KN (AB „Klaipėdos nafta“) kartu su tarptautiniais partneriais – žinomomis SGD rinkos įmonėmis – pateikė įpareigojantį pasiūlymą Kipro SGD terminalo vystymo konkurse. Sėkmės atveju KN teiktų šio terminalo operatoriaus paslaugas.
 
Kipro valstybinė dujų įmonė DEFA tarptautinį atvirą konkursą SGD terminalo statybų ir valdymo paslaugoms Vasilikos įlankoje teikti paskelbė 2018 m. spalį. Pagal skelbiamas projekto sąlygas, SGD terminalas turi apimti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu (FSRU), krantinę ir dujotiekį, užtikrinantį gamtinių dujų tiekimą didžiausiai Kipre Vasilikos elektrinei. Įgyvendinus projektą, Kipro elektros energijos sistema pereitų prie dujinės elektros generacijos – tai ne tik užtikrintų patikimą švaresnio kuro tiekimą energijos gamybai, bet ir padėtų šaliai prisitaikyti prie ES taršos mažinimo reikalavimų. Projektui yra skirta daugiau nei 100 mln. eurų ES parama. Bendras viso projekto biudžetas siekia 500 mln. eurų.
 
„KN patirtis vystant SGD terminalą Klaipėdoje – mūsų vizitinė kortelė. Klaipėdos SGD terminalas yra naujausias sklandžiai išvystytas, visus reikalavimus atitinkantis ir efektyviai vykdantis veiklą SGD projektas Europos Sąjungoje, kurį sėkmingai įgyvendinę ir eksploatuodami esame vertinami tarptautinių partnerių.  Sėkmės atveju galime tapti didžiausiu ES plaukiojančių terminalų operatoriumi – tai yra reikšmingas įvertinimas ne tik bendrovei, bet ir visai šaliai, kuri gali įsitvirtinti kaip SGD inovacijų ir gebėjimų eksportuotoja tarptautiniu lygiu“, – pabrėžia KN SGD verslo vystymo tarnybos direktorius Tadas Matulionis.
 
Paskelbtame konkurse KN dalyvauja kaip konsorciumo, kurį sudaro Korėjos bendrovės „Samsung C&T” ir „Posco E&C“ bei Japonijos bendrovės „Mitsui O.S.K. Lines“ ir „Osaka Gas“ rangovas ir partneris. Tai pasaulyje gerai žinomos bendrovės, turinčios patirties projektuojant ir vystant SGD infrastruktūrą, eksploatuojančios vieną didžiausių pasaulyje SGD laivynų ir tiekiančios FSRU pasaulinei rinkai bei teikiančios terminalų eksploatavimo paslaugas. Konkurso laimėjimo atveju KN teiktų terminalo operatoriaus paslaugas drauge su įmonėmis MOL ir „Osaka Gas“ iki 20  metų laikotarpiui. 
 
T. Matulionis atkreipia dėmesį, kad pasaulyje plaukiojančia technologija paremtų SGD importo terminalų operavimo paslaugos iš trečiųjų šalių pradėtos pirkti tik pastaraisiais metais, kasmet globaliai skelbiami 2-3 konkursai, tad galimybė dalyvauti yra reikšmingas KN kompetencijos įvertinimas.
 
DEFA sprendimą dėl konkurso laimėtojų turėtų priimti dar šiais metais. Planuojama, kad terminalas Kipre pradės veiklą 2021 metais.
 

KN (AB „Klaipėdos nafta“) suskystintųjų gamtinių ir naftos terminalų operatorė, papildomai įvertinusi koncerno „Achemos grupė“ pretenziją, atmetė ją kaip neturinčią teisinio pagrindo.

 „Achemos grupė“ pretenziją bendrovei pateikė prieš pat birželio 27 d. numatytą KN akcininkų visuotinį susirinkimą, kuriame turėjo būti balsuojama dėl reguliuojamos veiklos perleidimo KN 100 proc. valdomai dukterinei įmonei UAB „SGD terminalas“. Pretenzijoje teigiama, kad dėl sprendimų priėmimui reikalingos nepateiktos informacijos ir pasirinkto veiklos perleidimo būdo neva būtų pažeidžiami smulkiųjų akcininkų interesai.

Atsižvelgiant į pateiktą pretenziją, KN papildomai vertino koncerno „Achemos grupė“ teiginius, kad SGD terminalo veikla gali būti perleidžiama tik reorganizavimo būdu. Išorinių kvalifikuotų teisininkų atliktas vertinimas dar kartą patvirtino, kad „Achemos grupės“ pretenzija yra nepagrįsta.

„Siekdami mums iškelto tikslo – sudaryti galimybes mažinti terminalo išlaikymo kaštus visiems dujų vartotojams jau nuo liepos 1 d. –  rinkomės geriausią alternatyvą – SGD terminalo veiklą perleisti KN 100 proc. valdomai dukterinei bendrovei, kuri atitinka visus teisinius reikalavimus ir kuria didžiausią vertę visiems akcininkams. Sprendimą dėl veiklos perleidimo rinkomės atidžiai įvertinę visas galimybes. Pažymėtina, kad koncerno „Achemos grupės“ įvardijamas įmonės reorganizavimas savaime yra gerokai sudėtingesnis ir brangesnis procesas, kuris truktų mažiausiai metus laiko, be to, būtų įmanomas tik gavus kreditorių sutikimus. Tad pasiekti galimybę mažinti terminalo kaštų dalį dar šiemet iš esmės nebūtų buvę įmanoma“, – sako KN Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.

KN taip pat papildomai skyrė dėmesio ir teiginiams dėl nepakankamos pateiktos informacijos, dėl kurios pasisakė antrasis KN akcininkas. Papildomas KN pasitelktų teisininkų vertinimas patvirtino, kad informacija, būtina akcininkams priimti sprendimus visuotiniame susirinkime dėl SGD terminalo veiklos perleidimo, yra pateikta, įskaitant detalią turto vertinimo ataskaitą, į dukterinę bendrovę įnešamo ilgalaikio turto sąrašą ir jo vertę, informaciją apie veiklos perleidimo poveikį konsoliduotiems KN finansiniams rezultatams.

KN taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekvienas prašymas dėl informacijos pagrįstumo turi būti vertinamas itin atidžiai, kai akcininkas kituose kontekstuose yra tiesioginis įmonės konkurentas ar klientas. Kalbant apie SGD terminalo veiklą, su „Achemos“ grupės įmonėmis vyksta daugiau nei dešimt bylų dėl SGD terminalo tarifo ir net paties projekto teisėtumo tiek Lietuvos nacionaliniuose teismuose, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Kartu visuomet aktualu prisiminti ir akcininko pareigą pateikti teisinį pagrindimą, kokiu konkrečiai tikslu prašomos informacijos reikia, kam ir kaip ji bus naudojama.

Pakartotinis KN visuotinis akcininkų susirinkimas (VAS), kaip formaliai įtvirtina Akcinių bendrovių įstatymas, yra šaukiamas liepos 18 dieną. Kadangi dalies dokumentų, reikalingų sprendimams priimti, terminai pakartotinio VAS metu yra pasibaigę, šie dokumentai turės būti atnaujinami. Bendrovės vertinimu, tęsiant projektą ateityje bus reikalingi papildomi akcininkų sprendimai.
 
 

Birželį bandomuoju režimu pradėtas eksploatuoti naujasis SGD ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta) šviesiųjų naftos produktų parkas jau kuria pridėtinę vertę bendrovei. Pirmąjį vasaros mėnesį jame jau priimti keli naftos produktai bei pirmą kartą į Klaipėdos naftos terminalą importuota  žaliava vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų.
 
Per paskutinius 3,5 metų į Klaipėdos naftos terminalo infrastruktūros plėtrą KN nukreipė beveik 45 mln. eurų investicijų.

Darius Šilenskis, KN Naftos verslo direktorius, teigia, kad poreikį tobulinti ir plėsti infrastruktūrą diktavo pati rinka: „Jau kurį laiką stebime, kad ji keičiasi, daugėja potencialių krovinių įvairovė ir auga klientų lūkesčiai.  Matydami tokias tendencijas supratome, kad norėdami išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų ateityje turime būti pasiruošę ne tik perkrauti ar sukaupti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių. Įgyvendinę vykdomus investicinius plėtros projektus, tikimės patenkinti visus klientų lūkesčius ir dar labiau padidinti konkurencinį pranašumą prieš kaimyninius terminalus“.

Atliktos investicijos į infrastruktūrą, kuri pritaikyta prie besikeičiančios rinkos, jau duoda pirmuosius vaisius: nors naujasis KN talpyklų parkas dar veikia tik bandomuoju režimu, birželį čia jau priimti keli nauji naftos produktai.

Birželį KN naftos terminale pirmą kartą priimtas ir laivas, kuris atplukdė žaliavą vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų. Priimant šį krovinį terminale panaudota reta krovos schema, kai krovinys iš laivo buvo kraunamas į geležinkelio cisternas. Įprastai dauguma perkrovos operacijų vykdomos iš geležinkelio cisternų arba auto transporto į laivus.

„Esame vienas iš nedaugelio multimodalinių terminalų Baltijos šalyse, kuriame naftos produktai gali būti tiek iškrauti iš visų transporto priemonių, tiek pakrauti į visas transporto priemones. Toks lankstumas yra didelis mūsų konkurencinis pranašumas“, – pabrėžia KN Naftos verslo direktorius.

Vertinant pakrautas tonas į laivus, geležinkelio cisternas ir auto transportą, birželio mėn. krova sudaro beveik 600 tūkst. tonų, kas apie 100 tūkst. t viršija praėjusių metų birželio rezultatą.

„Birželio mėnesio rezultatas rodo, kad, kaip ir tikėjomės, klientai pamažu grįžta prie planuotų veiklos apimčių ir krovos kreivė pamažu pradeda kilti į viršų. Nors incidento, kai į naftotiekį „Družba“ pateko užterštos naftos, poveikis pagrindinių mūsų klientų veiklai vis dar jaučiamas. Mūsų krovai neigiamai atsiliepė ir „Orlen Lietuvos“ sprendimas daugiau produkcijos nukreipti geležinkeliu į kaimynines rinkas. Nepaisant šių iššūkių ir itin aršios konkurencinės aplinkos, mūsų naftos terminalas šiemet yra efektyviausiai turimus krovos pajėgumus panaudojantis terminalas tarp visų Baltijos šalių naftos terminalų, ir tai džiugina“, - sako p. Šilenskis.

Naujienlaikraščio „Argus Neftetransport“ analizė rodo, kad KN per pirmus penkis šių metų mėnesius panaudojo 73,4 proc. visų savo turimų krovos pajėgumų, kai per metus maksimaliai gali perkrauti per 7 mln. t. Tuo metu daugiausia pajėgumų tarp Baltijos šalių naftos terminalų turintis ir per metus 30 mln. t naftos produktų perkrauti galintis Estijos terminalas „Liwathon EOS“ panaudojo vos 10 proc. visų savo pajėgumų, 20 mln. t per metus galintis perkrauti Latvijos terminalas „Ventspils Nafta Terminals“ – 31,6 proc. pajėgumų.

Pagal pirmųjų penkių šių metų mėnesių naftos produktų krovos apyvartą tarp visų trijų Baltijos šalių naftos terminalų KN užima antrąją vietą. Ją nežymiai lenkia „Ventspils Nafta Terminals“, kurio krova apie 20 proc. viršija KN penkių mėnesių krovą.
 

Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose lemia, kad paskutiniais mėnesiais SGD terminalas veikia efektyviausiai nuo jo veiklos pradžios. Jau pilnai rezervuoti ir terminalo pajėgumai likusiam dujų metų laikotarpiui. Dujų metai skaičiuojami nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.
 
Balandžio mėnesį SGD terminale buvo išdujinta apie 1,48 TWh dujų (28,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus), gegužę – 1,75 TWh dujų (21 proc. daugiau nei pernai gegužę).
Dar produktyvesnis terminalui buvo birželis: per jį priimti 2 dideli dujovežiai, atgabenę 278 tūkst. kub. SGD, bei 3 maži dujovežiai, kurie atgabeno 28,5 tūkst. kub. m SGD. Nuo šių metų pradžios Klaipėdos SGD terminalas įvairioms krovos operacijoms atlikti priėmė 23 dujovežius.

„Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų paklausą ir toliau augina palanki situacija tarptautinėse rinkose. Jau keletą mėnesių išdujintos SGD savo kaina nukonkuruoja tolimais magistraliniais vamzdynais importuojamas dujas, tad dujas iš daugelio šaltinių galintys pirkti importuotojai naudojasi galimybe jų įsigyti pigiau tarptautinėse rinkose. Birželį pasiektas terminalo naudojimo pikas ir tai lėmė ženkliai išaugusius išdujinimo rodiklius“, – komentuoja Arūnas Molis, SGD ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) Klaipėdos SGD tarnybos vadovas.

SGD terminalo veiklos apimtys birželį pasiekė rekordines aukštumas: buvo išdujinta ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta apie 2,4 TWh dujų gamtinių dujų – apytiksliai tiek pat, kiek iš viso per pirmąjį vasaros mėnesį buvo suvartota visose trijose Baltijos šalyse. Palyginti, šiemet birželį išdujinimo apimtys buvo beveik 200 proc. didesnės nei pernai birželį, kai buvo išdujinta 0,8 TWh.

SGD terminalas birželį išdujino 1,5 karto daugiau dujų nei sunaudota Lietuvoje, todėl terminalas birželį dujomis aprūpino ne tik Lietuvą, dalį dujų terminalo naudotojai nukreipė į Inčukalnio saugyklą, taip pat Latvijos bei Estijos vartotojams. Ten per birželį patiekta 0,97 TWh dujų – t.y. apie 40 proc. viso terminale birželį išdujinto kiekio. Tuo metu per SGD terminalą į Lietuvą patiektų dujų dalis birželį sudarė 96 proc. visų į šalį importuotų dujų. Didžioji dalis dujų – beveik 91 proc. – buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.

Klaipėdos SGD terminale teikiamomis išdujinimo paslaugomis naudojasi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, AB „Achema“, o gegužės pabaigoje pasirašyta sutartis su trečiuoju Klaipėdos SGD terminalo naudotoju  –  UAB „Imlitex“.

Liepos mėnesį SGD terminale planuojama priimti 4 dujovežius: 2 didžiuosius ir 2 mažuosius. Tris liepos savaites bus atliekami remonto darbai dujų perdavimo taške iš Baltarusijos į Lietuvą, tad tuo laikotarpiu visų Lietuvos vartotojų dujų poreikis bus tenkinamas tik iš Klaipėdos SGD terminalo.

Liepą į Klaipėdą atvyks ir didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio 10 proc. frachtavimo sutartyje KN turėtų akcijų nuo rugsėjo 30 d. pagal balandžio pradžioje priimtą susitarimą bus perduota Vokietijos bendrovei „Nauticor“.

Penktąjį kartą į Klaipėdą liepos mėnesį atplauksiantis „Kairos“ laivas atliks SGD perkrovos operaciją iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį. Galimybė iš jos bunkeriuoti SGD varomus laivus, krauti nedidelės apimties krovinius į laivus bei autocisternas užtikrina visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione ir taip kuriame pridėtinę vertę Lietuvai.