Lenkijos naftos ir dujų įmonė PGNiG importavo jau penktąjį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį per pirmuosius veiklos metus Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje, valdomoje KN (AB „Klaipėdos nafta). Per šį laikotarpį PGNiG užpildė 327 SGD autocisternas (5856 tonas SGD).
 
Šių metų balandžio mėnesio pradžioje PGNiG Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje sulaukė 3 tūkst. kubinių metrų SGD krovinio, kurio kilmės šalis yra Norvegija. Jis transportuotas mažos apimties SGD dujovežiu „Kairos“. Tai buvo penktasis SGD krovinys, skirtas Klaipėdos SGD paskirstymo stočiai, kai nuo 2020 m. balandžio 1 d. PGNiG tapo šios stoties naudotoja.  
 
„Vertindami šiuos pirmuosius bendradarbiavimo su PGNiG metus, galime drąsiai teigti, kad mūsų pastangos sukurti vertę augančiai regioninei SGD rinkai davė apčiuopiamų rezultatų. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas, apibrėžtas penkerių metų susitarimu, ir toliau skatins dar didesnį potencialą regione, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje matome pastangas atverti SGD kaip alternatyvaus kuro naudojimą sunkiajam komerciniam kelių transportui. Šia prasme Lenkija yra įkvepiantis pavyzdys“, - sako Darius Šilenskis, KN ​​generalinis direktorius.
 
„PGNiG veikla Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje yra galimybė plėstis į naujas rinkas mažos apimties SGD segmente. Didžiąją dalį iš šios stoties krovinių, pakrautų į SGD autocisternas, įsigyja klientai iš šiaurės rytų Lenkijos. Palyginti su atstumu nuo Świnoujście, kur veikia Lenkijos SGD terminalas, trumpesni maršrutai tarp Klaipėdos ir gavėjų šiaurės rytų Lenkijoje daro didelę įtaką transporto sąnaudoms, taigi ir tiekiamų dujų kainai. SGD naudoja ne tik verslo klientai, jos tiekiamos ir pakartotinio išdujinimo stotims  tose vietose, kur nėra dujų tinklo. Mūsų dujų iš Lietuvos taip pat galima įsigyti ir SGD papildymo punktuose, skirtuose sunkiajam kelių transportui“, - komentuoja PGNiG valdybos pirmininkas Pawełas Majewskis.
 
Iki šiol PGNiG Klaipėdoje iš viso importavo apie 8,4 tūkst. tonų SGD, o tai atitinka apytikriai 127 GWh energijos. Per pirmuosius pilnus įmonės veiklos Klaipėdoje metus 92 proc. dujų buvo pristatyta į Lenkiją, 6 proc. – gavėjams Lietuvoje, o likusi dalis – į Latviją. Tarp partnerių yra „PGNiG Obrót Detaliczny“, kuriam SGD krovinius iš Lietuvos gabena „PGNiG“ grupei priklausančios „Gas-Trading“ autocisternos.

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius
 
Pasaulis „žalėja“ ir tai yra neišvengiama, būtina ir neabejotinai teisinga kryptis. Tačiau šiemet „netikėtai“ grįžusi žiema pasauliui priminė, kokie vis dėlto esame priklausomi nuo energetinių resursų. Likus be elektros tiekimo, kai būstą šildo elektrą, įskaitant ir gaunamą iš atsinaujinančių išteklių, naudojantys šilumos siurbliai, net didžiausius iškastinio kuro ateities skeptikus priverčia pagalvoti apie alternatyvas ar atsinaujinančios energijos balansavimą.
 
Žmonija jau pavėlavo su reikiamomis iniciatyvomis ir sprendimais, todėl yra priversta skubėti inicijuoti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais siekia stabilizuoti civilizacijos daromą įtaką klimatui būsimų kartų gerovės vardan. Tačiau net ir šioje perspektyvoje absoliučiai visų iškastinės energijos išteklių neigimas ir eliminavimas iš artimos ateities scenarijų, pasikliaujant vien tik atsinaujinančiais ištekliais, kartais skamba kaip lozungas, nutolęs nuo technologinio progreso, esamos energetinės infrastruktūros galimybių ir realybės. Analitikai, tarptautinių organizacijų ekspertai projektuoja, kad iškastinė energija, ypač gamtinės dujos, artimiausiais dešimtmečiais išliks svarbi ir balansuojanti nepatenkinamą žaliosios energijos poreikį arba nestabilią jos pasiūlą energijos rūšis.

Vienas tikslas – skirtingi keliai

Žmogaus veiklos pėdsakai gamtoje įspaudžiami kalbant apie bet kurią sritį: mediciną, pramonę ar technologijas, ir klimato kaita yra kiekvienos atsakingos visuomenės dėmesio centre. Todėl ne veltui šalys uoliai kovoja su šylančio klimato padariniais, siekia minimizuoti priežastis ir kelia ambicingus tikslus mažinti bei neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Europos Sąjungos lygiu ambicingiausiai nusiteikusi Danija, kurios tikslas – iki 2030 m. 70% mažiau ŠESD skaičiuojant nuo 1990 m. lygio. Danija planuoja, kad iki 2030 m. elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, viršys bendrą elektros poreikį, tai pat sieks užtikrinti, kad bent 90% centralizuotai gaminamos šilumos energijos būtų pagaminta iš kitų šaltinių nei anglis, nafta ar dujos.  Kai tuo metu kaimynės Lenkijos kelias į ŠESD mažinimą susietas su taip archajiškai skambančiomis anglimis, t. y. iš jos gaminamos elektros mažinimu iki 56% 2030 m. pakeičiant taršiausią iškastinį kurą švariausiu – gamtinėmis dujomis.

Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kokio lygmens energetiniai kontrastai egzistuoja net kaimynystėje esančiose ES šalyse. Ir tai indikuoja, kad nėra vienos „absoliučiai žalios“ sėkmės formulės, kuri  išspręstų energetikos virsmo uždavinį vienu ypu ir atsisakant visko, kas susiję su žodžiu „iškastinis“. Svarbu, kad kiekvienos šalies pasirinktas modelis būtų tvarus ne tik žalios spalvos intensyvumo prasme, bet ir finansiškai, technologiškai, kalbant apie esamos energetinės infrastruktūros visumą konkrečiuose regionuose. Atsinaujinantys ištekliai neabejotinai užims didelę ir svarbią vietą, o ilgainiui ir dominuos dekarbonizacijos procesuose, tačiau iki įkopimo į šį energetinį ir tvarumo „everestą“ gamtinės dujos išliks švariausia ir ekonomiškai patraukliausia pereinamojo laikotarpio alternatyva, kurios indėlis bus kritiškai svarbus daugelyje sektorių.

Sezoniškumas ir energijos balansavimas

Taigi, energijos paklausai subalansuoti neišvengiamai reikia alternatyvos. Šiuo atžvilgiu gamtinės dujos išlieka ta alternatyva ne tik padedanti siekti dekarbonizacijos tikslų, bet ir užtikrinanti nenutrūkstamą energijos tiekimą. Naujausioje 2021 m. McKinsey pasaulinėje energetikos apžvalgoje, kurioje plačiai analizuojamos iškastinės ir atsinaujinančios energijos perspektyvos, teigiama, jog iki 2035 m. kiek daugiau nei 50 proc. pasaulio energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad likusi dalis turi būti „amortizuota“ pasitelkiant kitas išteklių rūšis. Todėl gamtinių dujų, kaip švariausios iškastinio kuro alternatyvos, poreikis  per ateinančius 10–15 metų ir toliau augs, o vartojimo piką pasieks 2037 m. Vertinant įvairiais pjūviais, gamtinių dujų poreikis net ir 2050 m. bus 5% didesnis nei šiandien. Remiantis kita – JRC 2020 – analize ir vertinant įvairius ateities energetikos scenarijus, numatoma, jog gamtinių dujų vaidmuo iki 2030 m. išliks akivaizdus tenkinant apie ketvirtadalį Europos energijos poreikių. Remiantis Tarptautine energetikos agentūra, per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2018 m. vien anglies pakeitimas dujomis jau padėjo išvengti daugiau nei 0,5 gigatonų CO2 emisijų. Gamtinės dujos turi potencialo pakeisti ne tik anglį.

Neseniai Kataras paskelbė siekį tapti didžiausiu suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamintoju pasaulyje bent per artimiausius du dešimtmečius ir išplėsti savo SGD gamybos pajėgumus daugiau nei 50% iki 126 milijonų tonų per metus. Kataro valdžia teigia, kad pasauliui persiorientuojant nuo naftos ir anglies prie švaresnės energijos, ženkliai auga SGD paklausa. Tam tikruose sektoriuose SGD apskritai yra vienintelė arba efektyviausia alternatyva, pvz., jūriniame ar komerciniame kelių transporte. Didžiosios transporto ir logistikos kompanijos jau pildo savo garažus SGD varomais sunkvežimiais, o daugelis tarptautinių laivybos gigantų vis drąsiau investuoja į naujai statomus, SGD varomus laivus. SGD yra kol kas efektyviausia alternatyva pakeisti labiau taršius mazutą ar dyzeliną. Europoje sparčiai vystosi SGD papildymo punktų tinklas. Tradicinių degalų keitimas į SGD padeda reikšmingai sumažinti ŠESD ar kitų  emisijų kiekius. SGD infrastruktūros plėtra transporto sektoriuje užprogramuoja ir daugiau galimybių, pvz., biometano, vandenilio mišinių ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Norėtųsi priminti, kad energijos gamybai naudojant gamtines dujas vietoj anglies, biomasės ar kitų kuro rūšių, išsiskiria mažiausiai CO2. Palyginti, deginant anglį išsiskiria apie 85 proc. daugiau CO2 nei deginant dujas, o deginant biomasę išsiskiria net 11 proc. daugiau CO2 nei deginant anglį.

Ateitis su vandeniliu

ES ryžtingai siekiant nulinių emisijų ekonomikos, vienas iš keliamų tikslų – pagrindiniu energetikos resursu 2050 m. paversti vandenilį. Yra skirtingų studijų ir prognozių, kiek realiai vandenilis galės padengti energijos paklausą ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jau dabar naudojant gamtines dujas galima gamint mėlynąjį vandenilį pritaikant CO2 surinkimo ir saugojimo technologijas. Be abejonės, siekiamybė yra žaliasis vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių išteklių, kurio gamyba pradės augti ne anksčiau, nei „žaliosios“ elektros gamyba viršys suvartojimo poreikį. Todėl mėlynasis vandenilis – pereinamoji technologija, užtikrinanti tolimesnį progresą. Džiugu, kad Lietuva eina koja kojon su „žaliąja darbotvarke” jau dabar gamindama reikšmingus kiekius vandenilio. Kol kas beveik visas vandenilis Lietuvoje pagaminamas iš gamtinių dujų bei naftos, tačiau žaliojo vandenilio gamybos plėtra, panaudojant būsimus atsinaujinančios energijos generacijos pajėgumus, vis dažniau matoma kaip potencialiausia absoliučios dekarbonizacijos alternatyva ilgalaikėje perspektyvoje.
Tam reikės tiek ilgalaikio politinės krypties išlaikymo, tiek visų energetikos segmento dalyvių susitelkimo pritraukiant milžiniškas investicijas į gamybos, skirstymo infrastruktūrą bei pritaikant ar keičiant energiją vartojančius įrenginius į varomus vandeniliu, jei ši, tvari, bet vis dar nauja energijos rūšis, įsitvirtins mūsų kasdienybėje. O kol kas, svarbu pažymėti, kad jau dabar turime puikią infrastruktūrą, įgalinančią ženkliai sumažinti ŠESD kiekius pereinamaisiais dešimtmečiais. Gamtinių dujų infrastruktūra yra universali ir lengvai pritaikoma sintetinio metano ir biometano saugojimui bei transportavimui. Lietuva turi puikiai išvystytą gamtinių dujų tinklą, jungtis su ES dujų rinka, visišką energetinę nepriklausomybę ir konkurenciją garantuojantį SGD paslaugų centrą Klaipėdoje.

Taigi, atsakymas apie takoskyrą ir sinergiją akivaizdus – gamtinės dujos  yra tai, kas jau dabar realiai prisideda prie  dekarbonizacijos. Visada svarbu žvelgti toli į ateitį, kaip ir svarbu kryptingai jos link judėti, bet ne mažiau svarbu tai daryti pasinaudojant „žemai kabančiais vaisiais“, kurie sukuria ne revoliucinio, bet tvaraus bei ekonomiškai pagrįsto energetinio virsmo galimybę.
 

KN valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje pasiekta 1000-oji autocisternos krovos operacija, skaičiuojant nuo šio objekto veiklos pradžios, bei 300-oji paskirstymo stoties naudotojos Lenkijos kompanijos PGNiG autocisternos krova.
 
Daugiausiai SGD autocisternomis (skaičiuojant nuo veiklos pradžios) tiekta į Lenkiją (apie 76 proc.), apie 16 proc. realizuojama Lietuvoje aprūpinant SGD pakartotinio išdujinimo stoteles Druskininkuose ir Viečiūnuose, likusi dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją. Didžiausioje Lenkijos rinkoje SGD naudojamos nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems regionams gamtinėmis dujomis aprūpinti, taip pat plėtojamas SGD papildymo punktų tinklas sunkiasvoriam komerciniam kelių transportui. Šioje rinkoje tiek SGD, tiek gamtinės dujos turi didelę paklausą, kadangi Lenkijai siekiant dekarbonizacijos tikslų ši kuro rūšis yra paklausi ir turinti didelio potencialo ateityje.
 
Iš viso Klaipėdos SGD paskirstymo stoties paslaugomis jau naudojosi 16 skirtingų bendrovių, tarp jų – ir PGNiG dukterinė įmonė „PGNiG Obrót Detaliczny“, užsiimanti mažmenine SGD prekyba. Jos SGD krovinius gabena „PGNiG Group“ priklausančios bendrovės „Gas-Trading“ autocisternos. 300-asis krovinys buvo nukreiptas į pakartotinio išdujinimo stotelę, kuria naudojasi Lenkijos šiaurės rytuose esantis miestas Lukas (Elk).
 
„SGD paskirstymo stoties veikla buvo neabejotinai teisingas žingsnis ir tęstinumas pastačius SGD terminalą, kadangi tiek gamtinės dujos, tiek SGD pasaulinėje rinkoje išlaiko ir artimiausius 2-3 dešimtmečius išlaikys aukštą paklausos lygį. Dekarbonizacijos kontekste tai yra itin svarbus išteklius įgalinantis atsinaujinančių išteklių panaudojimą ar pereinant prie dar tvaresnių technologijų. Atsinaujinančios (vėjo ir saulės) energijos balansavimas, švaresnis jūrinis ar sunkiasvorio komercinio sausumos transporto kuras, mėlynojo vandenilio gamyba – visa tai yra gamtinių dujų ateities perspektyva. Džiaugiamės, jog mūsų paskirstymo stoties naudotoja PGNiG plečia veiklų spektrą Lietuvoje, kas reiškia ir vieningos krypties bei perspektyvių, tvarumo ir rinkos plėtros tikslų siekimo sinergiją“, - komentuoja Mindaugas Navikas, KN komercijos direktorius.
 
„Artėjant pirmosioms metinėms, kai PGNiG yra Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, čia jau užpildėme 300 SGD autocisternų. Tai pavyko pasiekti ir puikaus bendradarbiavimo su mūsų partnere KN dėka. Operacijos iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties leido ne tik išplėsti mažos apimties SGD pasiūlą Baltijos šalių rinkai, bet ir suteikė galimybę aptarnauti klientus šiaurės rytų Lenkijoje, kur transportuojama didžioji dalis SGD krovinių iš Klaipėdos. Jie pristatomi ne tik verslo klientams, bet ir į pakartotinio išdujinimo stoteles vietovėse, kuriose nėra dujotiekių tinklų“, - komentuoja Pavelas Majevskis. PGNiG valdybos pirmininkas.
 
SGD paskirstymo stotis veiklą pradėjo 2017 m. pabaigoje. SGD paskirstymo stotyje taip pat teikiamos SGD krovos į laivus, SGD varomų laivų bunkeriavimo, SGD krovos į ISO konteinerius paslaugos.  

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) ir šiemet įvertinta kaip viena iš geriausiai ryšius su investuotojais palaikančių bendrovių. Ši nominacija pelnyta Nasdaq Baltijos biržos rengiamuose tradiciniuose rinkos dalyvių apdovanojimuose. KN pateko į geriausiųjų dešimtuką. Bendrovės ryšiai su investuotojais įvertinami ne pirmus metus. 
 
„Nasdaq Baltijos rinkos apdovanojimai 2021” pagerbiamos geriausios ryšius su investuotojais palaikančios įmonės, sukūrusios didžiausią pridėtinę vertę akcininkams. Vertinant dėmesys kreipiamas į aukštus skaidrumo, socialinės atsakomybės, informacijos atskleidimo investuotojams principus bei aktyvų investuotojų bendruomenės ir kitų kapitalo rinkos dalyvių įtraukimą.
 
„KN vizija yra tapti didžiausia pasaulyje SGD terminalų operatore ir konkurencingiausiu naftos produktų krovos centru Baltijos regione. Ši ambicija pasiekiama tik laikantis aukščiausių gerosios valdysenos standartų ir gerųjų praktikų. Būtent todėl itin vertiname mums suteiktus aukštus vertinimus valdysenos srityje. Sieksime ir toliau būti patrauklia bendrove, kuriančia vertę tiek investuotojams, tiek ir visiems, kuriems svarbi mūsų veikla“, - komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Šiemet „Nasdaq Baltijos rinkos apdovanojimai 2021” vertino 38 bendroves. Bendrą vertinimo balą sudaro rinkos dalyvių viešai atskleidžiama ir investuotojams pateikiama informacija, analitikų ir investuotojų vertinimas bei prekybos akcijomis duomenys.