Komentuoja Darius Šilenskis, KN Generalinis direktorius

Šią savaitę stebėjome neįprastinį eksperimentą – Rusija dėl neįvardintų priežasčių sustabdė dujų tranzitą į Kaliningradą. Lietuvos dujų vartotojai dujomis aprūpinti per Baltarusiją, iš dujų saugyklos Latvijoje ir per SGD terminalą Klaipėdoje. Tačiau įsivaizduokime, jei tokio scenarijaus atveju savos infrastruktūros dujų importui neturėtume, o lauke spaustų dviženklius skaičius siekiantis šaltukas.
 
Tokį scenarijų ukrainiečiai patyrė ne taip seniai – 2018 metais. Šių dienų įvykiai – gera proga pasidžiaugti, kad Lietuva yra priėmusi visus reikiamus sprendimus ir įgyvendinusi būtinus žingsnius, kad bent jau dujų tiekimo prasme nebūtume energetinė sala, priklausoma nuo kaimynų gerų norų. Užsukus dujų kranelius rytuose, galime apsirūpinti dujomis per alternatyvius kelius, pasinaudodami šešerius metus sklandžiai veikiančia SGD importo infrastruktūra Klaipėdoje.
 
Gerais ir ramiais laikais SGD terminalą yra gana patogu vertinti iš komercinių pozicijų, kalbant tik apie jo kaštus vartotojams, kvestionuojant dujų saugyklos dydį ir viešojoje erdvėje nuolat sukant nuo pat terminalo veiklos pradžios nesikeičiančius argumentus. Paprastai linkstama pamiršti, kad tai yra strateginės svarbos infrastruktūra, atitinkanti nacionalinio saugumo interesus, kurios pats svarbiausias tikslas – užtikrinti energetinį saugumą ir alternatyvų dujų tiekimą prireikus. Konkurencingos dujų kainos  – labai svarbus, bet vis dėl to ne vienintelis SGD importo infrastruktūros Klaipėdoje efektas.
 
Nusistovėjus santykiniam saugumui, matyt, net nereikia kasdien sau priminti apie galimas grėsmes, kurias kelia kaimynystė rytuose. Taip pat nebūtina prisiminti, kad būtent SGD terminalo dėka dujų vartotojai Lietuvoje turi prieigas prie pasaulinės dujų pasiūlos ir gali įsigyti dujų už konkurencingą, ne monopolinę kainą. „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį dujų vartotojai (ne namų ūkiai) mokėjo beveik žemiausią kainą už dujas ES (vos kiek pigiau už dujas mokėjo tik Belgijoje). Atitinkamai, vienomis žemiausių dujų kainomis tarp ES šalių išsiskyrė ir namų ūkių Lietuvoje mokama kaina už dujas.
 
Dar 2014 m. buvome „antilyderiai“ pagal sumokamą dujų kainą, jau nekalbant apie tai, kad kaip šalis neturėjome jokių derybinių svertų kalbantis su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo kainų. Faktas ir tas, kad būtent Lietuvai už dujas teko mokėti gerokai brangiau, nei pavyzdžiui, kaimynams latviams – mokėjome išties politinę kainą.
 
Per šešerius metus SGD terminalas Klaipėdoje kaip alternatyva „Gazprom“ dujoms tapo vienu pagrindinių regioną aprūpinančių dujų šaltinių, kuris realiai sumažino Rusijos energetinę, o kartu – ir politinę įtaką regione.  Šiuo metu SGD terminalas Klaipėdoje užtikrina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinį saugumą. Vien tik pernai Lietuvos ir FINESTLAT rinkos vartotojams transportuota 12 proc. daugiau nei 2019 m. (33 TWh)  gamtinių dujų, neskaičiuojant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį. Dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (arba 21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką tiekto dujų kiekio. Palyginti, 2018 m. kiekis buvo beveik perpus mažesnis. Prieš metus pradėjusi veikti Balticconector jungtis tarp Estijos ir Suomijos, sulyginusi dujų kainas pastarojoje šalyje su kainomis Baltijos šalyse, SGD terminalas, išplėtotas gamtinių dujų tinklas, Inčukalnio gamtinių dujų saugykla ir statoma GIPL jungtis – visa ši infrastruktūra drauge užtikrina, kad Baltijos šalys ir Suomija nebūtų energetinis užkampis ir atveria dar didesnį dujų rinkos potencialą Lietuvai.
 
Būtent šiomis šaltomis žiemos dienomis norisi atkreipti dėmesį ir priminti skeptikams, kad SGD terminalo-saugyklos dydis bei pajėgumas buvo apskaičiuotas taip, kad pikiniais ar kritiniais laikotarpiais galėtų užtikrinti (pvz., šalčiausiomis žiemos dienomis) Lietuvai būtiną dujų tiekimą, jei dėl įvairių priežasčių nebūtų kitų importo šaltinių. Taigi, galime būti tikri, kad susidūrus su žiemos ar geopolitiniais iššūkiais, neliksime be gamtinių dujų tiekimo, kurios svarbios ne tik verslams ar namų ūkiams. Juk būtent gamtinės dujos yra lankstus ir greitas būdas prireikus operatyviai generuoti elektros energiją, todėl jis nepakeičiamas tiek suvaldant kritines situacijas, tiek balansuojant nestabilius elektros iš atsinaujinančių išteklių srautus. Lietuvoje apie pusė iš apie 3666 MW šalyje instaliuotos galios elektrinių gali generuoti elektrą iš gamtinių dujų. Tarkime, šalyje šiemet sausio 18 d. bendras nacionalinis elektros suvartojimas pasiekė didžiausią vartojimo piką per 29 metus ir buvo 2075 MWh per valandą - tokį poreikį, jei neliktų kitų alternatyvų, galėtų tenkinti dujų tiekimas elektrą gaminantiems įrenginiams iš esamo SGD terminalo. Tai, kad dujos yra pasitelkiamos vietinei elektros gamybai iliustruoja faktas – per 2020 m. Elektrėnai elektros gamybai naudojo virš 2 TWh gamtinių dujų. Gamtinių dujų, kurias pastaruoju metu neretai nepagrįstai linkstama nurašyti į artimos ateities energijos išteklių paraštes, importo svarba yra kritiškai svarbi vykdant ir elektros sinchronizacijos projektą. Kas gali nuspėti ar sekančios „pratybos“ neįvyks su elektros tinklų jungtimis, kuriomis vis dar importuojame liūto dalį – net 66 proc. – šaliai reikalingos elektros energijos?
 

KN įgyvendino suplanuotą aplinkosauginį  projektą – pastatė aplinkos oro teršalų valymo įrenginį, kuriame valomi nuo geležinkelio krovos estakados kelių Nr. 1-2 surinkti teršalai. Projektas įgyvendintas pagal 2019 m. rugsėjo mėnesį tarp KN ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pasirašytą finansavimo ir priežiūros sutartį. APVA projekto įgyvendinimui skyrė apie 200 000 eurų.
 
Remiantis preliminariais skaičiavimas oro teršalų valymo įrenginio eksploatacija leis pasiekti šį aplinkos apsaugos veiksmingumą:

1. Iš geležinkelio krovos estakados į aplinkos orą naftos produktų krovos metu išmetamas metinis lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekis sumažės apie 80 proc.
2. Naujas oro teršalų valymo įrenginys sumažins kvapų intensyvumą gyvenamoje aplinkoje, nes iš srauto praėjusio per oro teršalų valymo įrenginį bus pašalinti sieros junginiai, kurie yra vieni pagrindinių „kvapo sukėlėjų“.
3. Bus pagerinta aplinkos kokybė, nes gyvenamoje aplinkoje sumažės tiek LOJ, tiek kvapų koncentracija. Gyventojai jaus mažesnį diskomfortą, kurį sukelia naftos produktų krovos procesas.

 
Naujo oro teršalų valymo įrenginio pastatymas ir įdiegimas yra viena iš aplinkosauginių priemonių, kurios yra numatytos Aplinkosaugos veiksmų plane, suderintame su Aplinkos apsaugos agentūra.
 
Šiuo metu KN taip pat įgyvendina katilinės modernizavimo projektą, dėl kurio bus sumažintos vienkartinės azoto ir anglies oksidų emisijos į aplinką.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės KN veiklai 2020 m. didžiausią poveikį turėjo koronaviruso pandemijos sukeltas pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, dėl ko krito naftos produktų paklausa, rekordinėse žemumose nusistovėjo naftos perdirbimo maržos. Nepaisant šių verslo aplinkos iššūkių, neaudituotais duomenimis KN grupei pavyko užsitikrinti panašias pajamas kaip ankstesniais metais ir uždirbti 10,4 mln. eurų koreguoto grynojo pelno.
 
Neaudituotais duomenimis 2020 m. KN grupė uždirbo 80,5 mln. eurų pajamų. 2019 m. KN grupės pajamos siekė 104,4 mln. eurų, tačiau didžiausią įtaką pajamų mažėjimui 2020 metais turėjo KN priimti sprendimai siekiant mažinti SGD terminalo saugumo dedamąją 26,8 mln. eurų per metus.
 
Koreguotas 2020 m. KN grupės grynasis pelnas siekė 10,4 mln. eurų, kai tuo tarpu 2019 m. KN koreguotas grynasis pelnas buvo 12,7 mln. eurų. Koreguota EBITDA 2020 m. buvo 50,3 mln. eurų (71 mln. eurų 2019 m.).
 
Vertinant tik 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, KN grupė patyrė 1,5 mln. eurų koreguoto nuostolio (prieš metus 5,4 mln. eurų koreguoto pelno). Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo dėl pandemijos efekto mažėjusios naftos produktų krovos apimtys bei atitinkamai pajamos iš šio segmento. Finansinį rezultatą taip pat paveikė atidėto pelno mokesčio įtaka dėl 16 TFAS “Nuoma” taikymo. Koreguota KN grupės EBITDA 2020 spalio-gruodžio mėn. buvo 11,4 mln. eurų (atitinkamai 20,5 mln. eurų už tą patį laikotarpį prieš metus). KN grupės pajamos 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 19,7 mln. eurų.
 
„Žvelgiant į praėjusius metus, pirmiausia, norisi  akcentuoti pozityvius dalykus, kurių pavyko pasiekti šioje, tikrai sudėtingoje verslo aplinkoje. 2020 m. užtikrinome visų savo veiklų tęstinumą, išvengėme koronaviruso židinių ir kartu pasiekėme neblogą rezultatą verslo prasme – kiekvienas mūsų valdomas terminalas dirbo pakankamai aukštu apkrovimo lygiu ir prisidėjo prie pelningo rezultato. Deja, bet pradėjus 2021 metus vis dar turime konstatuoti, kad koronaviruso pandemija ir toliau turės įtakos naftos perdirbimo segmentui bei visam energetikos sektoriui. Greito atsigavimo tikimybė tiesiogiai priklausys nuo vakcinavimo tempo pagrindinėse vartojimo rinkose ir su tuo susijusių paklausos augimo prognozių. Todėl 2021-ieji išliks iššūkių kupinu laikotarpiu ne tik mums, bet ir didelei daliai kitų verslų“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.  
 
KN vadovas pažymi, jog metai įsimintini ne tik verslo, bet ir įmonės vidaus pasiekimais. „Metus pradėjome svarbiais pasiekimais – priimta nauja veiklos strategija iki 2030 metų, taip pat tapome SGD terminalo Brazilijoje operatore ir taip žengėme tvirtą naują žingsnį tarptautinėje veikloje. Net ir pandemijos metais, daliai organizacijos dirbant nuotoliniu būdu, įdiegėme net kelis efektyvumą didinančius LEAN instrumentus, o metus pabaigėme trimis ISO sertifikatais, patvirtinančiais, kad KN kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Darbuotojų metinės apklausos rezultatai rodo, kad LEAN diegimas įvertintas kaip vienas pozityviausių organizacinių pokyčių“, – dalinasi KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
 
Visgi 2021 m. KN grupei taip pat nusimato sudėtingi. Dar praėjusių metų pabaigoje KN gavo Baltarusijos įmonės BNK (UK) pranešimą apie laikinai stabdomą naftos produktų eksportą sudarant naujus kontraktus per KN terminalą Klaipėdoje. Iš sausį Baltarusijos perdirbimo gamyklų skelbiamų konkursų pobūdžio matoma, kad Klaipėda neminima kaip galima alternatyva produkcijos eksportui. Baltarusiškų naftos krovinių vasario mėn. ar vėlesniems laikotarpiams per KN valdomus naftos terminalus nėra nominuota.
 
„2021 m. nesitikime stabilaus baltarusiškų naftos produktų srauto per KN terminalus, o tai neišvengiamai reiškia tolimesnį spaudimą KN veiklos rezultatams bei, atitinkamai, mūsų pastangas tęsti veiklų efektyvinimo ir tobulinimo procesus siekiant toliau diversifikuoti veiklas bei kompensuoti galimus praradimus kitų paslaugų alternatyvomis ir kaštų taupymu. Transformuoti savo veiklą turėsime greičiau nei nusimatėme pirminėse strateginėse prielaidose, tad organizacijai tenkantis iššūkis tikrai didelis. Visgi ši situacija kartu patvirtina, kad mūsų priimta ilgalaikės strategijos kryptis yra teisinga ir pagrindinis strateginis uždavinys nesikeičia – KN turi turėti kelias lygiavertes veiklos sritis, prisidedančias prie grąžos akcininkams kūrimo, šitaip mažinant galimą vieno ar kito verslo segmento trumpalaikę neigiamą įtaką KN rezultatui“, – pabrėžia D. Šilenskis.
 
Atsižvelgiant į aplinkybes, KN šiemet peržiūrės investicinius planus, atidėdama investicijas, kurios nesusijusios su veiklos tęstinumu, imsis kitų projektų, susijusių su sąnaudų mažinimu ir veiklos efektyvumo didinimu, dirbs su paslaugų ir produktų portfelio diversifikavimu.
 
Lyginant 2020 m. 12 mėn. su 2019 m. 12 mėn. pagrindiniai Grupės finansiniai rodikliai kito taip:

	2020 m. 12 mėn. finansiniai rezultatai	Pokytis, lyginant su 2019 m. 12 mėn.	2020 m. 12 mėn. koreguoti  rezultatai	Pokytis, lyginant su 2019 m. 12 mėn.
Pardavimo pajamos	80,5 mln. Eur	-22,9%	80,5 mln. Eur	-22,9%
Grynasis pelnas	32,9 mln. Eur	4,34 kartų	10,4 mln. Eur	-18,0%
EBITDA	72,9 mln. Eur	10,7%	50,3 mln. Eur	-29,1%

Naujus kalendorinius metus Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas pasitiko perkopęs 200 SGD krovos operacijų, skaičiuojant nuo SGD terminalo veiklos pradžios.
 
Gruodžio 31 – sausio 1-ąją 200-oji krovos operacija atlikta iš mažos apimties dujovežio, o sausio 2-3 d. dienomis krova atlikta iš dujovežio „Point Fortin“, atgabenusio apie 140 tūkst. kub. m SGD krovinį iš Cameron LNG terminalo, JAV. Tai pirmasis dujovežio „Point Fortin“ apsilankymas Klaipėdos uoste.
 
Prieš dešimtmetį pastatytas dujovežis „Point Fortin“, kuris savo techniniais duomenimis yra bene identiškas SGD terminalo laivui-saugyklai „Independence“, plaukioja su Panamos vėliava ir Klaipėdos uoste lankėsi pirmąjį kartą. Tai jau 12-asis SGD krovinys iš JAV ir pirmasis šiais metais. Pernai iš viso atgabenti 8 SGD kroviniai iš JAV.

Skaičiuojant nuo SGD terminalo veiklos pradžios, iš viso jau perkrauta apie 86 TWh SGD. Dugiausiai per šį laikotarpį SGD atgabenta iš Norvegijos (78 proc.), apie 12 proc. – iš JAV, likusios – iš Rusijos, Nigerijos, Trinidado ir Tobago. Vien pernai terminale atliktos 72 krovos operacijos, kroviniai iš JAV bendroje krovinių struktūroje sudarė apie 34 proc.

„Nors praėjusiais metais kilusi koronaviruso krizė palietė ne vieną pramonės šaką, tačiau SGD sektorius patyrė mažiausią įtaką lyginant su kitais energetikos sektoriais. Dėl pakitusio pasiūlos-paklausos balanso praėję metai buvo ypač palankūs krovinių iš JAV importui į Europą. Tam daugiausiai įtakos turėjo naujų SGD skystinimo pajėgumų JAV atsiradimas. SGD terminalo klientai, kaip ir pernai, šiemet taip pat gali pasinaudoti SGD rinkos svyravimais ir SGD terminalo lankstumu, o nuo sausio 1 d. įsigalioję nauji SGD terminalo paslaugų tarifai, tikimės, paskatins esamų ir potencialių terminalo naudotojų suinteresuotumą ilgalaikiais kontraktais“, - komentuoja Mindaugas Navikas, KN Komercijos direktorius.

2021-iesiems metams SGD terminale jau užsakyta daugiau nei 14 TWh išdujinimo pajėgumų.

SGD terminalo įstatyme numatyta, kad terminalo veikla vykdoma ne trumpiau kaip iki 2044 m. gruodžio 31 d. Prognozuojama, kad regioninė gamtinių dujų paklausa padidės įgyvendinus GIPL projektą ir Baltijos šalims įsiliejus į bendrą Europos gamtinių dujų rinką.