2018-ieji metai naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei KN (AB „Klaipėdos nafta“) nestokojo iššūkių: situacija rinkoje buvo įtempta bei dinamiška, intensyviu dirgikliu liko geopolitinė aplinka, nerimą kėlė augančių kaštų tendencijos. Nepaisant to, naftos produktų ir gamtinių dujų krovinių srautai praėjusiais metais, palyginus su 2017-aisiais, mažėjo nežymiai, bendrovei pavyko pasiekti planuotus pelno rodiklius.
 
Dėl rizikų, susijusių su įtempta geopolitine situacija, bei investicijų, nukreiptų į naujai plėtojamą veiklą, kuri sustiprins bendrovės konkurencingumą pritraukiant tranzitinius naftos produktų srautus ateityje, KN 2018 m. buvo suplanavusi gerokai konservatyvesnį biudžetą ir deklaravusi siekį uždirbti 10,2 mln. eurų pelną.
 
Remiantis neaudituotomis finansinėmis ataskaitomis, 2018 m. grynojo pelno planą bendrovė pasiekė – KN uždirbo 11,5 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovė uždirbo 100 mln. eurų pajamų, kai 2017 m. jos siekė 106,5 mln. eurų.
 
Apibendrinti neaudituoti 2018 m. duomenys rodo, kad pernai KN naftos produktų krovos apyvarta siekė 6,69 mln. t, kai 2017 m. – 7,18 mln. t. Nežymų krovos mažėjimą daugiausia lėmė mažesni šviesiųjų naftos produktų srautai iš „Orlen Lietuva“ perdirbimo gamyklos, nes daugiau produkcijos ji nukreipė geležinkeliu į kaimynines rinkas.
 
„Nepaisant to, kad 2018 m. naftos bei jos produktų logistikoje tarp kaimyninių valstybių buvo jaučiama įtampa, mums pavyko išlaikyti stabilius tranzitinių krovinių srautus. Bendrai pernai jie mažėjo tik 5,3 proc. KN išlaikė lyderio pozicijas aplenkdamas visus kitus naftos produktų terminalus Baltijos jūros pakrantėje, neskaitant Rusijos Ust-Lugos uosto“, –  pažymi Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
Kiek mažesnė naftos produktų krova turėjo įtakos ir Klaipėdos bei Subačiaus naftos terminalų pardavimo pajamoms, kurios, lyginant su 2017 m., sumenko 7 proc., ir  sudaro 35,2 mln. eurų.
 
Anot p. Jusiaus, tikimasi, kad šiemet užbaigus II-ąjį investicijų etapą, kurio metu bus pastatytos 10 naujų talpyklų, įrengta nauja iškrovimo estakada bei nutiesta nauja geležinkelio vėžė, naftos produktų krovos srautą pavyks didinti iki 7,2 mln. t. Įgyvendinus šiuos projektus, KN naftos terminalas galės ne tik perkrauti didesnius naftos produktų kiekius, bet ir vienu metu priimti perkrovai didesnį spektrą naftos produktų ir jų komponentų.
 
Bendrovės valdomame SGD terminale iš viso per 2018 m. išdujinta ir perkrauta 9,2 mln. MWh dujų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 12,6 mln. MWh. SGD terminalo veiklos apimtys buvo mažesnės dėl terminalo naudotojų užsakytų mažesnių pajėgumų, susijusių su SGD kainų augimu. Tai turėjo įtakos ir SGD terminalų pajamoms, kurios sudaro 64,5 mln. eurų ir yra 5,4 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2017 metais.
 
Praėjusiais metais SGD terminalų veiklos grandinė buvo išplėsta SGD paskirstymo stotimi, kurioje 2018 m. buvo perkrauta 64 tūkst. MWh SGD. Šių metų pradžioje KN plėtojamą SGD logistikos grandinę Baltijos jūros regione sustiprino ir KN kartu su partneriu valdomas didžiausias pasaulyje SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“. SGD perkrovai iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį naudojamas laivas šiemet jau atliko dvi mažos apimties perkrovos operacijas.
 
„Kairos“ padės užtikrinti konkurencingesnę SGD tiekimo grandinės kainą bei užtikrins sklandų ir operatyvų paslaugos teikimą paskirstymo stoties naudotojams“, – sako p. Jusius.
 
Pasak jo, KN ir šiemet itin daug dėmesio skirs SGD verslo linijai, kuri atsispindės ir 2019 m. pristatyti planuojamoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje. Siekdama išnaudoti sukauptą patirtį Klaipėdoje KN ketina vystyti kitus SGD terminalus įvairiuose žemynuose, tapti išvystytų terminalų dalininke bei teikti operavimo ir priežiūros paslaugas. 
 
„Šis laikotarpis bendrovei yra itin atsakingų sprendimų metas – viena vertus, ruošdamiesi mums valstybės patikėto sprendimo dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo įgyvendinimui, turime pasirengti papildomiems finansiniams įsipareigojimams, kita vertus, turime išpildyti akcininkų lūkesčius ir uždirbti nustatytą pelno grąžą. Matome dideles veiklos perspektyvas didinant mūsų sukauptų specifinių žinių (know-how) eksportą. Turime aiškią viziją, kuri remiasi tarptautinių SGD terminalų vystymu kitose šalyse, numatome ambicingą plėtrą globalioje rinkoje“, – planais dalijasi KN vadovas.
 
Energetikos sektorius, kaip ir kitos srities verslas, neturi imuniteto prieš augančių kaštų tendencijas – sąnaudoms augant beveik taip pat sparčiai kaip pajamoms, veiklos efektyvumas tampa svarbus kaip niekada. Todėl KN šiemet daug dėmesio skirs sąnaudų mažinimui ir kaštų taupymui visose organizacijos srityse. Jau nuo praėjusių metų  gruodžio pradžios įmonėje taikyta kaštų mažinimo politika: atidžiai buvo peržiūrimi ir efektyvinami visi veiklos procesai, formuojant šių metų sąnaudų biudžetą gerokai sumažintos išlaidos.
 
Nepaisant to, bendrovė neatidės suplanuotų investicijų į aplinkosaugą, kurios numatytos praėjusiais metais parengtame ir visuomenei pristatytame Aplinkosaugos priemonių plane.
 
„Bendruomenėms esame įsipareigoję ir toliau vykdyti tvarią veiklą bei užtikrinti aukščiausius aplinkos apsaugos standartus – tą ir pažadame daryti. Numatome, kad iki 2021 m. pabaigos KN investicijos į aplinkosaugos sritį bus pasiekusios 8 mln. eurų“, – skaičiuoja p. Jusius.
 
Siekdama ilgalaikių organizacijos tikslų, bendrovė pernai daug dėmesio skyrė organizacinei kultūrai stiprinti: toliau bendrovėje diegtos atnaujintos vertybės, patvirtintas jomis paremtas KN elgesio standartas, kuris taikomas ne tik KN darbuotojams, bet ir Valdybos bei Stebėtojų tarybos nariams, taip pat KN partneriams, klientams, tiekėjams.
 
Nuoseklaus KN organizacinės kultūros pokyčio dalis yra ir šiemet įgyvendinamas motyvacinės sistemos pokytis, kai dalį premijos darbuotojams siūloma išmokėti bendrovės akcijomis.
 
Pasak KN generalinio direktoriaus, priimdama tokį sprendimą bendrovė siekia stiprinti darbuotojų motyvaciją siekti ilgalaikių organizacijos tikslų, didinti darbuotojų įsitraukimą ir skatinti atsakomybę už bendrus veiklos rezultatus.
 

SGD ir naftos terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) išsirinko tarptautinius ekspertus, kurie konsultuos rengiant naują bendrovės 10 metų veiklos strategiją. KN skelbtą konsultantų konkursą laimėjo visame pasaulyje veikianti bendrovė „Roland Berger“.
 
Dabartinė KN verslo strategija galioja iki 2020 metų, todėl bendrovė pradėjo rengti naujo dešimties metų laikotarpio – iki 2030 metų – strategiją.
 
„Ateityje numatome ambicingą plėtrą globalioje rinkoje. Siekdami išnaudoti sukauptą patirtį Klaipėdoje ketiname vystyti kitus SGD terminalus įvairiuose žemynuose, tapti išvystytų terminalų dalininkais bei teikti operavimo ir priežiūros paslaugas. Todėl kuriant strategiją reikalinga informacija ir vertinimai apie geriausių pasaulio infrastruktūros įmonių patirtį, siektiną grąžą akcininkams bei rizikų valdymą“, – priežastis, paskatinusias ieškoti konsultantų, vardija Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
KN viešai skelbtame konkurse galėjo dalyvauti kiekviena konsultacijų bendrovė, atitinkanti pirkimo sąlygose numatytus kriterijus, tarp kurių svarbiausi buvo konsultantų kompetencija ir paslaugų kaina.
 
„Renkantis konsultantus mums buvo svarbios ne tik jų technologinės žinios, bet ir verslo vadybos kompetencijos, įsigilinimas ir į pasaulinį, ir į Lietuvos kaimyninių šalių kontekstą. Be to, atsižvelgėme ir į ekonominį konkurso dalyvių teikto pasiūlymo vertės naudingumą“, – teigia M. Jusius.
 
KN vadovas pažymi, kad konkursą laimėjusi „Roland Berger“ bendrovė iš kitų išsiskyrė geru pasaulinių dujų ir naftos verslo sektoriaus tendencijų išmanymu, giliu KN aktualaus regioninio konteksto supratimu.
 
Konkurse dalyvavo šeši dalyviai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, kuriuos vertino KN darbuotojų komisija, sudaryta iš  pirkimų, finansų bei verslo analizės padalinių atstovų. Vykdytą pirkimą stebėjo ir Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai, su kuriais buvo aptarta pirkimo vykdymo eiga.

Tikimasi, kad nauja KN strategija bus parengta šių metų pirmąjį ketvirtį.
 

Sausio 28 dieną KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale atliekama jau 20-toji mažos apimties SGD perkrovos operacija. Pirmadienį krovinio iš Klaipėdos SGD terminalo perkrauti atvyko KN kartu su partneriu valdomas SGD bunkeriavimo ir transportavimo laivas „Kairos“.
 
SGD perkrovos operacijos Klaipėdoje vykdomos jau antrus metus. Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje perkrovos iš laivo-saugyklos į mažos apimties SGD dujovežį operacija atlikta 2017 m. pradžioje, kai terminale priimtas ir užpildytas mažos apimties SGD transportavimo dujovežis „Coral Energy“. Tuomet Lietuva tapo 12-ąja šalimi pasaulyje, iš kurios vyksta SGD reeksportas.
 
Iki šiol Klaipėdos uoste SGD buvo perkrautos 20 kartų į „Shell“, „Gasum“ (buv. „Skangas“) ir kitų bendrovių dujovežius,  o kroviniai jais reeksportuoti į Švedijos, Suomijos bei Norvegijos mažos apimties SGD importo terminalus bei perkrauti Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje.
 
Nuo 2017 m. pradžios į mažos apimties dujovežius buvo perkrauta beveik 144 tūkst. kub. m SGD (2018 m. – 47,2 tūkst. kub. m).
 
„Sparčiai augantis mažos apimties SGD perkrovų skaičius rodo verslo susidomėjimą visame pasaulyje augančia mažos apimties SGD krovinių reeksporto rinka – nuo šių metų pradžios Klaipėdoje tai jau penkta tokio pobūdžio operacija. Klaipėdos SGD terminale bei SGD paskirstymo stotyje teikiamomis paslaugomis klientai naudojasi ne tik dėl patogios mūsų infrastruktūros geografinės padėties Baltijos jūros regione, bet ir dėl didelio mūsų terminalo lankstumo. Tai svarbu, kadangi Klaipėdoje vystant SGD veiklas atsiranda galimybė mažinti SGD terminalo veiklos kaštus per saugumo dedamąją, kuri sudaro dalį dujų kainos vartotojams Lietuvoje“, - sakė KN generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
 
M. Jusius pažymi, kad KN užtikrino visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione, o verslas vertina galimybę vienoje vietoje gauti visas reikiamas integruotas SGD logistikos paslaugas – SGD perkrovą, laikymą, dujinimą ar tiekimą sausuma bei jūra. Svarbu ir tai, kad Klaipėdoje sukurta vientisa SGD ir gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra gali naudotis visi be išimties SGD rinkos dalyviai vienodomis sąlygomis.
 
„Kairos“ krovinį iš Klaipėdos SGD terminalo gabens į KN valdomą SGD paskirstymo stotį. Tai jau antroji SGD bunkeriavimo ir transportavimo laivo „Kairos“ operacija Klaipėdos uoste. Pirmąsyk laivas prie Klaipėdos SGD terminalo prisišvartavo šių metų sausio 7 dieną.
 

Pirmadienį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio viena iš valdytojų yra naftos ir SGD terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN), pradeda pirmąją krovos operaciją Klaipėdoje. Didžiausias pasaulyje bunkeriavimo  laivas sustiprins KN plėtojamą SGD logistikos grandinę Baltijos jūros regione.
 
Pietų Korėjoje esančioje „Hyundai Mipo“ laivų statykloje pastatytas laivas savo kelionę į Europą pradėjo praėjusių metų spalį, o Klaipėdą pasiekė gruodžio viduryje.
 
Klaipėdos uoste naujasis 117 m ilgio laivas, dviejose talpyklose galintis gabenti iki 7,5 tūkst. m3 SGD, bus naudojamas SGD perkrovai iš Klaipėdos SGD terminalo į prie Klaipėdos uosto vartų esančią SGD paskirstymo stotį. Šiandien pradedama SGD perkrova iš laivo-saugyklos „Independence“.
 
„Kairos“ pradėjus veiklą užtikrinsime konkurencingesnę paslaugų kainą SGD paskirstymo stoties naudotojams ir įtvirtinsime KN kaip bendrovę, klientams siūlančią visą SGD tiekimo logistikos grandį. Tai ne tik sumažins SGD tiekimo grandinės kainą, tačiau ir užtikrins sklandų ir operatyvų paslaugos teikimą paskirstymo stoties naudotojams“, – sako Mindaugas Jusius, KN generalinis direktorius.
 
Naujasis bunkeriavimo laivas priklauso bendrai „Babcock International Group“ ir „Bernhard Schulte“ bendrovei „Babcock Schulte Energy“ (BSE), o jį naudoja „Nauticor“ ir „Klaipėdos naftos“ bendra įmonė „Blue LNG“.
 
Planuojama, kad į uostamiestį SGD perkrovos operacijoms atlikti „Kairos“ užsuks bent kartą kas du mėnesius. Likusį laiką laivu rūpinsis ir naudosis Vokietijos bendrovė „Nauticor“, planuojanti aptarnauti kitus Baltijos bei Šiaurės jūrų uostuose esančius SGD terminalus.
 
„Kairos“ yra didžiausias pasaulyje bunkeriavimo laivas, pasižymintis ypatingomis savybėmis: jame nėra balastinio vandens tvarkymo sistemos ir yra įmontuota suslėgtų gamtinių dujų talpykla, kurioje surenkami iš klientų laivų grąžinami dujų garai.
 
Naujų SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivų atsiradimas didina regiono SGD rinkos konkurencingumą bei prieinamumą, o šioje augančioje rinkoje KN tampa svarbiu žaidėju. Praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjusi SGD paskirstymo stotis leidžia efektyviau išnaudoti SGD terminalą. Galimybė iš SGD paskirstymo stoties bunkeriuoti SGD varomus laivus, krauti nedidelės apimties krovinius į laivus bei autocisternas užtikrina visapusišką SGD logistikos grandinę visame regione ir taip kuria pridėtinę vertę Lietuvai.
 
SGD bunkeriavimo ir perkrovimo infrastruktūra itin aktuali taps 2020 metais, kai visame pasaulyje įsigalios griežtesnės sieros dioksido išleidimo į aplinką normos. Taršų kurą naudojantys komerciniai laivai turės pereiti prie ekologiškesnių alternatyvų, iš kurių SGD laikoma viena efektyviausių.
 
Konsultavimo bendrovės DNV GL duomenimis, visame pasaulyje plaukioja  132 SGD varomi laivai, antra tiek yra užsakyti ir planuojami pastatyti iki 2022 metų. Didžiausia tokių laivų koncentracija šiuo metu fiksuojama Šiaurės ir Baltijos jūrose.