Gruodžio 30 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė 38,55 proc. mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją, kuri įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. Saugumo dedamosios mažėjimas, palyginus su dabar galiojančia saugumo dedamąja, gamtinių dujų vartotojams per metus leis sutaupyti 36,1 mln. eurų.
 
Šį sprendimą VERT priėmė naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei KN gavus 134 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolą finansuoti dalį SGD laivo-saugyklos nuomos sąnaudų.
 
2019 m. gruodžio 30 d. VERT patvirtino 194,31 Eur/(MWh/parą/metus) be PVM siekiančią SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį. Palyginus su 2019 m. ši kaina yra du kartus mažesnė (2019 m. ši kaina buvo lygi 390,42 Eur/(MWh/parą/metus)).
 
KN Klaipėdos SGD tarnybos vadovas Arūnas Molis akcentuoja, jog visiems Lietuvos dujų vartotojams naudingą sprendimą lėmė išaugęs naudojimasis terminalu, kuris sudarė sąlygas įgyvendinti pirmąjį Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimo etapą – tolygiau išdėstyti ilgalaikius mokėjimus už terminalą.
 
„Priimtas dar vienas svarbus, tvarumą sąlygojantis sprendimas, įtvirtinantis ilgalaikį SGD konkurencingumą bei skatinantis gamtinių dujų, kaip švaraus kuro, panaudojimą Lietuvoje. Šiame kontekste prisidedame ir prie neseniai paskelbto Europos „žaliojo susitarimo“ įgyvendinimo, numatančio svarbią vietą SGD. Kalbant apie ekonominę naudą, Lietuvos ir Estijos valstybės valdomoms ir privačioms bendrovėms importuoti dideliais SGD dujovežiais iš Norvegijos ar JAV, netgi mažos apimties SGD laivais iš Vysocko, didžiąją laiko dalį šiemet apsimokėjo labiau nei vamzdynais –  įvertinant tiek dujų kainą, tiek infrastruktūros mokesčius. Pirmas žingsnis įgyvendinant ilgalaikį SGD tiekimo projektą rinkai turėtų suteikti dar daugiau užtikrintumo dėl terminalo ateities, o stabilios SGD išdujinimo apimtys sudarys prielaidas toliau mažinti saugumo dedamąją Lietuvos dujų vartotojams“, – akcentuoja Arūnas Molis.
 
Per 2019 metus Klaipėdos SGD terminale priimtas 51 SGD dujovežis, kuriais atgabenta 3 mln. kub. m SGD, o išdujinta 19,36 TWh dujų. Tai daugiau  nei 2 kartus viršija 2018 m. išdujinimo rodiklius ir atitinka maždaug 85 proc. Lietuvos metinio gamtinių dujų suvartojimo. Didžioji dalis – 81,2 proc. – per Klaipėdos SGD terminalą patiektų gamtinių dujų šiemet atgabenta iš Norvegijoje esančios gamtinių dujų skystinimo gamyklos, o metų pabaigoje Lietuvą pasiekė ir iki šiol vienas didžiausių SGD krovinių iš JAV.
 
Daugiau informacijos apie sprendimą skelbiama VERT tinklalapyje: https://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2019-metai/2019-gruodis/2019-12-30/VERT-patvirtino-38,55-proc--ma%C5%BEesne-gamtiniu-duju-saugumo-dedamaja.aspx
 

Arūnas Molis, KN Klaipėdos SGD direktorius

SGD terminalui Lietuvoje – penkeri metai. Per šį laikotarpį Lietuva užsitikrino gamtinių dujų tiekimo saugumą, pamiršo apie politinę dedamąją „Gazprom“ dujų kainoje, sukūrė ištisą vertės grandinę suskystintų gamtinių dujų importo srityje, įsitvirtino pasaulinėje rinkoje kaip patikima SGD terminalų operavimo paslaugų teikėja.
 
Penktieji terminalo metai buvo itin reikšmingi: lygiai prieš metus Seimas priėmė galutinius sprendimus, susijusius su SGD terminalo veikla iki 2044 metų. Vienas tokių – įstatymu įtvirtintas sprendimas dėl laivo-saugyklos įsigijimo ir SGD ilgalaikio importo užtikrinimo, prieš tai optimizuojant terminalo išlaikymo kaštus. Sprendimai Seime 2018 m. gruodžio 18 d. priimti 99-iais balsais prieš vieną. Už 2018 m. vasarą patvirtintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numačiusią ilgalaikio SGD tiekimo ir diversifikacijos tikslus, balsavo 103 Seimo nariai, niekas neprieštaravo. „Klaipėdos naftai“ (KN), kaip SGD terminalo operatorei, pavesta įgyvendinti šiuos sprendimus.
 
Pirmoji įvairiais teisės aktais įtvirtinta SGD ilgalaikio tiekimo projekto dalis numatė, kad iki 2019 m. pabaigos terminalo operatorius turi pateikti pasiūlymus dėl papildomos dedamosios mažinimo priemonių, paskirstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį per SGD terminalo veiklos laikotarpį. Tam tikslui sutarta dėl Šiaurės investicijų banko paskolos su valstybės garantija KN. Bet ankstesnės vienybės nebeliko – svarstymų Seime metu dalis politikų  nusprendė rinktis patogų nežinojimą arba tariamą savo pačių priimtų sprendimų nesupratimą. Numatytais terminais teisės aktus įgyvendinanti  bendrovė imta kaltinti skubėjimu, naudos siekimu, rizikų ignoravimu ir dar daugybe kitų nuodėmių.
 
Galų gale sprendimai dėl valstybės garantijos Seime buvo priimti, sutartis su banku pasirašyta, užbaigus formalumus bendrovė pasiūlys Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai taikyti beveik 40 proc. mažesnę SGD papildomą dedamąją.  Pats laikas paneigti svarbiausias viešosiose diskusijose nuskambėjusias „antis“.
 
Pirma „antis“: greitai nei dujų, nei laivo saugyklos niekam nebereikės, nes dujų vartojimas prieštarauja ES keliamiems aplinkosaugos tikslams. Lietuva turės laivą-saugyklą, kurios niekur negalės panaudoti.
Faktai: „McKinsey & Company“ duomenimis per pastaruosius metus pasaulinė dujų rinka išaugo 5,3 proc., iki 2035 metų ši rinka kasmet turėtų augti po 0,9 proc. SGD segmentui iki 2035 prognozuojamas net po 3,5 proc. augimas per metus. Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-G) prognozuoja, jog iki 2025 metų vien besitransformuojanti elektros gamybos rinka gamtinių dujų poreikį padidins iki 290 TWh.  Kalbant apie Baltijos jūros regioną, netrukus atsiras naujos dujų jungtys, sujungsiančios Baltijos šalių sistemas su Suomija ir Lenkija – per Klaipėdą (nes taip arčiau) importuojamos dujos Lenkijos Šiaurės Rytų regione padės pakeisti anglį. Europos Sąjungos klimatui neutralios ekonomikos „Green deal“ paketas taip pat vertina dujas kaip švarią dabar naudojamo iškastinio kuro alternatyvą. Galų gale, jei dėl vienų ar kitų priežasčių įsigyto laivo-saugyklos tam tikru laikotarpiu reikėtų atsisakyti, laivas turės paklausą pasaulinėje dujovežįų rinkoje – jos augimą FTI-Consulting ekspertai iki 2040 m. prognozuoja po 2-3 proc. per metus. 
 
Antra „antis“: Už sumą, kurią KN planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą–saugyklą.
Faktai: Terminalo sąnaudoms optimizuoti KN skolinasi ne 300 mln., o 135 mln. eurų. Ši suma leis mokėtinas įmokas išdėstyti į ilgesnį  laikotarpį,  taip sudarant galimybę dujų vartotojams trumpuoju laikotarpiu panaudoti savo pinigus vertės kūrimui kitose srityse. Paskolą reikės grąžinti ir už terminalą sumokėti visą numatytą sumą (būtent dėl to optimizuojant saugumo dedamąją, negalima palikti atviro klausimo dėl laivo-saugyklos įsigijimo), bet dėl į ateitį nukeltų kaštų gaunama ekonominė-socialinė nauda vartotojams yra vertinama teigiamai, t. y. 24 mln. Eurų.
 
Trečia „antis“: Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. <...> Pridėjus pinigus, kuriuos jau išleidome ir toliau leidžiame šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus.
Faktai: Toks lyginimas yra nekorektiškas ir neteisingas dėl bent kelių priežasčių. Pirma, nurodoma suma yra ne už laivo-saugyklos nuomą ir laivo išlaikymą. Į iki šiol kasmet skiriamą SGD terminalui išlaikyti sumą įeina ne tik laivo nuoma bei išlaikymas,  bet ir galutinė paslauga (pakartotinis dujinimas), kurią jos teikėjas (2015-2024 m. bendrovė „Hoegh LNG“) turi suteikti bet kokiomis aplinkybėmis ir  prisiimdama visas laivo eksploatavimo rizikas. Antra, dažnai pamirštama, kad nurodoma suma yra nominali, t. y., neįvertintas pinigų vertės skirtumas  skirtingais laikotarpiais (šiandien tie patys pinigai vertesni nei rytoj). Trečia, komentaruose kartais nurodoma, kad 220 mln. EUR suma apimtų tik laivo-saugyklos galimą kainą. Už tiek šiuo metu galima įsigyti iš esmės naudotą, iš dujovežio perdarytą laivą su išdujinimo įrenginiu. Pamirštami papildomi kaštai, tokie kaip laivo eksploatacija, remontas, įgula, mokesčiai ir kt. sąnaudos. Taigi, 220 mln.  būtų suma, kurią reikėtų sumokėti iš karto, prisiimant visas rizikas ir negaunant jokios energetinį saugumą, prieigą prie pasaulinių kainų užtikrinančios paslaugos.
 
Ketvirta „antis“: Ilgalaikiame 25 metų investiciniame projekte net neužsimenama apie SGD terminalo pajamas.
Faktai: Visos SGD terminalo uždirbamos pajamos KN atžvilgiu yra neutralios – įmonė jas „atiduoda“ vartotojams ir todėl jos balansuose ar planuose šių pajamų nesimato. Kitaip tariant, kuo daugiau pajamų surenka SGD terminalas, tuo stipriau mažėja saugumo dedamoji šalies dujų vartotojams.  Pavyzdžiui, šiemet rekordiniais SGD terminalo veikimo metais, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėjo priimti sprendimą dėl saugumo dedamosios sumažinimo beveik 2  mln. Eurų, surinktų už pakartotinį dujinimą iš terminalo naudotojų, įskaitant ne Lietuvos įmones. Kalbant apie ateitį, įmonė siūlys  tobulinti teisės aktus, kad kuo daugiau SGD saugumo dedamąją mažinančių terminalo veiklos pajamų būtų surinkta būtent iš Lietuvos terminalu besinaudojančių užsienio šalių kompanijų.  
 
Penkta „antis“: SGD terminalo operatorė KN dėl galimų rizikų nesijaudina.
Faktai: KN vykdydama projektą gauna nustatytą grąžą, bet Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įmonei nustatyta reguliuojama SGD terminalo operavimo veiklos grąža yra kelis kartus mažesnė nei analogiškuose projektuose kitose Europos šalyse. Ji mažesnė net už valstybės institucijų nustatytus grąžos rodiklius KN. Bet vykdydama projektą bendrovė skolinasi ir prisiima riziką: valstybės garantija būtų aktyvuojama tik tuo atveju, jei atsiskaityti su bankais pati bendrovė nepajėgtų. Todėl KN visuomet vertina visas su projekto įgyvendinimu susijusias rizikas, stengdamasi nepažeisti nei valstybės, nei kitų, t. y. mažesnių akcininkų interesų. Tai užtikrina ir nepriklausoma įmonės valdyba, kurioje dirba patyrę energetikos ir finansų ekspertai, ilgiau nei metus vertinę  globalias, regionines, nacionalines aplinkybes  bei galimą projekto įtaką įmonės veiklai.
 
Šešta „antis“: paskolos sąlygos yra prastos ir niekas, išskyrus Šiaurės investicijų banką, projektui neskolintų.
Faktai: Institucinio banko, kurio valdybos veikloje dalyvauja ir Lietuvos atstovas, paskolų sąlygos (suteikiamas 100 proc. finansavimas, visam laikotarpiui fiksuojamos ypač žemos palūkanos ir įsipareigojimo mokesčiai, numatyti lankstumai, įskaitant galimybę atidėti mokėjimus ir pan.) yra geriausios, kokias šiuo metu įmanoma gauti visame kreditavimo sektoriuje, turint galvoje paskolos dydį, laikotarpį bei tikslus. Projektui galėtų paskolinti ir komerciniai bankai, nebankinės kredito įstaigos, taip pat ne kartą diskusijoje paminėtas Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas. Tik finansavimo sąlygos nebūtų tiek palankios: paskolos grąžinimo terminas būtų trumpesnis, palūkanos – didesnės, reikėtų nuosavo kapitalo ir pan.
 
 

„Šiaurės investicijų bankas“ (NIB) ir AB „Klaipėdos nafta“ (KN) pasirašė 134,1 mln. eurų paskolos sutartį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo kaštams optimizuoti.

25 metų trukmės paskola bus skirta finansuoti mokėtinoms įmokoms už SGD laivo-saugyklos „Independence“ nuomą.

„Šia finansavimo sutartimi toliau remiame Lietuvos energetinę nepriklausomybę – strategiškai svarbų mūsų valstybės narės uždavinį“, – teigia NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.

Šiuo metu pagal iki 2024 m. galiojančią nuomos sutartį SGD importui į Lietuvą užtikrinti naudojamas laivas-saugykla nuomojamas iš Norvegijos bendrovės „Höegh LNG“. Lietuvai dar 2018 m. pabaigoje apsisprendus dėl ilgalaikio SGD importo į šalį užtikrinimo ir po 2024 m., KN valdyba priėmė principinį sprendimą dėl „Independence“ arba kitos plaukiojančios SGD laivo-saugyklos įsigijimo ir esamų terminalo kaštų optimizavimo.

NIB paskola padengs apie 26,8 mln. eurų įmokų kasmet nuo 2020 iki 2024 m. ir tai sudarys galimybę KN jau dabar mažinti terminalo kaštus dujų vartotojams. KN užsitikrintas finansavimas padės išlaikyti panašius tarifus visą terminalo naudojimo laikotarpį – tiek prieš laivo įsigijimą, tiek jį įsigijus.

„KN, kaip strateginė šalies įmonė, prisideda siekiant bendrų valstybės tikslų – visų pirma, prisidėti užtikrinant ilgalaikį dujų tiekimo diversifikavimą, energetinį saugumą ir nepriklausomybę, taip pat konkurencingų dujų kainų galimybę vartotojams. Tarptautiniai energetikos ekspertai patvirtina, kad gamtinių dujų ir SGD, kaip švariausio iškastinio kuro vartojimas energijai gaminti ir sunkiajame transporte, bus svarbus pereinamuoju laikotarpiu, ES siekiant tapti klimatui neutralia ekonomika iki 2050 metų. Todėl mums svarbu rasti ekonomiškai naudingiausius ir tvarius sprendimus dujų tiekimo saugumo dedamosios mažėjimui, siekiant užtikrinti SGD konkurencingumą kitų energijos ir kuro rūšių atžvilgiu“, – sako Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Tai trečioji NIB paskola skirta SGD infrastruktūrai Lietuvoje. Pirmosios dvi sutartys su AB „Klaipėdos nafta“ buvo pasirašytos 2014 m. ir 2017 m.

SGD laivas-saugykla „Independence“ Klaipėdoje veiklą pradėjo 2014 m. gruodį. Naftos ir SGD terminalų operatorė KN yra viena iš didžiausių energetinių resursų logistikos bendrovių Baltijos šalyse.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) yra tarptautinė finansinė institucija, priklausanti aštuonioms šalims narėms: Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedijai. Bankas finansuoja privačiuosius ir viešuosius projektus šalyse narėse ir už jų ribų. NIB turi aukščiausią įmanomą pirmaujančių kredito reitingo agentūrų „Standard & Poor’s“ ir „Moody’s“ suteiktą kredito reitingą – „AAA/Aaa“.

Daugiau informacijos:
Vilius Girkontas, vyr. projektų vadovas, Paskolų skyrius, tel. +358 10 618 0240, el. p. Vilius.Girkontas@nib.int
Vytautas Brazaitis, Komunikacijos skyrius, tel. +358 10 618 0235, el. p. Vytautas.Brazaitis@nib.int
 

Lapkričio mėnesį naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN pagerino ankstesniais mėnesiais fiksuotas Klaipėdos SGD terminalo veiklos apimtis. Per paskutinįjį rudens mėnesį SGD terminale buvo išdujinta penktadaliu daugiau dujų nei suvartojama visoje šalyje. Surinkus ženklias pajamas už eksportuojamų dujų išdujinimą, jomis bus mažinama dujų kaina Lietuvos vartotojams.
 
Lapkričio mėnesį Klaipėdos SGD terminale iš viso buvo priimti 3 didieji ir 4 mažieji SGD dujovežiai, kurie atgabeno beveik 450 tūkst. kub. m SGD. Didžioji dalis dujų – 92 proc. – buvo atgabentos iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos. Iš viso per lapkritį buvo išdujinta apie 2,7 TWh dujų – 20 proc. daugiau nei visas Lietuvos poreikis.
 
Nuo 2019 metų pradžios SGD terminale atliktos net 57 SGD krovos ir perkrovos operacijos, o išdujinimo rodiklis, lyginant 2018 m. sausio-lapkričio ir tą patį šių metų laikotarpį, yra daugiau nei dukart didesnis – iki lapkričio pabaigos iš viso išdujinta 17,4 TWh dujų.
 
„Penktieji  Klaipėdos SGD terminalo veiklos metai buvo lūžiniai tiek vartotojams, tiek visai industrijai.  Pirma, terminale įvykdyta daugiau krovos operacijų nei per praėjusius ketverius metus kartu sudėjus, be to, pritraukti du terminalo naudotojai iš Estijos. Naudodamiesi terminalo paslaugomis, jie tiesiogiai mažina saugumo dedamąją Lietuvos vartotojams. Antra, dėl minėtų aplinkybių ir mažėjančių terminalo sąnaudų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėjo sumažinti saugumo dedamąją beveik 4 mln. eurų. Pradėjus taikyti naują SGD tiekimo modelį, saugumo dedamoji sumažėtų dar beveik 27 mln. Eurų. Dėl to naudą jau kitąmet pajus kiekvienas šalies dujų vartotojas. Trečia, per terminalą rekordiniais kiekiais dujas importuojančios bendrovės ir jų klientai maksimaliai pasinaudojo žemų kainų periodu tarptautinėse dujų rinkose: preliminariais skaičiavimais lyginant rinkos indeksą ir Suomijos reguliatoriaus duomenis, vienintelio vamzdynu dujas atgabenusio tiekėjo dujų kaina Suomijai lapkritį buvo apie 5 EUR/MWh  aukštesnė nei importuojamų SGD kaina Lietuvoje. Dėl to per terminalą importuotas tas pats (2,7 TWh) dujų kiekis vien lapkritį terminalo naudotojams sutaupė daugiau nei 10 mln. eurų, net ir įvertinant visas terminalo sąnaudas“, – akcentuoja KN Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
 
Planuojama, kad ir paskutinį šių metų mėnesį bei ateinančiais metais bus išlaikomas itin aukštas Klaipėdos SGD terminalo išnaudojimo lygis. Per gruodį numatoma priimti 2 didžiuosius ir 5 mažuosius SGD dujovežius, kurie atgabens apie 328 tūkst. kub. m SGD, o išdujinimo rodiklis sieks apie 2,2 TWh. Iš viso 2020-aisiais dujų metais (skaičiuojama nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. spalio) terminalo naudotojai užsakė per 19 TWh siekiančius išdujinimo pajėgumus. Per 2019 dujų metus (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. spalio) iš viso buvo išdujinta 14 TWh dujų.
 
Klaipėdoje fiksuojama efektyvi SGD terminalo veikla atspindi ir tarptautines tendencijas. „McKinsey & Company“ duomenimis per pastaruosius metus pasaulinė dujų rinka išaugo 5,3 proc., iki 2035 metų ši rinka kasmet turėtų augti po 0,9 proc. SGD segmentas laikomas itin perspektyviu –  jo augimas iki 2035 prognozuojamas po 3,5 proc. per metus. Be to, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-G) prognozuoja, jog iki 2025 metų vien besitransformuojanti elektros gamybos rinka gamtinių dujų poreikį padidins iki 290 TWh.
 
„Pasaulyje ir Europoje augantis gamtinių dujų poreikis atveria naujas galimybes ir Klaipėdos SGD terminalui. Dar daugiau naudos Lietuvos gyventojams ir efektyviai terminalo veiklai atneš artimiausiais metais planuojama įgyvendinti gamtinių dujų infrastruktūra, vamzdynais sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Be to, lapkričio pabaigoje  KN sudarė strateginės partnerystės sutartį su Lenkijos naftos ir dujų bendrove PGNiG, kuriai penkeriems metams rezervavus Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pajėgumus, pastarieji bus išnaudojami maksimaliai efektyviai, tuo pačiu kuriant ir plečiant  SGD rinką Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, - pabrėžia A. Molis.