Į KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotį Klaipėdos uoste rytoj, rugpjūčio 26 d. atplukdomas antrasis SGD krovinys, skirtas bendrovės partnerei Lenkijos naftos ir dujų kompanijai PGNiG. KN generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, jog šie metai SGD paskirstymo stotyje – proveržio metai, kai stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją.
 
PGNiG skirtas krovinys – apie 3,2 tūkst. kub. m SGD, kurias atgabena pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankysiantis SGD bunkeriavimo laivas „Coralius“. Šis laivas pastatytas 2017 m. ir plaukioja su Švedijos vėliava. Tai vienas iš trijų SGD bunkeriavimo laivų, aptarnaujančių SGD terminalus ir atliekantis bunkeriavimo operacijas Baltijos ir Skandinavijos rinkose.
 
SGD kroviniai iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pasiekia vartotojus Lenkijoje, taip pat pristatomi į Druskininkuose ir Viečiūnuose esančias pakartotinio išdujinimo stotis ir vartotojai taip yra aprūpinami gamtinėmis dujomis.
 
PGNiG šių metų balandį tapo pagrindine Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, o penkerių metų strateginės partnerystės sutartis sudaryta praėjusių metų lapkritį.
 
„Mūsų veikla Lietuvoje naudojantis vietos SGD paskirstymo stoties infrastruktūra įgauna pagreitį, ir bendradarbiavimas su AB „Klaipėdos nafta“ yra puikus. Per mažiau nei penkis mėnesius mes būsime priėmę du SGD krovinius ir iš paskirstymo stoties išleidę daugiau nei 100 autocisternų, užpildytų SGD. Tai yra daugiau nei 1800 tonų SGD arba daugiau nei 27 tūkst. MWh“, - sakė Jerzy Kwieciński, PGNiG valdybos pirmininkas.
 
„Mūsų strateginis sprendimas ir užmegztas bendradarbiavimas su PGNiG duoda apčiuopiamų rezultatų  plėtojant SGD paskirstymo stoties veiklą. Lenkijos SGD vartojimo rinka yra jau pakankamai plati ir apima tiek SGD naudojimą transporto sektoriuje, tiek ir SGD tiekimą į nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems vartotojams. Kita vertus, kaip infrastruktūros Klaipėdos uoste savininkai, sulaukiame užklausų iš įvairių laivybos sektoriaus įmonių dėl galimybės bunkeriuoti SGD varomus laivus ar papildyti SGD varomų vilkikų talpas. Tačiau šioje srityje dar reikia nuveikti pakankamai daug darbo su uosto laivybos taisyklių bei uosto rinkliavų pakeitimais, tiek ir SGD infrastruktūros plėtros projektų skatinimu valstybiniu lygmeniu, kad rinka išjudėtų“, - komentuoja KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Pasak D. Šilenskio, šiemet reguliaria veikla Klaipėdos uoste jau tampa SGD varomo laivo-cementovežio „Greenland“ bunkeriavimas. Laivas bunkeriuojamas Malkų įlankoje SGD tiekiant ISO konteineriu, kuris užpildomas SGD paskirstymo stotyje. Nuo pirmosios tokios bunkeriavimo operacijos š.m. kovą jau įvykdyta 10 SGD perkrovų.
 
„Laivo bunkeriavimas SGD tampa įprasta Klaipėdos uosto praktika. Tikimės pritraukti ir kitokio pobūdžio laivų, varomų SGD, pvz. konteinervežių, naftos tanklaivių ar kruizinių laivų pasipildyti SGD Klaipėdos paskirstymo stotyje ar, kaip „Greenland“ cementovežio atveju – kitoje Klaipėdos uosto vietoje. Tačiau reikia suprasti, kad tokia paslauga pritraukia naudotojus tik tuo atveju, jei yra konkurencinga visais aspektais: turi būti ne tik patraukli paslaugos kaina, bet ir atvykimo ir buvimo uoste sąlygos“, - pažymi D. Šilenskis.
 

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), juridinio asmens kodas 302308327, adresas Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, įgyvendinanti akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, teisinė forma akcinė bendrovė, juridinio asmens kodas 110648893, buveinės adresas Burių g. 19, LT-92276 Klaipėda, akcininko teises ir pareigas, skelbia 1 (vieno) nepriklausomo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (toliau – Bendrovė) stebėtojų tarybos nario atranką.
 
Nuorodos:
Bendrovės interneto svetainė: www.kn.lt
Bendrovės strategijos santrauka, paskelbta Bendrovės interneto svetainėje: https://2030.kn.lt/
Nuoroda į valstybės lūkesčių raštą Bendrovei: https://www.kn.lt/uploads/files/dir92/dir4/18_0.php
Nuoroda į stebėsenos agentūros interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie atrankas: https://vkc.sipa.lt/kolegialus-organai/#nariu-atrankos
Kandidatų į nepriklausomo AB „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos nario pareigas atranka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 631 „Dėl kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis. Nuoroda į Aprašą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f0173961199a11e5bfc0854048a4e288/asr
Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 3 nariai, įskaitant stebėtojų tarybos pirmininką, iš kurių ne mažiau kaip 2 nariai turi atitikti Apraše nustatytus kandidatų į valstybės valdomų įmonių kolegialaus organo narius nepriklausomumo kriterijus. Vieną stebėtojų tarybos narį deleguoja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Stebėtojų tarybą 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams mokamas fiksuotas 856,92 EUR be PVM per mėnesį dydžio atlygis. Jei nepriklausomas stebėtojų tarybos narys yra išrenkamas stebėtojų tarybos pirmininku, pirmininko pareigų ėjimo laikotarpiu vietoj aukščiau numatyto atlygio nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui Bendrovė moka fiksuotą 1.140,59 EUR be PVM per mėnesį dydžio atlygį.
Nuoroda, kur kandidatas gali susipažinti su kolegialaus organo nario veiklos sutarties projektu:
LT: https://www.kn.lt/uploads/files/dir104/dir5/4_0.php
EN: https://www.kn.lt/uploads/files/dir104/dir5/5_0.php


Reikalavimai kandidatams. Pretenduojantys į Bendrovės nepriklausomus stebėtojų tarybos narius kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:
 

Bendrieji reikalavimai	Reikalavimo pobūdis
Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą	Privaloma
Kandidatas turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas kiltų interesų konfliktas	Privaloma
Kandidatui turi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas	Privaloma
Kandidatas turi nebūti per pastaruosius 5 metus atšauktas iš juridinio asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo	Privaloma

 

Nepriklausomumo reikalavimai	Reikalavimo pobūdis
Kandidatas turi nebūti tos įmonės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų;	Privaloma
Kandidatas turi nebūti tos įmonės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, ar susijusio juridinio asmens vadovas ar darbuotojas ir paskutinius vienerius metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš tos įmonės ar susijusio juridinio asmens, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas	Privaloma
Kandidatas turi nebūti įmonės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, ar susijusio juridinio asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas	Privaloma
Kandidatas uri neturėti reikšmingų verslo ryšių su ta įmone, į kurios kolegialų organą pretenduoja, ar su susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12 mėnesių yra didesnės nei 1000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas	Privaloma
Kandidatas paskutinius dvejus metus turi nebūti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko tos įmonės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, ar susijusio juridinio asmens auditą, partneriu, dalyviu, vadovu, kolegialaus organo nariu arba darbuotoju	Privaloma
Kandidatas turi nebūti tos įmonės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, kolegialaus organo nariu ilgiau kaip 10 metų. Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis kaip vienerių metų laiko tarpas	Privaloma
Kandidatas turi nebūti daugiau nei trijų (įskaitant įmonę, į kurios kolegialų organą pretenduoja) to paties atranką inicijuojančio subjekto valdomų įmonių kolegialių organų nariu.	Privaloma

 

Specialieji reikalavimai	Reikalavimo pobūdis
Aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas finansų, ekonomikos, verslo vadybos ar panašios krypties.	Privaloma
Ne mažesnė nei 10 metų profesinė patirtis finansų valdymo, konsultavimo, finansinių paslaugų, audito srityse.	Privaloma
Per pastaruosius 10 metų ne mažesnė nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtis įmonėje, turinčioje ne mažiau nei 100 darbuotojų.	Privaloma
Ne mažesnė kaip 3 metų juridinio asmens kolegialaus organo nario darbo patirtis.	Privaloma
Geras anglų kalbos mokėjimas pažengusio vartotojo B2 lygiu.	Privaloma

 

Privalumai	Privalumo patirties vertė
Veiklos kokybės valdymo patirtis vadovaujantis ISO standartais	5
Vadovaujamo darbo patirtis tarptautinėje listinguojamoje įmonėje	5
Patirtis ir kompetencijos audito srityje ir galimybė dalyvauti bendrovės Audito komiteto veikloje	5
Vidaus audito, kontrolės ar rizikų valdymo patirtis	5
Juridinių asmenų veiklos finansų valdymo, finansinio planavimo, vykdymo, analizės bei kontrolės patirtis	5

 

Vertinamos kompetencijos ir jų santykinis svoris	Maksimali kompetencijos vertė
Juridinių asmenų strateginio planavimo, organizacinio vystymo ar organizacijos pokyčių įgyvendinimo patirtis	10
Energetikos srityje veikiančių įmonių veiklos ir reguliavimo principų išmanymas	10
Korporatyvinio valdymo (angl. corporate governance) išmanymas	10
Puikūs lyderystės, komandinio darbo, bendradarbiavimo gebėjimai, komunikabilumas ir raiškus minčių dėstymas	10
Juridinių asmenų veiklos rizikų valdymo patirtis	10
Patirtis, susijusi su investicinių projektų vertinimu bei finansavimu	10
Nacionalinių ir regioninių strateginių energetikos tikslų išmanymas	10

 
Atrankos būdas – pokalbis.
 
Kandidatai privalo pateikti:

1. kandidato prašymą dalyvauti atrankoje ir sąžiningumo deklaraciją, pagal Aprašo 1 priedą;
2. kandidato gyvenimo aprašymą(laisva forma);
3. tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopiją;
4. motyvacinį laišką atrankos komisijai (laisva forma);
5. aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas.

 
Dokumentų pateikimo terminas – iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai).
 
Dokumentų pateikimas. Kandidatai dokumentus pateikia Bendrovei vienu iš nurodytų būdų:

1. Asmeniškai. Pristatant dokumentų kopijas, reikia su savimi turėti dokumentų originalus.
2. Paštu (registruotu laišku arba per kurjerių tarnybą) ar elektroniniu paštu. Pridedamos dokumentų kopijos, o dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti, jei kandidatas bus pripažintas atrankos laimėtoju. 

 
Dokumentų pateikimo vieta: UAB Master Class LT, adresas: Ž. Liauksmino g. 3, LT- 01101 Vilnius.
 
Kontaktiniai asmenys:
UAB Master Class LT atsakingas asmuo už dokumentų priėmimą – Vadovaujanti partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė, tel. nr. +370 699 37170, el.p. laura@masterclass.lt
Energetikos ministerijos atsakingas asmuo, konsultuojantis atrankos atlikimo klausimais – Teisės ir personalo skyriaus patarėja Renata Adomaitytė-Šliogerienė, tel. nr. +370 5 203 4830 papild. 2, el. p. renata.adomaityte-sliogeriene@enmin.lt

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) panaudojimas Lietuvoje ir visame Baltijos regione dar tik atveria savo potencialą, teigia SGD platformos, Lietuvoje vienijančios 5-ias SGD panaudojimu ir rinkos plėtra suinteresuotas organizacijas, nariai. Kelių, jūrinis transportas, SGD „degalinių“ plėtra, kriogeninės energijos panaudojimas maisto pramonėje ir kt. – visa tai jau sėkmingai įgyvendina Europos šalys ir kiti žemynai, todėl platforma siekia ir Lietuvoje dėti pamatus SGD panaudojimui atsižvelgiant į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus ir SGD kaip švarią alternatyvą tradicinėms energijos rūšims.  
 
SGD platforma išsigrynino šių metų veiklos kryptis ir užsibrėžė tikslus tęsti pernai pradėtus darbus: dėti pastangas, kad Lietuvoje ir visame regione SGD būtų aktyviai naudojamas kaip alternatyvus energijos išteklius tiek ūkio, tiek ir transporto sektoriuje. Taip pat SGD platforma mato vertės grandinės plėtrą kartu su atsinaujinančiais ištekliais ar iš jų pagaminta energija, pvz. vandeniliu.
 
Per ataskaitinius veiklos metus (2019 m. birželis – 2020 m. gegužė) SGD platforma aktyviai dalyvavo teikdama pastabas ir pasiūlymus priemonėms pagal Klimato kaitos programą, Lietuvos ekonomikos skatinimo DNR planą, rengiamam Alternatyvių degalų įstatymo projektui, siūlė priemones, susijusias su SGD infrastruktūros įrengimu, SGD varomų vilkikų ir SGD papildymo punktų plėtra. Platforma taip pat išreiškė poziciją dėl Uosto laivybos taisyklių pakeitimo, papildant jas SGD varomų laivų bunkeriavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste reikalavimais, o taip pat dėl Uosto rinkliavų taisyklių koregavimo numatant uosto rinkliavų lengvatas SGD varomų laivų, ateinančių į uostą krovos operacijoms atlikti, atveju. Pateikta apie 10 pozicijų SGD platformai aktualiais klausimais.
 
„SGD potencialas Baltijos jūros regione yra nepakankamai išnaudojamas. Nors matome aktyvią SGD terminalų ir dar aktyvesnę SGD papildymo punktų (vadinamųjų „degalinių“) plėtrą visoje Europoje, Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse ši sritis lėčiau pasiduoda progresui. Kaip gerąjį pavyzdį galima išskirti nebent Lenkiją, kur SGD stotelių kiekis artimiausiu metu turėtų ženkliai padidėti. Lietuvos transporto sektoriaus įmonės vis dažniau kalba apie poreikį naudoti SGD kaip degalus vilkikams, tačiau, deja, kol kas juos numato naudoti ne Lietuvos, o kitų Europos šalių keliuose. Todėl labai svarbu nepaleisti vairo iš rankų ir laikytis kurso, kurį „užduoda“ Europa – SGD, kaip alternatyvos tradicinei energijai, naudojimo kelių, jūrų transporto sektoriuose ir kitose srityse. SGD platformos tikslai – prisidėti prie to laukiamo progreso“, - tikslus įvardija Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius ir SGD platformos pirmininkas.
 
Pasak D. Šilenskio, Lietuva mato SGD potencialą – KN (AB „Klaipėdos nafta“) įstatymu yra pavesta įgyvendinti ilgalaikį SGD tiekimo sprendinį, t. y. įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įranga ir SGD tiekimą užtikrinti bent iki 2044 m. Viso šio proceso dalis taip pat yra ir SGD sinergija su atsinaujinančiais ištekliais. Tokią sinergiją numato ir Europos Sąjunga (ES), siekianti iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
 
„Biodujos (biometanas) ir vandenilis yra tie energijos ištekliai, su kuriais SGD turi aplinkosauginį ir ekonominį sąlyčio tašką. Tiek mūsų bendrovė,  tiek ir kiti SGD platformos nariai svarsto galimybes ateityje investuoti žmogiškuosius ir kitus resursus į šių energijos rūšių sąveikos procesus. Vyksta nuolatinis dialogas su institucijomis ir kitų šakų verslo subjektais, SGD platforma jau yra pripažįstama kaip partnerė kuriant galimą sinergiją tarp įvairių energijos išteklių,“ - papildo KN vadovas.
 
Apie SGD platformą:
 
SGD platforma buvo įsteigta 2017 m. lapkričio 8 d. KN, Klaipėdos universitetas, Lietuvos SGD klasteris, UAB „Litgas“ (UAB „Ignitis“), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (UAB „Ignitis“) ir AB „Amber Grid“, vadovaudamiesi 2016 m. birželio 28 d. pasirašytu ketinimų protokolu su Nyderlandų Karalystės Nacionaline SGD platforma dėl bendradarbiavimo, įsteigė SGD platformą Lietuvoje. Platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą.
 

 
 
 

Suskystintosios gamtinės dujos (SGD) Europoje atlieka svarbų vaidmenį keičiant taršų kurą švaresne alternatyva ir šiame energetikos transformacijos procese ypač sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų, skirtų sunkiajam ir viešajam transportui, tinklas. Pernai Europa skaičiavo apie 217 SGD papildymo punktų, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 300 ir tai – ne riba. Lietuva taip pat brėžia švaraus kuro naudojimo kryptį ir galbūt jau netrukus šalyje rasis SGD rinkos plėtrai trūkstama infrastruktūra. 

Rūpestis klimato kaita skatina valstybes priimti sprendimus, mažinančius ar net eliminuojančius neigiamą poveikį aplinkai. Europa dar iki Žaliojo kurso (Green Deal) sparčiai ėjo šia kryptimi, tačiau pastarasis nubrėžė labai aiškias gaires – ką turime daryti, kad pasiektume nulinės taršos (zero pollution) tikslą 2050-aisiais. Vienas iš didžiausių teršėjų yra įvardijamas sunkusis kelių transportas – tai sunkvežimiai ir viešasis transportas, todėl ES valstybės-narės deda pastangas ir griežtina reikalavimus arba telkia skatinimo priemones, kad mažėtų tarša šiame transporto priemonių segmente.

Taršų dyzeliną laipsniškai keičia SGD

Daugiau nei 14 šalių ir daugiau nei 20 miestų visame pasaulyje planuoja ateityje uždrausti parduoti keleivinius ir krovininius automobilius, varomus taršiu kuru, pavyzdžiui, dyzelinu. Kai kurie miestai pasirašė Gatvių be taršaus iškastinio kuro deklaraciją, kuria įsipareigoja iki 2030 m. uždrausti taršiu iškastiniu kuru varomų transporto priemonių eismą. Skaičiuojama, kad pakeičiant taršų dyzelinį kurą SGD, pastarąjį kurą naudojantys sunkvežimiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta 19-20 % mažiau: iki 28 proc. sumažėja anglies dioksido, net iki 99 proc. – suodžių ir iki 79 proc. kietųjų dalelių išmetimai. Naudojant suskystintą biometaną (iš augalinės ar gyvulinės kilmės atliekų susidarančios išvalytos ir suskystintos biodujos), anglies dioksido kiekis gali būti sumažinamas netgi daugiau nei 85 proc. Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, kad tam, jog SGD naudojimas sunkiojo kelių transporto reikmėms augtų ir realiai mažėtų tarša, turi rastis patogi jų užpildymo infrastruktūra – „degalinių“ tinklas. Lietuva jau 6-tus metus eksploatuoja SGD terminalą ir jau daugiau nei 3-jus – SGD paskirstymo stotį, skirtą užpildyti SGD varomus laivus bei SGD distribucijai kelių transportu. Todėl, pasak KN vadovo, SGD papildymo punktų tinklo atsiradimas yra natūralus žingsnis užtikrinant visapusišką SGD tiekimą ir įgyvendinant Europos keliamus neutralios klimatui ekonomikos tikslus.

SGD punktų bumas

„SGD gali sudaryti sąlygas tvariam ir greitam perėjimui į klimato požiūriu neutralią Europą. Atsižvelgiant į mažą išmetamųjų teršalų kiekį, SGD, palyginti su kitomis kuro rūšimis, yra laikomos energijos šaltiniu, galinčiu reikšmingai prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kelių transportas yra vienas iš prioritetinių segmentų siekiant šių tikslų,“ – komentuoja D. Šilenskis. Naujausiais NGVA Europe (Natūralių ir biologinių dujų transporto priemonių asociacija) duomenimis, šiuo metu SGD „degalinių“ tinklas Europoje jau perkopė 300, kai pernai rugsėjį jų buvo 217. Didžiausią dalį SGD „degalinių“ valdo Italija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija. Absoliutūs lyderiai yra italai, turintys net 71 SGD papildymo punktą.  Ispanijoje tokių veikia 54, Prancūzijoje – 39, Nyderlanduose ir Vokietijoje – po 25. Ispanijos gamtinių dujų sistemos operatorius „Enagas“ neseniai paskelbė per ateinančius trejus metus atidarysiantis dar 15 SGD „degalinių“. „GasNet“ Čekijoje jau atidarė pirmąją viešo naudojimo SGD degalinę, o iki 2030 m. planuoja dar apie 30 SGD papildymo punktų. „Rolande“, kuri Olandijoje eksploatuoja 13 SGD „degalinių“, pirmąją atidarė Vokietijoje ir iki šių metų pabaigos planuoja dar 5. Kaimynai lenkai taip pat spartina žingsnius tvarios logistikos srityje – turėdami 4 SGD papildymo punktus, šiemet ir kitąmet planuoja dviženklį jų šuolį. 

Skatinamas naudojimas ir parama infrastruktūrai

„Valstybės turi numačiusios įvairias priemones ir kompensacinius mechanizmus, skatinančius tiek SGD kaip kuro vartojimą (mažesni akcizo mokesčiai) arba paramą infrastruktūros plėtrai (tiek SGD vilkikams įsigyti, tiek gamtinių dujų kaip degalų pildymo punktų statyboms),  taip pat atleidžia SGD vilkikus nuo kelių mokesčių arba įveda draudimus dyzeliniams sunkvežimiams važinėti tam tikromis dienomis, tam tikrose teritorijose. „Enagas“ atveju Ispanijoje 15 SGD užpildymo stotelių atsiras gavus 13 mln. eurų Europos Sąjungos paramą“, – sako D. Šilenskis. Pasak jo, kai Europoje SGD tinklas plečiasi, Lietuvoje dar tik kalbama apie „bazinio vartotojo“ sukūrimą, t. y. apie galimą pirmąją SGD „degalinę“. Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo šių metų liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. priima paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“. Šiai priemonei yra skirta 15 mln. eurų, o subsidijos dydis sieks iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. „KN kartu su SGD naudojimo ir inovacijų diegimo organizacija SGD platforma aktyviai teikė pastabas rengiant ir Alternatyvių degalų įstatymo projektą, ir šiai Klimato kaitos programos priemonei, nes matome didelį SGD ir bio-SGD potencialą Europoje. Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, ir Šiaurės Europos regionai yra potencialios SGD rinkos, kadangi mes jau turime didžiąją dalį infrastruktūros, SGD papildymo punktų atsiradimas būtų natūralus žingsnis pirmyn. Gauname signalus iš rinkos dėl poreikio SGD tiekimui sausuma, todėl tikimės, kad valstybės numatytos priemonės duos impulsą vertės grandinei plėstis“, – komentuoja D. Šilenskis. NGVA duomenimis, šiuo metu Europos keliais rieda per 9,6 tūkst. SGD varomų vilkikų ir jų skaičius ateityje didės.