Suskystintosios gamtinės dujos (SGD) Europoje atlieka svarbų vaidmenį keičiant taršų kurą švaresne alternatyva ir šiame energetikos transformacijos procese ypač sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų, skirtų sunkiajam ir viešajam transportui, tinklas. Pernai Europa skaičiavo apie 217 SGD papildymo punktų, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 300 ir tai – ne riba. Lietuva taip pat brėžia švaraus kuro naudojimo kryptį ir galbūt jau netrukus šalyje rasis SGD rinkos plėtrai trūkstama infrastruktūra. 

Rūpestis klimato kaita skatina valstybes priimti sprendimus, mažinančius ar net eliminuojančius neigiamą poveikį aplinkai. Europa dar iki Žaliojo kurso (Green Deal) sparčiai ėjo šia kryptimi, tačiau pastarasis nubrėžė labai aiškias gaires – ką turime daryti, kad pasiektume nulinės taršos (zero pollution) tikslą 2050-aisiais. Vienas iš didžiausių teršėjų yra įvardijamas sunkusis kelių transportas – tai sunkvežimiai ir viešasis transportas, todėl ES valstybės-narės deda pastangas ir griežtina reikalavimus arba telkia skatinimo priemones, kad mažėtų tarša šiame transporto priemonių segmente.

Taršų dyzeliną laipsniškai keičia SGD

Daugiau nei 14 šalių ir daugiau nei 20 miestų visame pasaulyje planuoja ateityje uždrausti parduoti keleivinius ir krovininius automobilius, varomus taršiu kuru, pavyzdžiui, dyzelinu. Kai kurie miestai pasirašė Gatvių be taršaus iškastinio kuro deklaraciją, kuria įsipareigoja iki 2030 m. uždrausti taršiu iškastiniu kuru varomų transporto priemonių eismą. Skaičiuojama, kad pakeičiant taršų dyzelinį kurą SGD, pastarąjį kurą naudojantys sunkvežimiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta 19-20 % mažiau: iki 28 proc. sumažėja anglies dioksido, net iki 99 proc. – suodžių ir iki 79 proc. kietųjų dalelių išmetimai. Naudojant suskystintą biometaną (iš augalinės ar gyvulinės kilmės atliekų susidarančios išvalytos ir suskystintos biodujos), anglies dioksido kiekis gali būti sumažinamas netgi daugiau nei 85 proc. Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, kad tam, jog SGD naudojimas sunkiojo kelių transporto reikmėms augtų ir realiai mažėtų tarša, turi rastis patogi jų užpildymo infrastruktūra – „degalinių“ tinklas. Lietuva jau 6-tus metus eksploatuoja SGD terminalą ir jau daugiau nei 3-jus – SGD paskirstymo stotį, skirtą užpildyti SGD varomus laivus bei SGD distribucijai kelių transportu. Todėl, pasak KN vadovo, SGD papildymo punktų tinklo atsiradimas yra natūralus žingsnis užtikrinant visapusišką SGD tiekimą ir įgyvendinant Europos keliamus neutralios klimatui ekonomikos tikslus.

SGD punktų bumas

„SGD gali sudaryti sąlygas tvariam ir greitam perėjimui į klimato požiūriu neutralią Europą. Atsižvelgiant į mažą išmetamųjų teršalų kiekį, SGD, palyginti su kitomis kuro rūšimis, yra laikomos energijos šaltiniu, galinčiu reikšmingai prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kelių transportas yra vienas iš prioritetinių segmentų siekiant šių tikslų,“ – komentuoja D. Šilenskis. Naujausiais NGVA Europe (Natūralių ir biologinių dujų transporto priemonių asociacija) duomenimis, šiuo metu SGD „degalinių“ tinklas Europoje jau perkopė 300, kai pernai rugsėjį jų buvo 217. Didžiausią dalį SGD „degalinių“ valdo Italija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija. Absoliutūs lyderiai yra italai, turintys net 71 SGD papildymo punktą.  Ispanijoje tokių veikia 54, Prancūzijoje – 39, Nyderlanduose ir Vokietijoje – po 25. Ispanijos gamtinių dujų sistemos operatorius „Enagas“ neseniai paskelbė per ateinančius trejus metus atidarysiantis dar 15 SGD „degalinių“. „GasNet“ Čekijoje jau atidarė pirmąją viešo naudojimo SGD degalinę, o iki 2030 m. planuoja dar apie 30 SGD papildymo punktų. „Rolande“, kuri Olandijoje eksploatuoja 13 SGD „degalinių“, pirmąją atidarė Vokietijoje ir iki šių metų pabaigos planuoja dar 5. Kaimynai lenkai taip pat spartina žingsnius tvarios logistikos srityje – turėdami 4 SGD papildymo punktus, šiemet ir kitąmet planuoja dviženklį jų šuolį. 

Skatinamas naudojimas ir parama infrastruktūrai

„Valstybės turi numačiusios įvairias priemones ir kompensacinius mechanizmus, skatinančius tiek SGD kaip kuro vartojimą (mažesni akcizo mokesčiai) arba paramą infrastruktūros plėtrai (tiek SGD vilkikams įsigyti, tiek gamtinių dujų kaip degalų pildymo punktų statyboms),  taip pat atleidžia SGD vilkikus nuo kelių mokesčių arba įveda draudimus dyzeliniams sunkvežimiams važinėti tam tikromis dienomis, tam tikrose teritorijose. „Enagas“ atveju Ispanijoje 15 SGD užpildymo stotelių atsiras gavus 13 mln. eurų Europos Sąjungos paramą“, – sako D. Šilenskis. Pasak jo, kai Europoje SGD tinklas plečiasi, Lietuvoje dar tik kalbama apie „bazinio vartotojo“ sukūrimą, t. y. apie galimą pirmąją SGD „degalinę“. Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo šių metų liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. priima paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“. Šiai priemonei yra skirta 15 mln. eurų, o subsidijos dydis sieks iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų. „KN kartu su SGD naudojimo ir inovacijų diegimo organizacija SGD platforma aktyviai teikė pastabas rengiant ir Alternatyvių degalų įstatymo projektą, ir šiai Klimato kaitos programos priemonei, nes matome didelį SGD ir bio-SGD potencialą Europoje. Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, ir Šiaurės Europos regionai yra potencialios SGD rinkos, kadangi mes jau turime didžiąją dalį infrastruktūros, SGD papildymo punktų atsiradimas būtų natūralus žingsnis pirmyn. Gauname signalus iš rinkos dėl poreikio SGD tiekimui sausuma, todėl tikimės, kad valstybės numatytos priemonės duos impulsą vertės grandinei plėstis“, – komentuoja D. Šilenskis. NGVA duomenimis, šiuo metu Europos keliais rieda per 9,6 tūkst. SGD varomų vilkikų ir jų skaičius ateityje didės.

 

Atsižvelgiant į koronaviruso sukeltus neramumus pasaulio ir vietinėje rinkoje, naftos ir dujų terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) 2020 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai dėmesio skyrė efektyviam kaštų valdymui ir veiklos efektyvumui. Nors planuotą grynojo pelno rezultatą bendrovei pavyko pasiekti, veiklos efektyvumo didinimas ir antrąjį metų pusmetį išliks dėmesio centre.

2020 m. I pusmetį KN grupė uždirbo 8,2 mln. eurų koreguoto grynojo pelno – tai yra 74 proc. daugiau nei prieš metus, kai koreguotas grynasis pelnas siekė 4,7 mln. eurų. Grupės koreguota EBITDA šiemet siekia 14,2 mln. eurų ir palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus yra 25 proc. didesnė (buvo 11,4 mln. eurų). KN konsoliduotosios pajamos per 6 mėn. buvo 40,7 mln. eurų (2019 m. atitinkamai 51,2 mln. eurų).

Vien 2020 m. antrojo ketvirčio koreguotas grynasis pelnas yra 4,3 mln. eurų (prieš metus 1,3 mln. eurų), koreguota EBITDA yra 7,2 mln. eurų (prieš metus 4,9 mln. eurų). Antrąjį ketvirtį KN uždirbo 20,7 mln. eurų konsoliduotų pajamų.

„Vertindamas pirmojo pusmečio rezultatą esu dėkingas komandai, kuri ieškojo geriausių sprendimų klientams sudėtingu karantino laikotarpiu, sprendė, kaip efektyviau pasinaudoti visomis galimybėmis rinkoje. Visgi nors finansinis rezultatas išties pozityvus, atsipalaiduoti galimybių nėra – tik dabar atsiskleidžia dėl COVID-19 ribojimų atsiradęs naftos produktų ir dujų paklausos sumažėjimo efektas. Atidžiai stebime situaciją rinkose, vertindami, kaip atsigaus pramonė ir keisis naftos bei dujų produktų paklausa, kaip koreguosis naftos perdirbimo maržų kreivė“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Per pirmąjį pusmetį KN naftos terminaluose buvo perkrauta 2,6 mln. tonų naftos ir jos produktų, tai yra 8 proc. mažiau nei prieš metus. KN naftos terminalų pajamos 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo 16,1 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas siekė 4,2 mln. eurų. Šiemet per pirmąjį pusmetį KN naftos terminale Klaipėdoje perkrauta apie 669 tūkst. t žaliavinės naftos (8 tanklaiviai).

„Naftos verslo segmente šie metai yra tikrai išskirtiniai – juos pažymėjo ir koronaviruso įtaka, ir naftos tiekimo į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas sutrikimai, kuriuos lėmė geopolitiniai veiksniai. Mums jie išskirtiniai dėl reikšmingai augusių žaliavinės naftos krovos apimčių, be to, pirmąsyk per terminalo istoriją priėmėm JAV kilmės naftos krovinį. Matome, kad tiek naftos, tiek dujų logistinėse grandinėse esame globalus rinkos dalyvis. Būdami efektyvūs ir turėdami pakankamus pajėgumus, galime lanksčiai prisitaikyti prie klientų poreikių. Tikiu, kad tai vertina ir mūsų klientai: viena pagrindinių KN klienčių – BNK (UK) Limited – šiemet didino per Klaipėdą kraunamų krovinių apimtį apie 39 proc. palyginti su pernai“, – pabrėžia KN vadovas.

Pirmasis šių metų pusmetis buvo itin sėkmingas ir Klaipėdos SGD paslaugų centro veiklai. Dėl itin palankių tarptautinių SGD kainų reikšmingai augo SGD terminalo Klaipėdoje paslaugų paklausa. Per pirmąjį pusmetį SGD terminalas priėmė net 35 dujovežius – daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su 2019 metais. Atitinkamai per šį laikotarpį buvo išdujinta ir perkrauta 11,1 TWh SGD (6,3 TWh prieš metus). 2020 m. SGD terminalo veiklos koreguotas grynasis pelnas buvo 4,3 mln. eurų, tai yra, 39 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. SGD terminalo pajamos palyginamuoju laikotarpiu mažėjo nuo 36 mln. eurų iki 22 mln. eurų.

„Nuo 2020 m. KN įgyvendina sprendimus, susijusius su SGD terminalo kaštų mažinimu dujų vartotojams Lietuvoje – tai atsispindi SGD terminalo veiklos pajamose. Nepaisant to, orientuodamiesi į veiklos efektyvumą, užsitikrinome aukštą šios veiklos pelningumą. Lyginant tik pirmųjų pusmečių rezultatus, pagal SGD išdujinimo ir perkrovos rezultatus 2020-ieji yra sėkmingiausi SGD terminalo veiklai nuo 2016 metų”, – atkreipia dėmesį KN generalinis direktorius D. Šilenskis.

KN SGD komercinės veiklos, apimančios Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir tarptautinius SGD projektus, pajamos 2020 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 2,5 mln. eurų.

KN grupę sudaro KN ir KN dukterinės įmonės bei jų kontroliuojamos bendrovės.

Dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo

Finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos turi praėjusiais metais įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis standartas gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus, kadangi rezultatas fiksuojamas atsižvelgiant į valiutos kurso įtaką paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų. Rodant vadybinį (koreguotą) rezultatą, investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria.


 

Rugpjūčio pradžioje KN (AB Klaipėdos nafta) valdomame Klaipėdos naftos terminale laukiama prisišvartuojant tanklaivio UMLMA, kuris atgabena jau antrąjį apie 75 tūkst. t žalios naftos krovinį iš JAV, skirtą Baltarusijai. Tai bus jau 9-asis šiemet tanklaivis su žaliavine nafta, skirta Baltarusijai.

Tanklaivis UMLMA Klaipėdos naftos terminale lankysis pirmą kartą. Iš JAV Port Nečes (Port Neches-Beaumont) uosto, esančio Teksaso valstijoje, atplaukiantis tanklaivis, pastatytas 2006 m. ir plaukiojantis su Kataro vėliava, Klaipėdos uostą turėtų pasiekti rugpjūčio 6-8 dienomis.

Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklą žaliavinė nafta iš Klaipėdos uosto pasieks geležinkeliu.

KN, pagal ilgalaikę 2016 m. pasirašytą sutartį su Belarusskaja neftenaja kampanija (BNK), užtikrina naftos produktų ir žaliavinės naftos tranzitą per KN Klaipėdos naftos terminalą. Ši sutartis, kuri pernai atnaujinta, galioja iki 2021 m. pabaigos.

„Mūsų bendradarbiavimas su BNK tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį: KN yra tiekimo grandinės dalis  užtikrinant naftos produktų eksportą ir šiemet – alternatyvios žaliavinės naftos tiekimą į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas. Šiemet net 64 proc. naftos, kurią iš jūrinės rinkos į Baltarusiją importuoja BNK, keliauja per KN valdomą terminalą. Taip KN prisideda prie Baltarusijos siekio diversifikuoti naftos tiekimo šaltinius – šiemet baltarusiai per Klaipėdą importuoja jau antrą naftos krovinį iš JAV. Mūsų bendrovė pastaruosius keletą metų nuosekliai investuoja į infrastruktūros plėtrą ir jos tobulinimą, siekiant atitikti besikeičiančius klientų ir rinkos poreikius, todėl KN valdomame naftos terminale nuo 2019 m. metų gebame priimti įvairių rūšių žaliavinę naftą ir kartu neapriboti savo klientų galimybių tęsti naftos produktų eksportą, -  komentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Šiemet per pirmąjį pusmetį perkrauta apie 669 tūkst. t žaliavinės naftos (8 tanklaiviai), kai pernai per visus metus – apie 100 tūkst. t (du tanklaiviai).

Pasak KN vadovo, jau 9-tasis žaliavinės naftos importo tanklaivis šiemet leidžia daryti prielaidą, kad ši paslauga tampa aktuali klientams ir tikėtinas jos tęstinumas ilgalaikėje perspektyvoje.

Pirmasis Baltarusijai skirtas tanklaivis su 77 tūkst. t JAV kilmės žaliavine nafta į KN buvo pristatytas gegužę. 

  
 

Europa pernai tapo pagrindine suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vartotoja pasaulyje ir šiemet SGD vartojimo tendencija nemažėjo, todėl augo ir SGD terminalų veiklos efektyvumo rodikliai. Ne išimtis ir KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomas Klaipėdos SGD terminalas, kurio panaudojimo lygis išaugo nuo 43 proc. pernai iki 48 proc. šiemet per pirmąjį pusmetį. 

Šiuo laikotarpiu SGD terminale apsilankė 35 dujovežiai – daugiausiai lyginant pirmųjų pusmečių rezultatus nuo terminalo veiklos pradžios. Iš viso minimu laikotarpiu atgabenta 1,6 mln. kub. metrų SGD. „Ambergrid“ duomenimis, SGD terminalas pirmąjį šių metų pusmetį užtikrino net 72 proc. viso gamtinių dujų kiekio, patiekto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams.

Remiantis Europos suvestiniais SGD terminalų veiklos duomenimis, iš 19 SGD terminalų net 15 šiemet per pirmąjį pusmetį didino efektyvumą. Tai susiję su globalios SGD rinkos tendencijomis, kai dėl didelės krovinių pasiūlos ir atsivėrus JAV SGD rinkai krito SGD kainos, o Europos SGD saugyklos aktyviai pildėsi atpigusiu produktu. Klaipėdos SGD terminalo efektyvumas auga jau antrus metus iš eilės.

„Klaipėdos SGD terminalo veiklos intensyvumas atsispindi ir gamtinių dujų suvartojimo statistikoje: beveik trys ketvirtadaliai gamtinių dujų iš Klaipėdos SGD terminalo šiemet per pirmą pusmetį buvo patiekta Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams, kai, palyginti, vamzdynais – tik 28 proc. Tai kone dvigubai daugiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį, kai gamtinių dujų tiekimas iš terminalo sudarė 43 proc. Akivaizdu, jog gamtinių dujų importuotojai, vertindami vamzdžiu tiekiamų dujų ir pasaulines SGD kainas, daugiau rinkosi įsigyti pastarųjų“, – komentuoja Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, KN l. e. p. Komercijos direktorė.

Pasak jos, SGD terminalo klientai aktyviai naudojosi pasaulinėje SGD rinkoje susiklosčiusia žemų kainų situacija ir galimybe įsigyti pigesnio krovinio, taip pat galimybe dujas laikyti požeminėje Inčukalnio saugykloje. 

Pagal krovinių kilmės geografiją pirmą pusmetį, 60 proc. krovinių atgabenta iš Norvegijos, beveik 26 proc. – iš JAV, likusią dalį sudaro mažos apimties dujovežiais atgabenti kroviniai iš Rusijos. Krovinių iš JAV šiemet sulaukta daugiausiai skaičiuojant nuo Klaipėdos SGD terminalo veiklos pradžios.