Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN akcininkams dividendais išmokės 7,9 mln. eurų (0,02 eurų vienai akcijai) – visą 2019 m. grynąjį pelną. Sprendimą dėl dividendų mokėjimo KN akcininkai priėmė šiandien vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime. 100 proc. grynojo pelno dividendais įmonė išmoka jau trečius metus.
 
KN dividendų politika numato, kad bendrovės valdyba siūlomą dividendų dydį nustato atsižvelgdama į bendrovės grynąjį pelną, finansinius rodiklius bei strategijos įgyvendinimą. KN pajamos 2019 m. siekė 104 mln. eurų. Ataskaitiniu periodu įmonės EBITDA buvo 65,8 mln. eurų.
 
Prieš akcininkams teikiant sprendimą dėl dividendų mokėjimo ir dividendais mokamos pelno dalies, KN vadovybė atliko finansinės būklės jautrumo analizę laikotarpiui iki 2030 metų. Taip buvo siekiama įvertinti, kokią įtaką dėl nepalankių aplinkybių sumažėję pinigų srautai galėtų turėti įmonės pajamoms ir pelnui, tiek dabar išmokant dividendus, tiek paliekant lėšas įmonėje. 
 
„KN turi pakankamą finansinį rezervą suplanuotų investicijų ir finansinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Atlikta finansinė jautrumo analizė rodo, kad, nepaisant to, ar bus išmokami dividendai, net susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, KN būtų pajėgi vykdyti savo strategiją, tęsiant investicinius projektus KN naftos terminale, siekiant ambicingų tikslų plėtojant tarptautinę SGD verslo liniją, taip pat vykdant ilgalaikio SGD tiekimo į Lietuvą užtikrinimo projektą“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Pasak KN vadovo, atsižvelgiant į KN kapitalui nustatytus grąžos rodiklius ir skolinto kapitalo kainą tarptautinėse finansų rinkose, didesnė vertė akcininkams kuriama išmokant dividendus, infrastruktūros projektus finansuojant iš skolintų lėšų.
 
„Šiuo metu skolinto kapitalo kaina rinkose vis dar yra itin patraukli ir konkurencinga. Todėl, išmokėdami dividendus, siekiame tiek didesnio savo veiklos efektyvumo, tiek kurti didžiausią naudą įmonės akcininkams. Suprantame, kad karantino kontekste visos papildomos pajamos gali būti itin reikalingos“, – sako D. Šilenskis.
 
Atsižvelgiant į KN dividendams skiriamą sumą, KN valstybei išmokės 5,5 mln. eurų, antrajam KN akcininkui – UAB koncernui „Achemos grupė“ – apie 780 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus KN valstybei dividendais bus išmokėjusi 34,5 mln. eurų. 2019 m. KN taip pat pateko ir tarp didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje - į biudžetą sumokėjusi virš 168 mln. eurų įvairių mokesčių.
 
72,32 proc. akcijų priklauso valstybei, 10,41 proc. akcijų valdo UAB koncernas „Achemos grupė“, kitos akcijos priklauso smulkiesiems investuotojams. Nuo 1996 m. bendrovė listinguojama „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) pradeda kasmetinę procedūrą – SGD terminalo pajėgumų skirstymą naujiems dujų metams, kurie prasideda 2020 m. spalio 1 d.
 
Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei Bendrovės generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles. SGD terminalo pajėgumų skirstymo metu išankstine tvarka bus skirstomi SGD išdujinimo pajėgumai ir SGD perkrovos pajėgumai.
 
„Jau antrus dujų metus fiksuojame itin aukštus SGD terminalo veiklos rezultatus ir augančią konkurenciją dėl terminalo Klaipėdoje pajėgumų. Atsižvelgiant į tai, šiemet šiek tiek atnaujinome pajėgumų skirstymo taisykles, pavyzdžiui, numatydami aiškius mėnesinius pajėgumų skirstymo prioritetus. Pakeitimus atliekame siekdami, kad visi terminalo naudotojai gautų kuo didžiausią naudą iš mūsų teikiamų paslaugų ir į Klaipėdą plauktų kuo daugiau dujovežių“, – pabrėžia Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis.
 
Per einamuosius dujų metus SGD terminale priimti 42 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 28 dujovežių. Per šį laikotarpį atgabenta 2 mln. kub. metrų dujų, 81,28 proc. – iš „Equinor“ dujų skystinimo gamyklos Norvegijoje. Kaip rodo praktika, SGD terminalo naudotojai itin vertina galimybę terminalo pajėgumus užsisakyti pagal poreikius per visus metus, ne tik metinės pajėgumų skirstymo procedūros metu. Pavyzdžiui, per SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą praėjusiais metais buvo rezervuotos 5 TWh terminalo pajėgumų. Tačiau šiuo metu einamiesiems dujų metams jau rezervuotas keturis kartus didesnis SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumų kiekis – tai yra, net 22 TWh.
 
„SGD terminalo paslaugų paklausą augina toliau pasaulinėje rinkoje besilaikančios žemos SGD kainos, taip pat įmonių vertinimas dėl su „Balticonnector“ atsiveriančių galimybių regione. Atsižvelgiant į SGD terminalo veiklos intensyvumą, klientus raginame daugiau pajėgumų rezervuoti būtent metinės procedūros metu, nes tokiu būdu iš anksto bus užsitikrintas SGD tiekimas pagal įmonių poreikius“, - sako A. Molis.  
 
Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 3,75 mlrd. nm3, o tai sudaro 44.437.500 MWh per metus, taikant santykinį plėtimosi koeficientą 1:580 ir gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,85 kWh/nm3. Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos bus galima įsigyti ir dujų metų eigoje.
 
SGD terminalo potencialių naudotojų prašymus Bendrovė priima iki 2020 m. gegužės mėn. 25 d. 16:30 val. Lietuvos laiku.
 
Šiuo metu SGD terminalu Klaipėdoje naudojasi 5 įmonės iš Lietuvos ir Estijos.
 

 Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaciją (LJKKA), tarp kurių narių yra ir mūsų bendrovė, sureagavo į pranešimus, kad Lietuvoje daugėjant koronavirusu užsikrėtusių gyventojų, sveikatos įstaigos gali pritrūkti būtinos aparatūros. Uosto krovos kompanijos surėmusios pečius ir konsolidavusios suaukotas lėšas – per 200 tūkstančius eurų – Klaipėdos ligoninėms padovanos penkis Danijoje pagamintus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Dameca AX500“. Dalis šių lėšų bus skirta ir kitai medicininei bei priemonėms kovai su koronavirusu įsigyti.
 
Pasak LJKKA vadovybės, ši paramos iniciatyva yra visų prie jos prisidėjusių LJKKA narių padėka ir pagalba tiems, nuo kurių šiandien priklauso mūsų gyvybės.
 
„Visi puikiai suprantame, koks svarbus dabar medikų darbas. Rūpestis medikų bendruomene ir pagalba jai šiuo metu yra tai, ką galime padaryti, kad bent kiek sumažintume šios pandemijos pasekmes“, - teigia LJKKA nariai.
 
Tokių aparatų rezervacija galiojo labai trumpą laiką, todėl reikėjo itin skubių veiksmų. Uosto krovos kompanijos, sužinojusios apie poreikį trūkstamos gyvybiškai svarbios įrangos, reagavo iškart. Uostininkai tikisi, kad dovanojami aparatai prisidės prie sergančiųjų sveikimo ir pravers Klaipėdos sveikatos įstaigoms šiuo iššūkių laikotarpiu.
 
Du iš penkių dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kurie bus tinkami naudoti ir narkozės metu, jau gauti ir sumontuoti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
 
„Šiandien susitelkimas ir maksimalus ligoninės medicinos darbuotojų atsidavimas gelbėjant bei padedant pacientams sveikti yra vienas svarbiausių uždavinių mums kaip sveikatos organizacijai. Tai lengviau įgyvendinti, kai jaučiame paramą iš organizacijų, institucijų, asociacijų, kurios teikia ne tik moralinį palaikymą, bet ir kitais įvairiais būdais siekia drauge įveikti mus užklupusią epidemiją. Sulaukę naujos medicininės įrangos, kurią nupirko Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, jaučiamės dar tvirtesni kovoje su virusu“, - pažymi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
 
Anot LJKKA, dedamos maksimalios pastangos, kad ir likusi nupirkta medicininė įranga kuo greičiau pasiektų Klaipėdą ir būtų galima ją pristatyti medikams. Po vieną dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą numatyta padovanoti Respublikinei Klaipėdos ligoninei, Klaipėdos jūrininkų ligoninei bei Klaipėdos vaikų ligoninei.
 
Dauguma LJKKA narių, o taip pat ir KN, ir anksčiau atsiliepė į medikų prašymus, ir su gydymo įstaigomis pasidalijo tuo, ką patys turėjo įsigiję, - medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, chalatais, vienkartinėmis pirštinėmis ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis. KN piniginiu įnašu prisidėjo ir prie Klaipėdos pramonininkų asociacijos inicijuotos pagalbos medikams iniciatyvos.
 

Komentuoja dr. Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius

Penkerius metus Klaipėdoje veikiantis terminalas padėjo įtvirtinti šalies energetinę nepriklausomybę, išskaidrino ir sumažino gamtinių dujų kainą Baltijos šalių vartotojams. Po Estijos-Suomijos jungties atidarymo šių metų pradžioje, gamtinių dujų vidutinė importo kaina ženkliai sumažėjo ir Suomijoje - vamzdinėms dujoms šioje šalyje užleidžiant vietą per Klaipėdą importuojamos SGD, prieigos prie pasaulinės dujų rinkos privalumus įvertino ir Suomijos vartotojai.  Maža to, terminalas Klaipėdoje tampa ir Europiniu lygmeniu pripažįstamu įrankiu kovoje su klimato kaita: Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros regione sparčiai augantis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas prisideda prie ilgalaikių Europos Sąjungos tikslų iki 2030 metų bent 40 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.  
 
Europos Komisijos (EK) paskelbtose Europos elektros ir Europos dujų rinkos apžvalgose akcentuojamas svarbus 2019 m. pokytis – net 26 proc. susitraukęs anglies naudojimas elektros gamyboje. Mažiau anglies, azoto, kietųjų dalelių ir kitų emisijų, vadinasi – švaresnis oras ir geresnė gyventojų sveikata. Apžvalgininkai tokį pokytį sieja ne tik su populiarėjančiais atsinaujinančiais ištekliais, bet ir didėjančiu gamtinių dujų naudojimu. Klimatui neutralios ekonomikos kūrimo kontekste SGD tenka svarbus vaidmuo: kaip jau anksčiau skelbta, EK vertinimu SGD yra ekonomiškai geriausia kuro rūšis siekiant žalesnės energetikos.

Šį mėnesį paskelbtos Tarptautinės SGD importuotojų grupės (GIIGNL) metinės ataskaitos duomenimis, 2019 m. tarptautinė SGD importo rinka augo 13 proc. – tai didžiausias augimas nuo 2010 m. SGD praeitais metais importavo 42 pasaulio šalys, eksportavo – 21 valstybė, per metus atidaryti 7 nauji išdujinimo terminalai, dujovežių parkas pasipildė 44 naujais laivais ir viršijo bendrą 600 dujovežių skaičių. Didžioji dalis importo augimo teko Europai: kaip pažymima minėtoje ataskaitoje, Europoje per metus SGD importas išaugo 75 proc. SGD keitė vamzdines dujas, kompensavo vietinės gavybos traukimąsi ir tenkino elektros energijos gamybos iš dujų poreikį. GIIGNL ekspertų nuomone, SGD ir toliau išliks lankstus (net 34 proc. sudaromų sandorių yra vienkartiniai arba pagal trumpalaikius kontraktus), saugus ir patikimas švaresnės energijos šaltinis, užtikrinantis tiekimo saugumą ir į aplinkos tausojimą orientuotą energijos poreikį. Saugumo aspektas šiame kontekste pažymėtinas atskirai – 2019 m. SGD komercinių operacijų apimtys pasaulyje pasiekė įspūdingą 100 000 krovinių pristatymo be esminių incidentų skaičių.

Dujų ir konkrečiai SGD svarbą pramonei, šilumos bei elektros energijos gamybai atspindi praktinės tendencijos Europos ir Baltijos šalių rinkose. Pavyzdžiui, lyginant 2018 ir 2019 metų paskutinius ketvirčius, pernai į Europos Sąjungos šalis dujų importuota net 42 proc. daugiau. Mes Lietuvoje taip pat esame įspūdingo augimo liudininkai – būtent Klaipėdos SGD terminale, šią žiemą, palyginti su žiema prieš metus, išdujinta ir klientams vamzdynais patiekta pusšešto karto daugiau dujų nei pernai. Tendencija tęsiasi ir pavasarį: vien kovą Klaipėdos SGD terminale išdujinta 1,9 TWh dujų, 2 dideliais ir 6 mažais dujovežiais atgabenta 334 tūkst. kub. m dujų. Nors balandį beveik savaitę dėl uosto grunto valymo darbų nevyko išdujinimas, vis tiek per mėnesį bus išdujinta apie 1,4 TWh dujų bei 1 dideliu ir 4 mažais dujovežiais atgabenta per 178 tūkst. kub. m SGD. Svarbu paminėti, kad šių metų pradžioje, pradėjus veikti „Balticconector“ jungčiai, Suomijai taip pat atverta prieiga prie pasaulinės dujų rinkos kainų: Lietuvos „Ignitis“ iš kart tapo antra didžiausia dujų importuotoja Suomijoje, o SGD ėmė palaipsniui keisti vamzdines dujas. Įsibėgėjusi veikla ir regione vystomi infrastruktūros projektai sudaro visas galimybes kartu su artimiausiais kaimynais sukurti dar vieną sėkmės istoriją bei kartu prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Sėkmingai įsitvirtiname ir Pietuose - nuo balandžio 1 d. Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje komercinę veiklą pradėjo Lenkijos naftos ir dujų bendrovė PGNiG, o būtent Lenkijoje SGD rinka šiuo metu plėtojama sparčiausiai tarp visų mūsų kaimynų. Minėtose EK apžvalgose pabrėžiama, jog 2019 metais anglies naudojimas bendroje Lenkijos elektros gamybos struktūroje sumažėjo net 71 procentu, o dujų dalis augo nuo 7 iki 11 procentų – tai įrodo didžiulį šios šalies potencialą. Su Lenkija jau užmezgėme sėkmingus komercinius ryšius, o visiškai išnaudoti augimo potencialą galėsime pasitelkus GIPL projekto atveriamas galimybes.

Kaip išnaudojame SGD infrastruktūrą Klaipėdoje siekiant žaliosios ekonomikos tikslų? Pirmieji žingsniai jau žengti: Lietuvos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 numatomos konkrečios priemonės skatinti SGD naudojimą sausumos ir vandens transporte, o kovą patvirtintoje Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatoje numatomas tvaresnio kuro naudojimui subsidijuoti šalies transporte – 20 mln. eurų planuojama skirti viešojo transporto sektoriui, 15 mln. eurų – transporto įsigijimui ir užpildymo kuru infrastruktūros vystymui. Šiuo metu rengiamas Alternatyvių degalų įstatymo projektas gali lemti  kitą gerą žinią – remiantis naujomis jo nuostatomis, turėtų būti skatinamas gamtinių dujų naudojimą transporto sektoriuje įgalinančios infrastruktūros kūrimas. Dėl to  transporto sektoriuje kartu su biodujomis gamtinės dujos ateityje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 32 procentus – pasiekus šį ambicingą tikslą, būtų ne tik įgyvendinti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai klimato kaitos mažinimo srityje, bet ir paskatinta atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, sukurti ir išplėtoti pažangias technologijas naudojantys verslai.

Terminalo Klaipėdoje suteikiamas dujų tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas, nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo bei naujų verslo galimybių plėtra tapo svarbiais veiksniais viso regiono SGD rinkos plėtrai. Tačiau kartu galime džiaugtis ne tik energetinio saugumo ir komercine nauda, bet ir tuo, kad jau dabar turime visus įrankius, kuriais galime prisidėti prie Europos siekio pereiti prie žaliosios energetikos.