPL jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos skatina mus įvertinti, kaip maksimaliai efektyviai panaudoti SGD terminalo pajėgumus bei peržiūrėti šiuo metu taikomą kainodarą. Mes taip pat siekiame įvertinti metodikos keitimo galimybes, kurios galėtų prisidėti prie tolimesnio saugumo dedamosios dujų vartotojams mažinimo. Lygiagrečiai atliekant studiją KN vykdys šio projekto pristatymą suinteresuotosioms šalims, esamiems ir potencialiems SGD terminalo naudotojams. Siekiame glaudaus bendradarbiavimo su esamais ir potencialiais klientais bei skaidraus metodologijos bei vėliau – tarifų keitimo proceso“, – akcentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

„Džiaugiamės, jog šio kontrakto rėmuose galėsime padėti sukurti ilgalaikį Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų skirstymo mechanizmą. Dirbdami kartu su KN ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, mes galėsime panaudoti savo sukauptą patirtį dirbant su gamtinių dujų rinkomis, regioninės rinkos formavimu, pritaikyti pasaulines ir Europos SGD tendencijas, kad suformuotume efektyviausią pajėgumų skirstymo ir tarifų modelį. Tai svarbu plėtojant Lietuvos ir regioninę gamtinių dujų rinką“, - sako Matas Braunas (Matt Brown), „AFRY Management Consulting“ viceprezidentas.
 
Atlikus studiją ir remiantis jos rezultatais bus atitinkamai keičiamos SGD terminalo taisyklės, vyks jų derinimas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) bei rinkos dalyviais viešosios konsultacijos metu. SGD terminalo taisyklių pokyčiai bus pristatomi SGD terminalo naudotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims. Šiemet SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūra naujiems 2022 dujų metams, kuri numatyta balandžio mėnesį, vyks pagal šiuo metu galiojančią metodologiją ir kainodarą.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) skelbia konsultaciją su rinkos dalyviais dėl Klaipėdos SGD terminalo laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo. Ši konsultacija yra laivo-saugyklos pirkimo proceso dalis, kurios metu siekiama supažindinti rinkos dalyvius su būsimuoju pirkimu ir sulaukti rinkos dalyvių, galinčių pasiūlyti potencialų sprendinį, pastabų bei komentarų pateiktiems pirkimo dokumentų projektams. Laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimas numatomas šių metų antroje pusėje. 
 
Pagal 2018 m. priimtą įstatymą KN privalo užtikrinti SGD terminalo veiklą bent iki 2044 m. Šis įstatymas įpareigoja KN įsigyti ir nuosavybės teise valdyti laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu, pasirinkus ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iki 2024 m. pabaigos.
 
„Klaipėdos SGD terminalas įtvirtino šalies energetinę nepriklausomybę ir atvėrė prieigą prie pasaulinės gamtinių dujų rinkos, pasitarnavo kaip gamtinių dujų kainų spaudimo įrankis regione. Todėl svarbu ir toliau užtikrinti gamtinių dujų importo šaltinių alternatyvą, išlaikyti energetinį saugumą ir nepriklausomumą. Gamtinių dujų vartojimo tendencijos, įvertinant tiek gamtinių dujų kaip energetinio ištekliaus potencialą, tiek ir regioninio gamtinių dujų tinklo plėtrą, rodo, jog Klaipėdos SGD terminalas ateityje atliks svarbų vaidmenį užtikrinant konkurencingą, ilgalaikį ir saugų SGD tiekimą Lietuvai bei regionui, taip pat plėtojant mažos apimties SGD prekybą ir transportavimą jūriniu bei kelių transportu ir taip prisidedant prie žaliosios ekonomikos tikslų“, – teigia Energetikos viceministrė Inga Žilienė.
 
Klaipėdos SGD terminalas veikia nuo 2014 metų. Terminalo laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu yra KN išsinuomotas iš Norvegijos kapitalo bendrovės „Höegh“ 10-čiai metų su išpirkimo (opciono) galimybe.
 
Įgyvendindama valstybės pavestus uždavinius KN laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo procesą planuoja pradėti antrąjį šių metų pusmetį. Pirkimo proceso metu gautas geriausias pasiūlymas pagal nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus bus lyginamas su dabartiniu sprendiniu. Laivui-saugyklai su išdujinimo įrenginiu įsigyti yra užsitikrintas finansavimo mechanizmas, kuriam pritaria Europos Komisija.
 
Pasak Dariaus Šilenskio, KN generalinio direktoriaus, rinkos konsultacija skelbiama tam, kad rinkos dalyviai, galintys potencialiai pasiūlyti bendrovei įsigyti laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu, pateiktų pastabas ir komentarus pirkimo dokumentų projektams, kurie dar galės būti koreguojami iki paskelbiant pirkimo pradžią.  
 
„Prieš skelbdami rinkos konsultaciją, pasitelkę išorinius ekspertus, atlikome tyrimą, kurio metu pavyko apsibrėžti tam tikrus būsimojo pirkimo technologinius ir komercinius rėmus. Remiantis šio tyrimo metu surinkta informacija, rinkos konsultacijai teikiame galimus laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu techninius parametrus, informaciją apie jo suderinamumą su dabartine infrastruktūra – krantine ir dujotiekiu – bei kitas svarbias detales, tam, kad užtikrintume visapusišką pirkimo proceso skaidrumą ir paskatintume galimų tiekėjų aktyvumą. Užbaigus laivo-saugyklos pasirinkimo procesą, atskirai bus sprendžiamas jos valdymo klausimas: su išorinių ekspertų pagalba ir bendradarbiaudami su Lietuvos institucijomis siekiame išsiaiškinti, koks valdymo modelis būtų optimalus“, – akcentuoja KN vadovas.
 
Rinkos konsultacijos metu indikacijų pirkimo dokumentų projektams iš rinkos laukiama iki gegužės 3 dienos (2021). Po rinkos konsultacijos, atsižvelgiant į jos metu gautą informaciją, bus priimtas sprendimas dėl tolimesnių laivo įsigijimo proceso žingsnių.  

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN akcininkams dividendais siūlo išmokėti 5 mln. eurų (0,013 eurų vienai akcijai), tai yra, 45 proc. nuo koreguotojo bendrovės grynojo pelno.
 
KN dividendų politika numato, kad bendrovės vadovybės siūlymu valdyba siūlomą dividendų dydį kasmet nustato atsižvelgdama į bendrovės finansinius rodiklius bei strategiją. 2020 m. bendrovė gavo 77,5 mln. eurų pajamų, EBITDA buvo 45 mln. eurų. Koreguotas 2020 m. bendrovės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų.
 
Prieš akcininkams teikiant sprendimą dėl dividendų mokėjimo ir dividendais mokamos pelno dalies, KN vadovybė atliko finansinės būklės jautrumo analizę laikotarpiui iki 2030 metų, ypač atsižvelgdama į neapibrėžtumą dėl naftos produktų krovos apimčių ir kitus finansinius rodiklius. Taip buvo siekiama įvertinti, kokią įtaką dėl nepalankių aplinkybių sumažėję pinigų srautai galėtų turėti įmonės pajamoms ir pelnui, tiek dabar išmokant dividendus, tiek paliekant lėšas bendrovėje, ir atitinkamai tokio sprendimo poveikį ilgalaikės strategijos įgyvendinimui.
 
„2021 m. KN veiklos rezultatams ir toliau poveikį turi tarptautinė pandemija, vis dar turinti įtakos naftos segmentui. Neigiamą poveikį jausime ir dėl nuo metų pradžios sustabdytos baltarusiškų naftos produktų krovos per KN terminalus Klaipėdoje. Sprendimas dėl konkretaus dividendų dydžio teikiamas atsižvelgiant į rinkos neapibrėžtumą ir atsakingai planuojant pinigų srautus strategijos įgyvendinimui ilguoju laikotarpiu“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Bendrovės vadovybė sprendimą dėl dividendų teikia atsižvelgdama į uždirbtą koreguotąjį 2020 m. bendrovės grynąjį pelną. Tai yra, iš grynojo pelno eliminuojamas nerealizuotas valiutų kursų pokytis bei su juo susijusi atidėtojo pelno mokesčio įtaka, kylanti iš 16 Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Nuoma“ reikalavimų apskaitant nuomos įsipareigojimus ir turtą bei išvestinių finansinių sandorių įtaka. Dolerio ir euro kursui nuolat kintant, bendrųjų pajamų ataskaitoje apskaitomi nerealizuoti valiutos kurso pasikeitimo nuostoliai arba pelnas, dėl to bendrovės pelnas gali būti arba nepagrįstai sumažintas, arba padidintas. Valiutų kurso svyravimų nulemtų finansinių rezultatų KN negali nei prognozuoti, nei kontroliuoti.
 
KN vadovybės siūlymui turi pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime, kuris vyks 2021 m. balandžio 30 dieną.

Šiuo metu bendrovės valdybą sudaro Mantas Bartuška, Dainius Bražiūnas ir nepriklausomi valdybos nariai Giedrius Dusevičius, Bjarke Pallson ir Ian Bradshaw.
 
72,32 proc. akcijų priklauso valstybei, 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas „Achemos grupė“, kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams. Nuo 1996 m. bendrovė listinguojama „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 

Lenkijos naftos ir dujų įmonė PGNiG importavo jau penktąjį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį per pirmuosius veiklos metus Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje, valdomoje KN (AB „Klaipėdos nafta). Per šį laikotarpį PGNiG užpildė 327 SGD autocisternas (5856 tonas SGD).
 
Šių metų balandžio mėnesio pradžioje PGNiG Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje sulaukė 3 tūkst. kubinių metrų SGD krovinio, kurio kilmės šalis yra Norvegija. Jis transportuotas mažos apimties SGD dujovežiu „Kairos“. Tai buvo penktasis SGD krovinys, skirtas Klaipėdos SGD paskirstymo stočiai, kai nuo 2020 m. balandžio 1 d. PGNiG tapo šios stoties naudotoja.  
 
„Vertindami šiuos pirmuosius bendradarbiavimo su PGNiG metus, galime drąsiai teigti, kad mūsų pastangos sukurti vertę augančiai regioninei SGD rinkai davė apčiuopiamų rezultatų. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas, apibrėžtas penkerių metų susitarimu, ir toliau skatins dar didesnį potencialą regione, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje matome pastangas atverti SGD kaip alternatyvaus kuro naudojimą sunkiajam komerciniam kelių transportui. Šia prasme Lenkija yra įkvepiantis pavyzdys“, - sako Darius Šilenskis, KN ​​generalinis direktorius.
 
„PGNiG veikla Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje yra galimybė plėstis į naujas rinkas mažos apimties SGD segmente. Didžiąją dalį iš šios stoties krovinių, pakrautų į SGD autocisternas, įsigyja klientai iš šiaurės rytų Lenkijos. Palyginti su atstumu nuo Świnoujście, kur veikia Lenkijos SGD terminalas, trumpesni maršrutai tarp Klaipėdos ir gavėjų šiaurės rytų Lenkijoje daro didelę įtaką transporto sąnaudoms, taigi ir tiekiamų dujų kainai. SGD naudoja ne tik verslo klientai, jos tiekiamos ir pakartotinio išdujinimo stotims  tose vietose, kur nėra dujų tinklo. Mūsų dujų iš Lietuvos taip pat galima įsigyti ir SGD papildymo punktuose, skirtuose sunkiajam kelių transportui“, - komentuoja PGNiG valdybos pirmininkas Pawełas Majewskis.
 
Iki šiol PGNiG Klaipėdoje iš viso importavo apie 8,4 tūkst. tonų SGD, o tai atitinka apytikriai 127 GWh energijos. Per pirmuosius pilnus įmonės veiklos Klaipėdoje metus 92 proc. dujų buvo pristatyta į Lenkiją, 6 proc. – gavėjams Lietuvoje, o likusi dalis – į Latviją. Tarp partnerių yra „PGNiG Obrót Detaliczny“, kuriam SGD krovinius iš Lietuvos gabena „PGNiG“ grupei priklausančios „Gas-Trading“ autocisternos.