Trečiadienį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale „Independence“ lankėsi grupė Seimo narių iš Ekonomikos komiteto bei Energetikos komisijos atstovai. Susitikimo metu politikai kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei KN (AB „Klaipėdos nafta“) generaliniu direktoriumi Mindaugu Jusiumi aptarė ilgalaikio SGD tiekimo importo užtikrinimo klausimą bei diskutavo apie ekonomiškai naudingiausio sprendimo įgyvendinimą.
 
KN skaičiavimu, nuo 2014-ųjų, kai Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų. Tai reiškia, kad galimai kiekvieno gyventojo kišenėje per 3,5 metų liko po 37 eurus, o keturių asmenų šeimose – po 148 eurus.
 
KN analitikų skaičiavimai grįsti prielaida, kiek gyventojai būtų sumokėję už dujas, jei iki šiol galiotų 2014 m. gamtinių dujų kainos, buvusios iki „Independence“ atidarymo. Skaičiuojant remtasi prielaida, kad gyventojai per tuos 3,5 metų kasmet dujų suvartojo tiek pat, kiek numatoma suvartoti 2018-aisiais.
 
Gamtinių dujų kainos gyventojams, kurie jas naudoja maistui gaminti, nuo terminalo atidarymo iki šių metų sumažėjo 18 euro centų (2014 m. I pusm. kaina – 0,77 Eur / m3, 2018 m. – 0,59 Eur / m3). 
 
Tiems, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, kainos smuko 15 euro centų (2014 m. I pusm. – 0,54 Eur / m3, 2018 m. – 0,39 Eur / m3). Tad dabar kaina, kurią Lietuvos gyventojai moka už dujas, yra viena mažiausių Europoje.
 
M. Jusius, KN generalinis direktorius, pažymi, kad dujos lietuviams prieš ketverius metus atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki SGD terminalo atidarymo 2014 m. gruodį Lietuva galėjo jų įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“ – ir už jas mokėjo brangiausiai Europoje. Pavyzdžiui, 2014 m. pirmąjį pusmetį vidutinė importo kaina Lietuvai buvo 29,84 Eur / MWh, kai tuo pačiu metu Didžiosios Britanijos NBP biržoje vidutinė jų kaina buvo 24,07 Eur / MWh.
 
Dabar Lietuva, turėdama priėjimą prie bet kurio dujų pardavėjo pasaulyje, už jas moka gerokai mažiau nei prieš SGD terminalo atidarymą.
 
„Terminalo kritikai neretai teigia, kad Lietuvoje dujos atpigo tik todėl, kad jų kaina krito visame pasaulyje. Tai netiesa. Jeigu kainos sumažėjimą būtų lėmusi tik pasaulinė tendencija, kaina visur turėjo mažėti panašiai. Bet taip nėra. Didžiosios Britanijos NBP biržoje dujų kaina, lyginant su buvusia prieš ketverius metus, sumažėjo 15 proc., o Lietuvoje ji smuko dvigubai stipriau – net 31 proc.“, – aiškina M. Jusius. 
Į Lietuvą importuojamų dujų kaina sumažėjo nuo 29,84 Eur / MWh (vidutinė kaina 2014 m. I pusm.) iki 20,60 Eur / MWh (2018 m. I pusm.), o NBP biržoje – nuo 24,07 Eur / MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 Eur / MWh (2018 m. I pusm.).
 
Išsamius skaičiavimus, kokią naudą šalies gyventojai vidutiniškai iki šiol gavo iš SGD terminalo, galite rasti šiame filmuke.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) bus pirmoji valstybės valdoma įmonė, savo darbuotojams dalį premijos išmokanti bendrovės akcijomis. Tokiam darbuotojų motyvacinės sistemos pokyčiui dar turi pritarti bendrovės akcininkai visuotiniame susirinkime, kuris vyks lapkričio 8 dieną.
 
Akcininkams tvirtinti pateikiamose bendrovės akcijų suteikimo taisyklėse numatyta, kad 2019 m. bendrovė akcijomis gali išmokėti darbuotojui iki 50 proc. skiriamos metinės premijos už 2018 metų rezultatus. Paprastosios KN akcijos darbuotojams būtų dovanojamos.
Pasak Mindaugo Jusiaus, KN generalinio direktoriaus, priimdama tokį sprendimą bendrovė siekia stiprinti darbuotojų motyvaciją siekti ilgalaikių organizacijos tikslų, didinti darbuotojų įsitraukimą ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus.
 
„KN orientuojasi į veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Todėl mums svarbu suburti ir išlaikyti ambicingų, kompetentingų, motyvuotų, suinteresuotų ilgalaikiu bendrovės augimu, lojalių darbuotojų komandą. Suteikdami akcijų darbuotojams sudarome galimybių jiems tapti bendrovės bendrasavininkais ir įgyti teisę dalyvauti bendrovės valdyme, nepaisant darbuotojo pareigų ir statuso organizacijoje“, - pabrėžia KN vadovas.
 
M. Jusiaus teigimu, vien atlyginimais dėl talentų valstybės valdomai įmonei konkuruoti su privataus kapitalo bendrovėmis yra sudėtinga, todėl itin svarbi tampa organizacijos filosofija ir kultūra. Planuojamas motyvacinės sistemos pokytis yra nuoseklaus KN organizacinės kultūros pokyčio dalis.
 
„Į darbo rinką įsitraukiant naujai darbuotojų kartai, turime parodyti, kad ir valstybės valdomos įmonės gali būti pažangios ir atitinkančios geros valdysenos rekomendacijas organizacijos, turinčios ambicingų tikslų ir suteikiančios plačių galimybių darbuotojams augti ir tobulėti profesinėje srityje. Būtent todėl praėjusių metų pabaigoje įtraukėme savo komandą į bendrovės vertybių atnaujinimą, intensyviai dirbame ties verslo strategijos iki 2030 m. rengimu, peržiūrime darbuotojų atlygio ir motyvavimo sistemą, kad ji atitiktų laikmečio keliamus reikalavimus didinant darbuotojų asmeninį įsitraukimą ir motyvaciją“,  - sako M. Jusius.
 
Akcininkams pritarus KN siūlomam sprendimui, ilgametei programai įgyvendinti turės būti suformuojamas rezervas savoms akcijoms iš nepaskirstytojo pelno, kuris negali viršyti  1,5% nuo bendrovės kapitalizacijos. Rezervo  dydis  bus glaudžiai  susijęs su vidutiniais ir ilgalaikiais įmonės tikslais  bei personalo politika.
 
Pagal bendrovės atlygio gaires metinės premijos bendrovės darbuotojams yra skiriamos tuomet, kai bendrovė pasiekia išsikeltus verslo tikslus, o premijos dydis skiriamas atsižvelgiant į darbuotojų pasiektus asmeninius veiklos rezultatus.
 
Dienraščio „Verslo žinios“ kasmet rengiamuose rinkimuose „Geidžiamiausias darbdavys 2018“ KN šiemet buvo išrinkta geidžiamiausiu darbdaviu transporto ir logistikos sektoriuje. Sudarant geidžiamiausių darbdavių reitingą buvo įvertinti tokie rodikliai kaip įmonės stabilumas, atlygis ir reputacija.
 
Valstybė valdo 72 proc. KN akcijų, 10 proc. akcijų priklauso koncernui „Achema“, o 18 proc. bendrovės akcijų šiuo metu priklauso smulkiesiems akcininkams, prekyba jomis vyksta „Nasdaq Vilniaus“ biržoje.

KN (AB „Klaipėdos nafta“) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą, kuriame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų.
 
Šiuo metu dalis plane numatytų priemonių yra vykdomos, o kita dalis priemonių glaudžiai susijusi su bendrovėje vykstančia plėtra.
 
„Girdime bendruomenių atstovų pastebėjimus aplinkosaugos tema, tad įsiklausėme į pastabas ir toliau ypatingą dėmesį skiriame šiai sričiai. Nuolat ieškome efektyvių sprendinių gerinti aplinkos oro kokybę ir parengtame Aplinkosaugos priemonių plane įsipareigojame ne tik investuoti į esamą infrastruktūrą, tačiau ir užtikrinti tokių pat aukštų standartų laikymąsi vykdant bendrovės veiklos plėtrą“, - sakė Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
KN specialistų parengtame aplinkosaugos priemonių plane numatoma modernizuoti Klaipėdos naftos terminalo katilinės dviejų galingiausių katilų degiklius, taip pat visuose naftos produktų krovos geležinkelio keliuose įrengti lakiųjų organinių junginių (LOJ) garų surinkimo ir valymo įrangą. LOJ garai bus surenkami ir iš tamsiųjų naftos produktų parke esančių talpyklų, taip pat iš šiuo metu plečiamo šviesiųjų naftos produktų parko talpyklų. Surinkti garai bus valomi lakiųjų organinių junginių garų valymo įrenginiuose. Taip pat planuojant naftos terminalo krantinių modernizaciją planuojama dvigubai didinti LOJ garų deginimo įrenginio pajėgumą.
 
Pajūrio tyrimo ir planavimo institutas įvertino KN specialistų paruoštą planą bei parengė LOJ ir kvapų sklaidos modeliavimo žemėlapius. Jais remiantis numatoma, kad įgyvendinus plane numatomas priemones LOJ koncentracija šalia bendrovės esančiose gyvenamosiose teritorijose sumažės apie 36 proc., o kvapo koncentracija sumažės 50 proc. – nuo šiuo metu retkarčiais užfiksuojamo 1 europinio kvapo vieneto iki 0,5-0,3 vieneto.
 
Aplinkosaugos priemonių plano įgyvendinimas glaudžiai susijęs su viešųjų pirkimų procedūrų sparta bei KN plėtros planų įgyvendinimu. Numatoma, jog plane įvardytos priemonės bus įgyvendintos iki 2021 metų pabaigos ir KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų.
 
KN parengtas Aplinkosaugos priemonių planas buvo pristatytas ir Klaipėdos miesto vadovams, kurie bendrovės siekius vertina itin teigiamai.
 
„Visos bendrovės, kurių veikla gali kelti nepatogumų gyventojams, turi būti rimtai nusiteikusios investuoti į priemones, padedančias suvaldyti taršą ir kvapus. „Klaipėdos nafta“ pristatytas aplinkosaugos veiksmų planas nuteikia optimistiškai. Miesto siekis – darni verslo ir gyventojų kaimynystė, tad tikiuosi, kad geranoriškumo pakaks ne tik „Klaipėdos naftai“, bet ir kitoms įmonėms“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
 
Be Aplinkosaugos priemonių plano parengimo KN per 2018 m. organizavo susitikimus su bendruomenių atstovais bei pristatė esamas ir planuojamas aplinkosaugos priemones, įkūrė specialią telefono liniją pranešimams apie galimai iš naftos terminalo teritorijos sklindančius nemalonius kvapus, nuolat viešai skelbia vykdomo poveikio aplinkos orui monitoringo duomenis.
 
Atliekamas monitoringas rodo, kad vykdant bendrovės veiklą nėra viršijami leistinos taršos rodikliai, o šių metų gegužę 2018 m. gegužę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal paimtus mėginius sudariusi kvapo sklaidos modeliavimą nustatė, kad šalia įsikūrusių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė.
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) SGD terminale Klaipėdoje pirmadienio rytą pradėjo iš anksto suplanuotus savaitės trukmės remonto ir techninio patikrinimo darbus. Planiniai darbai atliekami neilgai trukus nuo 2018-ųjų dujų metų pabaigos, per kuriuos SGD terminale buvo išdujinta ir patiekta 8,68 TWh gamtinių dujų.
 
Planinio remonto ir techninio patikrinimo metu bus patikrinta visa SGD terminalo infrastruktūra – SGD laivas-saugykla „Independence“, terminalo krantinė ir joje esanti įranga, dujų perdavimo vamzdyno įrenginiai. Atliekamų darbų metu terminale sustabdytas SGD išdujinimas.
 
Lietuvos ir užsienio rangovai bei sertifikuoti ir apmokyti KN specialistai inspektuos sausumoje ir po vandeniu esančią infrastruktūrą, tikrins įvairių įrenginių veikimą, įdiegs įrangos atnaujinimus, esant poreikiui atliks įvairius remonto darbus.
 
Numatoma, kad planuoto remonto ir priežiūros darbai bus baigti ir terminalas veiklą atnaujins po savaitės,  pirmadienį, spalio 15 dieną.
 
KN valdomo SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių remonto darbų laikinai stabdoma kasmet.
 
Planinis remontas šiemet prasidėjo neilgai trukus nuo 2018 dujų metų, apimančių 12 mėn. laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn., pabaigos. Šiuo laikotarpiu SGD terminale iš viso buvo priimta 19 dujovežių. Iš jų 10 – didelės apimties dujovežiai, atgabenantys krovinius į SGD terminalą, o 9 – mažos apimties dujovežiai, SGD perkrovai. Per metus iš viso buvo atgabenta 1,361 mln. m3 SGD, iš kurių 52 tūkst. m3 SGD išgabentos į Klaipėdos uoste veikiančią SGD paskirstymo stotį arba į kitus terminalus Skandinavijos šalyse, o išdujinta ir patiekta – 8,68 TWh gamtinių dujų.
 
„Netrukus ketverių metų veiklos sukaktį minėsiančio SGD terminalo teikiamų paslaugų paklausa išlieka aukšta – atskirais mėnesiais terminalas dirbo didesniu nei 90 proc. pajėgumu. Tai parodo, kad klientai įvertino SGD transportavimo efektyvumą dėl patogios terminalo geografinės padėties bei mūsų terminalo lankstumą ir galimybę vykdyti tiek dujinimo, tiek ir SGD perkrovos veiklą. Tai itin svarbu, kadangi maksimaliai išnaudojant SGD terminalą atsiranda galimybė mažinti jo veiklos kaštus per saugumo dedamąją, kuri sudaro dalį galutinės dujų kainos“, – sakė Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.