Trečiojo šių metų ketvirčio KN (AB „Klaipėdos nafta“), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, rezultatus labiausiai nulėmė dėl verslo cikliškumo sumenkusi naftos produktų krova.  Daugiau krovinių bendrovė tikisi sulaukti prasidėjus naftos verslui palankiam šaltajam sezonui.
 
Per trečiąjį šių metų ketvirtį  Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminaluose perkrauta 1,44 mln. tonų naftos produktų. Atitinkamu laikotarpiu prieš metus buvo perkrauta 1,96 mln. tonų.
 
Bendrovės valdomas SGD terminalas per trečiąjį šių metų ketvirtį priėmė tris dujovežius, taip pat įvykdytos keturios mažos apimties SGD perkrovos operacijos. Iš viso per trečiąjį šių metų ketvirtį išdujinta ir perkrauta 2,583 mln. MWh dujų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 5,799 mln. MWh. SGD terminalo veiklos apimtys buvo mažesnės  dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų.
 
Preliminarios SGD terminalų trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos siekia 16,0 mln. eurų, kai pernai lyginamuoju laikotarpiu – 16,7 mln. eurų. Naftos terminalų 2018 m. trečiojo ketvirčio preliminarios pardavimo pajamos buvo 7,1 mln. eurų (2017 m. atitinkamo periodo pardavimo pajamos siekė 10,4 mln. eurų).
 
Iš viso bendrovės 2018 m. trečiojo ketvirčio pardavimo pajamos – 23,0 mln. eurų arba 15 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (27,2 mln. eurų). 2018 m. pirmų devynių mėn. bendros KN pardavimo pajamos – 75,8 mln. eurų arba 4,7 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamu laikotarpiu (79,5 mln. eurų).
 
 Bendrovės finansiniams rezultatams daugiausia įtakos turėjo sumenkusi naftos produktų krovos apyvarta.
 
Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius, bendrą trijų ketvirčių naftos produktų krovos mažėjimą aiškina keliais vienu metu sutapusiais nepalankiais veiksniais.
 
„Metų pradžioje pagrindiniai mūsų klientai atvežė daugiau krovinių nei planavo, reikšmingai viršydami savo įsipareigojimus, tad trečiąjį ketvirtį jų poreikis eksportuoti naftos produktus per jūrą buvo mažesnis. Įtakos turėjo ir kasmetinės Baltarusijos derybos su Rusija dėl dujų, kurios apima susitarimus ir dėl naftos, naftos produktų, kas lėmė sumažėjusius tranzitinių krovinių srautus. Be to, Lenkijoje atsiradus didesnei dyzelino paklausai, „Orlen“ daugiau produkcijos nukreipė į Lenkijos rinką, tad jų dyzelino krova trečią ketvirtį buvo šiek tiek mažesnė“, –  mažesnės krovos priežastis vardija p. Jusius.
 
KN vadovas taip pat priduria, kad naftos produktų krovos verslas yra gan cikliškas, todėl naftos produktų krovos rezultatams įtakos turi ir sezoniškumas: „Įprastai naftos terminale sulaukiame daugiau krovinių atšalus orams, todėl planuojame didesnę krovą paskutinįjį metų ketvirtį.“
 
Savo konkurencingumą KN didina toliau investuodama į infrastruktūrą, kuri pritaikoma prie besikeičiančios rinkos. Įgyvendinus II-ąjį investicijų etapą, KN naftos terminalas galės ne tik perkrauti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų rūšių.
 
Veiklos stabilumo bendrovė tikisi ir iš tarptautinių SGD terminalų plėtros, kuri diversifikuotų veiklą ir atsvertų poveikį iš naftos produktų krovos, kuri yra jautri geopolitikai.
 
„Naftos krova vis dar sudaro apie 70-80 proc. mūsų pelno, tačiau ateityje daugiau pelno planuojame uždirbti iš tarptautinių SGD terminalų. Diversifikavus pajamų šaltinius, būsime mažiau jautrūs krovos svyravimams“, – teigia p. Jusius bei priduria, kad tarptautinių terminalų svarba atsispindės šiuo metu rengiamoje ir kitų metų pirmąjį ketvirtį viešai pristatyti planuojamoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje.
 
Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, bendrovė trečiąjį ketvirtį ir toliau daug dėmesio skyrė organizacinės kultūros stiprinimui.
 
„Jau kurį laiką naftos produktų rinkoje vyrauja neapibrėžtumas, tad norint išlikti konkurencingiems privalome ne tik investuoti į naują infrastruktūrą, bet ir keistis patys. Šiais metais tęsiame mūsų organizacijos kultūros pokyčius. Daug dėmesio skyrėme vadovų ugdymui, jų lyderio vaidmens stiprinimui. Diegiama nauja motyvacijos sistema, kai dalis premijos už gerus rezultatus bus išmokama įmonės akcijomis. Taip pat diegiame priemones veiklos efektyvumui didinti ir pasiekėme ženkliai mažesnes energetines sąnaudas perkrautai tonai.“, – pažymi KN vadovas.

Rugsėjo pabaigoje bendrovė baigė rengti ir aplinkos apsaugos institucijoms pateikė Aplinkosaugos priemonių planą. Jame numatomos priemonės bei įsipareigojimas ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus. Numatoma, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų.

Bendrovės trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymus galite rasti www.kn.lt tinklalapyje skiltyje Investuotojams.
 

Laive, kurio ilgis tolygus 3 futbolo aikštėms ir kurio talpykloms užpildyti vandeniu reikėtų beveik 69 olimpinių baseinų, ketvirtadienį lankėsi Ukmergės raj. Siesikų gimnazijos dvyliktokai. Šis laivas – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“. Išskirtinę galimybę jame apsilankyti gimnazistai gavo laimėję AB „Klaipėdos nafta“ (KN) surengtą filmukų konkursą „Independence: kodėl man svarbi energetinė laisvė“.    
 
Į Klaipėdą atvykę moksleiviai ne tik sužinojo įdomių faktų apie SGD terminalą, bet ir iš  KN generalinio direktoriaus Mindaugo Jusiaus išgirdo apie įmonės veiklą bei profesijas, kurios paklausiausios bendrovėje. Per ekskursiją laive moksleiviams buvo išsamiai paaiškinta, kaip į terminalą perkraunamos SGD, jie savo akimis pamatė, kur ir kaip valdomi laive vykstantys darbai, pasižvalgė nuo „Independence“ denių ir netgi turėjo galimybę pasėdėti kapitono kėdėje.

Po apsilankymo laive „Independence“ įspūdžiais dalijęsi jaunuoliai pastebėjo, kad tai buvo bene įdomiausia jų ekskursija per 12-ka metų.

„Mane sužavėjo „Independence“ įgulos darbas. Nors laive kol kas nedirba nė vienas lietuvis, norėčiau ateityje ten dirbti“, – po ekskursijos neslėpė Žaneta Jakučiūnaitė.

Jos sesė dvynė Odeta pridūrė: „Labai džiaugiausi, kai laimėjome šį konkursą. Tikėjausi, kad ekskursija bus įdomi, bet negalvojau, kad laivas paliks tiek daug įspūdžių! Niekada neužmiršiu šios ekskursijos!“

Livetą Grybovaitę nustebino draugiškas ir šiltas KN darbuotojų sutikimas ir bendravimas. „Vis dar negaliu patikėti, kad pietavome prie vieno stalo su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi.“

O Rokas Stankevičius džiaugėsi pagaliau sužinojęs atsakymą į seniai kirbėjusį klausimą: „Man visada kildavo klausimas, kodėl SGD terminalas pastatytas kaip laivas. Ar nebūtų paprasčiau, jei tiesiog krantinėje stovėtų pastatas? Šios ekskursijos metu pagaliau gavau atsakymą į šį klausimą.“

KN konkurse, kuris buvo skirtas 11–12 klasių mokiniams, Ukmergės r. Siesikų gimnazijos moksleiviai nugalėjo sukūrę filmuką „Independence jėga!“. Jį komisija įvertino 96 balais iš 100 galimų.


Kaip pasakoja komandą kuravusi lietuvių kalbos mokytoja Rasa Kuliavaitė, jos mokiniams dalyvauti video darbų konkursuose – ne naujiena: „Filmuotis, montuoti, kurti jiems patinka. Mokiniai yra dalyvavę ne viename konkurse, tačiau dažniausiai likdavo antri ar treti. Šį kartą taip pat visi entuziastingai ėmėsi kūrybinio darbo, vos pristačiau „Klaipėdos naftos“ komandos atsiųstą temą. Moksleiviai prisiminė „Independence“ svarbą, apsvarstė, kad šaliai priklausyti nuo „Gazprom“ būtų rizikinga, net pavojinga.“

Pasak mokytojos, klasėje esančios dvynės sesės patvirtino, kad net ir artimiems žmonėms tenka susipykti, todėl iš tiesų labai svarbu būti nepriklausomam. „Taip gimė pagrindinė filmuko idėja – per seserų dvynių kasdienybės vaizdavimą perteikti energetinės laisvės idėją“, – idėjos įgyvendinimu dalijosi mokytoja R. Kuliavaitė.

Antrąją vietą konkurse užėmė Kėdainių r. Akademijos gimnazijos vienuoliktokai (82 balai), trečioji vieta atiteko vienuoliktokams iš Šilutės Vydūno gimnazijos (81 balas).

Labiausiai patikusį filmuką rinko ir visi KN darbuotojai. Daugiausiai jų simpatijų sulaukė Kėdainių r. Akademijos gimnazijos vienuoliktokų kūrinys, tad šiai komandai atiteks specialusis prizas – suvenyrinis „Independence“ laivo modelis.

Visos trys prizines vietas užėmusios komandos apdovanotos atminimo apyrankėmis su konkurso žyma Independence.

Prizines vietas laimėjusius filmukus galite pamatyti čia:

Spalio 17 d. didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš  laivų statyklos Pietų Korėjoje ir išvyko į savo pagrindinę veiklos vietą Baltijos jūroje. Laivas eksploatacijai bus parengtas iki 2018 m. pabaigos. 

Šį laivą naudos jungtinė Vokietijos įmonės „Nauticor“ ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) bendrovė. „Nauticor“, kuriai priklauso 90 proc. minėtos bendrovės akcijų, generalinis direktorius Mahinde Abeynaike pažymėjo, jog „Kairos“ taps svarbiu elementu užtikrinant patikimą SGD tiekimą regione.

„Laivo „Kairos“ atvykimas į Baltijos jūrą yra reikšmingas įvykis. Nuo šiol dideliu mastu bus galima užtikrinti SGD tiekimą SGD varomiems laivams. Tai reikšmingas žingsnis siekiant tvarios ir atsakingos laivininkystės – tokiu būdu bus užtikrinama geresnė oro ir vandens kokybė. Dėkoju mūsų komandai bei partneriams, kurie prisidėjo prie to, kad šis sudėtingas ir išskirtinis laivas laiku pradėtų savo veiklą“, - sakė Mahinde Abeynaike.

Likusius 10 proc. minėtos bendrovės akcijų valdančios KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius pažymėjo, kad galimybė naudotis naujuoju laivu užtikrins efektyvią Klaipėdos uoste įsikūrusios SGD paskirstymo stoties veiklą ir taip bus sustiprinta SGD tiekimo grandinė Baltijos jūros regione.

„Naujuoju laivu bus užtikrinama konkurencingesnė paslaugų kaina SGD paskirstymo stoties naudotojams. Jis padės ne tik sumažinti SGD tiekimo grandinės kainą, bet ir užtikrins sklandų ir operatyvų paslaugos teikimą paskirstymo stoties naudotojams“, - sakė Mindaugas Jusius.

Laivas buvo pradėtas statyti 2016 m., kai bendra „Nauticor“ ir KN įmonė pasirašė laivo nuomos sutartį su laivo savininke „Babcock Schulte Energy“ (BSE). 2018 m. vasario mėn. „Hyundai Mipo Dockyard“ laivų statykloje Ulsane (Pietų Korėja) įvyko laivo inauguracijos ceremonija. 

7,5 tūkst. kub. m SGD savo talpyklose galintis talpinanti „Kairos“ yra didžiausias pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas.
 

Trečiadienį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale „Independence“ lankėsi grupė Seimo narių iš Ekonomikos komiteto bei Energetikos komisijos atstovai. Susitikimo metu politikai kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei KN (AB „Klaipėdos nafta“) generaliniu direktoriumi Mindaugu Jusiumi aptarė ilgalaikio SGD tiekimo importo užtikrinimo klausimą bei diskutavo apie ekonomiškai naudingiausio sprendimo įgyvendinimą.
 
KN skaičiavimu, nuo 2014-ųjų, kai Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų. Tai reiškia, kad galimai kiekvieno gyventojo kišenėje per 3,5 metų liko po 37 eurus, o keturių asmenų šeimose – po 148 eurus.
 
KN analitikų skaičiavimai grįsti prielaida, kiek gyventojai būtų sumokėję už dujas, jei iki šiol galiotų 2014 m. gamtinių dujų kainos, buvusios iki „Independence“ atidarymo. Skaičiuojant remtasi prielaida, kad gyventojai per tuos 3,5 metų kasmet dujų suvartojo tiek pat, kiek numatoma suvartoti 2018-aisiais.
 
Gamtinių dujų kainos gyventojams, kurie jas naudoja maistui gaminti, nuo terminalo atidarymo iki šių metų sumažėjo 18 euro centų (2014 m. I pusm. kaina – 0,77 Eur / m3, 2018 m. – 0,59 Eur / m3). 
 
Tiems, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, kainos smuko 15 euro centų (2014 m. I pusm. – 0,54 Eur / m3, 2018 m. – 0,39 Eur / m3). Tad dabar kaina, kurią Lietuvos gyventojai moka už dujas, yra viena mažiausių Europoje.
 
M. Jusius, KN generalinis direktorius, pažymi, kad dujos lietuviams prieš ketverius metus atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki SGD terminalo atidarymo 2014 m. gruodį Lietuva galėjo jų įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“ – ir už jas mokėjo brangiausiai Europoje. Pavyzdžiui, 2014 m. pirmąjį pusmetį vidutinė importo kaina Lietuvai buvo 29,84 Eur / MWh, kai tuo pačiu metu Didžiosios Britanijos NBP biržoje vidutinė jų kaina buvo 24,07 Eur / MWh.
 
Dabar Lietuva, turėdama priėjimą prie bet kurio dujų pardavėjo pasaulyje, už jas moka gerokai mažiau nei prieš SGD terminalo atidarymą.
 
„Terminalo kritikai neretai teigia, kad Lietuvoje dujos atpigo tik todėl, kad jų kaina krito visame pasaulyje. Tai netiesa. Jeigu kainos sumažėjimą būtų lėmusi tik pasaulinė tendencija, kaina visur turėjo mažėti panašiai. Bet taip nėra. Didžiosios Britanijos NBP biržoje dujų kaina, lyginant su buvusia prieš ketverius metus, sumažėjo 15 proc., o Lietuvoje ji smuko dvigubai stipriau – net 31 proc.“, – aiškina M. Jusius. 
Į Lietuvą importuojamų dujų kaina sumažėjo nuo 29,84 Eur / MWh (vidutinė kaina 2014 m. I pusm.) iki 20,60 Eur / MWh (2018 m. I pusm.), o NBP biržoje – nuo 24,07 Eur / MWh (2014 m. I pusm.) iki 20,49 Eur / MWh (2018 m. I pusm.).
 
Išsamius skaičiavimus, kokią naudą šalies gyventojai vidutiniškai iki šiol gavo iš SGD terminalo, galite rasti šiame filmuke.