KN - KURIAME NEPRIKLAUSOMYBĘ

Naujienos

2018-09-03

TADAS MATULIONIS: SVARBIAUSI AKCENTAI PRIEŠ PRASIDEDANT „GASTECH“ KONFERENCIJAI

Rugsėjo 17 d. Barselonoje (Ispanija) prasidėsiančioje vienoje didžiausių ir svarbiausių dujų, SGD ir energetikos industrijų konferencijoje „Gastech“ dalyvaus KN atstovai, kurie įsitrauks į diskusiją apie laivus-SGD saugyklas su išdujinimo įrenginiu (angl. Floating storage and regasification unit, FSRU).

Konferencijoje KN patirtį pristatysiantis SGD verslo direktorius Tadas Matulionis dalijasi mintimis apie ganėtinai naują, tačiau naujas SGD rinkas sparčiai atveriančią FSRU technologiją bei Lietuvos pasiekimus (tekstas anglų kalba).

TADAS MATULIONIS: KEY THOUGHTS BEFORE GASTECH

The FSRU technology has a clear value proposition. An FSRU based import terminal project typically comes with a lower budget and shorter time-scale due to standardised vessels being built in shipyards with accumulated experience and know-how. Conversely, some project developers highlight the perceived trade-offs that are unique to the FSRU – limited storage capacity restricting the number of terminal users and absence of ship to shore transfer of LNG being the most noticeable. However, due to unique market opportunities and challenges the FSRU based Klaipeda LNG terminal had to go beyond the limitations highlighting the versatility of the FSRU technology.

Maximizing FSRU user base
The single-user operating mode was not an option in Klaipeda, given the size of the market in the Baltic States and the corresponding absence of a single large gas user.

Baltic States gas market size and FSRU Independence throughput capacity

The introduction of third party access rule and a virtual swap model enabled multiple users to share the LNG stored in the FSRU tanks and have a regasification profile that is to a considerable degree independent of their cargo arrivals. Terminal users are able to borrow LNG by providing appropriate commercial assurance that their cargo will be delivered in time for the joint use by other customers. Traders are able to virtually store and utilise their volumes throughout the year. This ability to extend the regasification period facilitates deliveries into shallow markets, normally supplied by small traders with limited end client portfolios. In Klaipeda three terminal users are sourcing LNG from four suppliers and managing their regasification volumes throughout the year with ease.

LNG swap model visualised

Milestone in FSRU break-bulking
The presence of multiple users with divergent commercial outlooks has placed unique demands that have not hitherto been placed on an FSRU terminal. The increasing number of small-scale LNG import terminals along the Baltic coastline and corresponding commercial opportunities in break-bulking for traders had challenged us to study the compatibility of small-scale vessels and the terminal. Only very small changes to shipyard configuration were necessary to perform our first small-scale reloading operation. This was the first practical implementation of continuous small-scale reload service from FSRU-type terminal and the first FSRU operating in multi-user and multi-service mode, underlining the versatility of the technology. Since early 2017 LNG from the FSRU has been exported to Norway, Sweden and Finland as well as supplied to Klaipeda LNG reloading station.

Map of existing and upcoming satellite LNG import terminals

Establishing an onshore link
The missing link of ship to shore transfer of LNG is a challenge in an effort to set up a comprehensive LNG supply chain around the FSRU. The off-grid and transport LNG markets are exhibiting steady growth, but LNG delivery to shore can be problematic depending on the exact set up and location of the FSRU.

Total addressable market by Klaipeda reloading station and its growth projections

One of the ways of addressing this, and as pioneered by KN, is integration with on-shore infrastructure through investment in 5,000 m³ storage on-shore truck loading station and employment of a bunkering vessel for LNG deliveries to shore. Klaipeda LNG reloading station acts as a point of LNG supply to the Baltic and Northeast Polish off-grid markets.

Many of the innovations unique to our FSRU were transferred to the operational model of our on-shore infrastructure. Klaipeda LNG reloading station is third party open access with an analogous LNG swap mechanism, which enabled supplying LNG to four traders through three different capacity holders. Additionally, capacity holders have minimal Boil-Off Gas losses as accumulated gas is utilized in a nearby boiler house and is compensated from KN stock of LNG held in the LNG reloading station.

Milestones and results of first 9 months of Klaipeda reloading station operations

Klaipeda LNG terminal hub development
Over the four years of operations Klaipeda LNG terminal evolved from having only a single user and single supplier to multi-user and multi-service LNG import terminal solution with the value chain around it, which unlocks opportunities for gas suppliers and consumers alike.

Klaipeda LNG Terminal hub in its 4th year of operations

Continued innovation
KN is proud to be at the forefront of this commercial innovation and is committed to continued innovation in floating LNG. KN is currently exploring opportunities to utilize spare on-board power generation capacity to supply electricity to shore and is excited to achieve another industry first, highlighting the flexibility of the FSRU.

Plačiau

2018-08-28

SKELBIAMA KANDIDATŲ Į AB „KLAIPĖDOS NAFTA“ NEPRIKLAUSOMO AUDITO KOMITETO NARIO POZICIJĄ ATRANKA

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, kodas 110648893, Buveinės adresas – Burių g. 19, Klaipėda (toliau – Bendrovė) Stebėtojų taryba skelbia kandidatų į vieno Bendrovės nepriklausomo audito komiteto prie stebėtojų tarybos (toliau – Audito komitetas) nario poziciją atranką.

1. Laikotarpis, kuriam kandidatas būtų skiriamas į Audito komiteto narius – iki veikiančios Bendrovės stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos;

2. Atrankos būdas – pokalbis:
2.1. Pirmas atrankos etapas – atranka pagal gyvenimo aprašyme (CV) ir motyvaciniame laiške pateiktus duomenis, pirminiai pokalbiai;
2.2. Antras atrankos etapas – kandidatų vertinimas, pokalbiai su atrinktais kandidatais;
2.3. Trečias atrankos etapas – kandidatų kompetencijų vertinimas ir rekomendacijų tikrinimas (esant poreikiui);
2.4. Ketvirtas atrankos etapas – galimų skirti kandidatų patikra kompetentingose institucijose teisės aktų nustatyta tvarka;
2.5. Galutinis etapas – Stebėtojų tarybos sprendimas dėl Audito komiteto narių išrinkimo.

3. Kandidatų dokumentai atrankai priimami iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai);

4. Kandidatai privalo pateikti šiuos dokumentus:
4.1. sutikimą kandidatuoti į Bendrovės nepriklausomus Audito komiteto narius (4 skelbimo priedas);
4.2. kandidato į Bendrovės nepriklausomo audito komiteto narius nepriekaištingos reputacijos bei nepriklausomumo deklaraciją (2 skelbimo priedas);
4.3. gyvenimo aprašymą (CV);
4.4. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
4.5. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją;
4.6. reikalaujamą patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas;
4.7. kontaktinius duomenis, kuriais turi būti teikiama kandidatui siunčiama informacija;
4.8. kitus, kandidato manymu, svarbius dokumentus.

5. Bendrieji, specialieji ir kvalifikacijos reikalavimai kandidatams į nepriklausomus Audito komiteto narius pateikiami skelbimo 1 priede. Atranka bus vykdoma pagal Stebėtojų tarybos patvirtintą atrankos aprašą (skelbimo 3 priedas).

6. Kandidatai dokumentus pateikia vienu iš nurodytų būdų:
6.1. asmeniškai adresu: Baltijos pr. 40, 7 aukštas, LT-93239 Klaipėda, arba Konstitucijos pr. 21C, LT-09306 Vilnius (Verslo centras QUADRUM, šiaurinis korpusas, 10 aukštas). Dokumentai priimami pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 val. iki 15.30 val., pietų pertrauka nuo 11.30 iki 12.20 val.;
6.2. išsiųsdamas paštu (registruotu laišku) ar per kurjerių tarnybą adresu Baltijos pr. 40, LT-93239 Klaipėda papildomai nurodant, kad pateikiami Audito komiteto kandidato dokumentai;
6.3. išsiųsdamas elektroniniu pašto adresu z.budrikiene@kn.lt. Dokumentai turi būti pasirašyti saugiomis elektroninio pasirašymo priemonėmis su kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatais.

Priedai:
1 Priedas Reikalavimų ir kompetencijų matrica
2 Priedas Nepriekaištingos reputacijos ir nepriklausomumo deklaracija
3 Priedas Audito komiteto atrankos aprašas

4 priedas Sutikimas kandidatuoti

Plačiau

2018-08-22

PASKIRTI NEPRIKLAUSOMI KN AUDITO KOMITETO NARIAI

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) operatorės AB „Klaipėdos naftos“ (KN) nepriklausomų audito komiteto narių pareigas pradeda eiti Laura Garbenčiūtė-Bakienė ir Andrius Varanavičius, KN stebėtojų tarybos narys. KN Audito komitetas veikia kaip patariamasis bendrovės stebėtojų tarybos organas vidaus kontrolės ir veiklos rizikų valdymo srityse.

Laura Garbenčiūtė-Bakienė ir Andrius Varanavičius

Pagrindinis Audito komiteto uždavinys – didinti stebėtojų tarybos darbo bendrovės finansų priežiūros srityje efektyvumą, padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nešališkai ir juos tinkamai apsvarsčius. Audito komitetas prižiūri bendrovės finansinių ataskaitų rengimo ir auditų atlikimo procesus, užtikrina, kad bendrovė laikytųsi auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų, prižiūri bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemas, taip pat veiklos procesų efektyvumą.

Laura Garbenčiūtė-Bakienė turi Tarptautinio vidaus audito instituto Vidaus audito lyderystės sertifikatą, priklauso Kalifornijos atestuotų apskaitininkų asociacijai, Atestuotų diplomuotų apskaitininkų asociacijai (ACCA; D. Britanija). Šiuo metu L. Garbenčiūtė-Bakienė yra bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ stebėtojų tarybos narė, taip pat VĮ Ignalinos atominė elektrinė Audito ir rizikų komiteto pirmininkė. Jos profesinė patirtis apima strateginį planavimą, įmonės veiklos efektyvumo vertinimą rizikų valdymo ir vidaus kontrolės srityse, darbą su vidaus ir išorės auditoriais bei rekomendacijas vadovybei.

Andrius Varanavičius nuo 2001 m. dirbo tarptautinėje „GlaxoSmithKline“ grupėje, pastaruosius penkerius metus ėjo Vokietijos „GlaxoSmithKline Gmbh & Co.“ finansų direktoriaus pareigose. A. Varanavičiaus profesinė patirtis apima veiklą vidaus kontrolės, apskaitos, biudžeto valdymo, audito ir rizikų valdymo srityse, taip pat kompetenciją dėl bendrovių atitikties Sarbaneso-Oxley akto (SOX) reikalavimams, finansų valdymą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS).

Audito komiteto nariai skiriami iki veikiančios bendrovės stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Šiuo metu veikianti stebėtojų taryba buvo paskirta 2018 m. balandžio 27 dieną.

Plačiau

2018-08-21

PRITARTA SGD LAIVO-SAUGYKLOS ĮSIGIJIMUI PO 2024 METŲ

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ilgalaikio importo galimybes jau dabar priimant sprendimus dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo 2024 m. Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai. Jis užtikrins konkurencingas dujų kainas ir mažiausią SGD infrastruktūros išlaikymo kainą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Sprendimas dėl SGD terminalo įsigijimo priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos SGD terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) atliktą techninę ir ekonominę alternatyvų analizę ir nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas.

„Šiandien mes nevertinome paties SGD laivo-saugyklos įsigijimo aplinkybių, jo dydžio ir kainos pagrįstumo. Šie sprendimai buvo priimti gerokai anksčiau ir mes neturime jokios galimybės jų keisti. Šiandien svarbiausia maksimaliai užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei mažinti gamtinių dujų kaštus gyventojams“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.

Buvo vertinamos dvi pagrindinės alternatyvos – SGD terminalo ilgalaikė nuoma po 2024 m. ir terminalo pirkimas. Didžiausią naudą vartotojams sukuria sprendimas įsigyti SGD terminalą nuo 2024 m. Priimant sprendimą dėl terminalo įsigijimo po 2024 metų, siūloma terminalo išlaikymo kaštus, tenkančius pagal dabartinį modelį, paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai leis jau nuo 2019 m. mokestį už SGD infrastruktūrą vartotojams sumažinti kasmet mažiausiai po 23 mln. eurų (nuo 66 mln. eurų iki 43 mln.).

„Žinant, kad Lietuvai ateityje būtinas ilgalaikis SGD tiekimo užtikrinimas ir dėl energetinio saugumo, ir dėl konkurencingų kainų, rinkomės tą variantą, kuris duodą didžiausią ekonominį efektą ir ilgalaikėje perspektyvoje yra strategiškai tvariausias, kadangi Lietuva savo rankose išlaikys prieigą prie tarptautinių SGD rinkų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Kaip rodo ir tarptautinių ekspertų vertinimai, ir mūsų skaičiavimai, sprendimas rinktis laivo-saugyklos įsigijimą suteikia didžiausią lankstumą ir galimybes ateityje greitai reaguoti į besikeičiančią rinkos situaciją. Tokio tipo laivas kaip „Independence“ yra pakankamai universalus ir esant poreikiui jis gali būti naudojamas kituose komerciniuose projektuose, o ilgalaikėje perspektyvoje išliktų paklausus tarp pasaulyje veikiančių SGD operatorių“, – sako Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.

Kaip parodė tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Pöyry Management Consulting“ atlikta studija, SGD terminalas ir po 2024 m. išliks vieninteliu ir pagrindiniu Lietuvos rankose esančiu kainų spaudimo instrumentu. Konsultantų vertinimu, neužtikrinus ilgalaikio SGD tiekimo importo, nebus užtikrintas pakankamas konkurencinis spaudimas rusiškų dujų kainai. SGD terminalas eliminuoja rizikas dėl regione dominuojančio tiekėjo „Gazprom“ galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir nepagrįstai didinti dujų importo kainas vartotojams. Atsisakius SGD terminalo, ekspertų vertinimu, „Gazprom“ rusiškų dujų importo kainas galėtų padidinti iki 20 proc., kas reiškia iki 160 mln. eurų permoką kasmet.

Sprendžiant terminalo išlaikymo iki 2024 m. kaštų mažinimą, Seimo rudens sesijoje bus inicijuojami su šiuo sprendimu susiję reikiamų teisės aktų pakeitimai.

Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki 2018 m. pabaigos.

Klaipėdos SGD terminalas yra tarp efektyviausiai savo pajėgumus išnaudojančių SGD terminalų Europoje, kuris tiekia apie pusę visų Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų.

Plačiau