Ekspertinį komentarą parengė Marta Becart, AB „KN Energies“ Tvarumo vadovė.

Balandžio 3-iąją Europos Parlamentas pritarė tam, kad Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporato Sustainability Reporting Directive, CSRD) taikymas būtų atidėtas dvejiems metams. Tai reiškia, kad vadinamosios „antrosios bangos“ įmonėms – tarp jų ir AB „KN Energies“, reikalavimai įsigaliotų nuo 2028-ųjų metų, atsiskaitant už 2027-uosius. Tačiau šis laikinas atokvėpis – ne signalas atsipalaiduoti. Tvarumo kelias – maratonas, o ne sprintas. Ir šiandien yra geriausias metas darbų startui.
 
Lyginant su iki šiol taikytais Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (angl. Non-Financial Reporting Directive, NFRD) reikalavimais, naujoji CSRD įmonėms kelia dar aukštesnę tvarumo atskleidimų kartelę. Ši direktyva griežčiau reglamentuoja, kaip įmonės privalo atskleisti su aplinkosauga, socialine atsakomybe ir valdysena susijusius duomenis: privalomas Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) taikymas ir išorinis ataskaitos auditas tampa naująja realybe.
 
Nors atidėjimas suteikia šiek tiek daugiau laiko pasiruošimui, „KN Energies“ patirtis rodo – ankstyvas startas yra esminis veiksnys įmonėms, siekiančioms sklandžiai atliepti ETAS ir audito reikalavimus.
 
Tvarumo ataskaitos: nuo savanoriškumo prie griežtų standartų
 
„KN Energies“ tvarumo ataskaitas rengia jau dešimtmetį, o nuo 2019 m. – remdamasi GRI (angl. Global Reporting Initiative) standartu. Pastaraisiais metais tvarumo tema įmonėje vystoma itin aktyviai – tvarumas įtvirtintas įmonės strategijoje, kurioje numatytos veiklos gairės iki pat 2050-ųjų.
Praėjusiais metais sąmoningai nusprendėme žengti žingsnį pirmyn – dar iki to reikalaujant teisiniam reguliavimui ruošti ataskaitą iš dalies remiantis ETAS reikalavimais. Ši patirtis atskleidė, kad net ir turint stiprius pamatus, pereiti prie naujų reikalavimų nėra paprasta. Tam reikia kur kas daugiau – nuo sistemingo informacijos valdymo iki duomenų integracijos visoje vertės grandinėje.
 
Nepaisant iššūkių, džiaugiamės ankstyvu pasirengimu CSRD. Šis proaktyvus požiūris ne tik sustiprino mūsų vidinius gebėjimus, bet ir leido praktiškai suprasti, kokių transformacijų reikia tvarumo valdymo srityje.
 
Pastebime, kad impulsas, kurį suteikia ši direktyva, ypač dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas, jei jis įgyvendinamas ne formaliai, ne „varnelei“, gali suteikti verslui tikros vertės. Toks vertinimas išryškina svarbiausius įmonės poveikius ir parodo, kur dar galima patobulinti jų valdymą. Be to, jis atskleidžia galimybes stiprinti veiklų ir procesų konsolidavimą visoje grupėje, ilgainiui mažinant administravimo naštą ir didinant veiklos efektyvumą.
 
Patirtis ir iššūkiai: kaip įveikti ETAS reikalavimų išbandymus
 
Ruošiant tvarumo ataskaitą pagal ETAS principus, susidūrėme su keliais esminiais iššūkiais, kuriuos įveikti padėjo išankstinis pasiruošimas ir nuoseklus bendradarbiavimas su atsakingais kolegomis. Tarp iššūkių paminėtini keli aspektai:

• Duomenų nesuderinamumas. Kartais reikalaujami duomenys neatitinka įmonėje jau renkamų rodiklių arba jie stebimi visai kitais pjūviais. Pavyzdžiui, atlygio atotrūkis tarp vyrų ir moterų gali būti skaičiuojamas skirtingais būdais (pagal pareigybių lygmenis, pagal medianą, pagal vidutinį atlygį). Reikia išanalizuoti ETAS prašomus pjūvius ir užtikrinti duomenų harmonizavimą.
• Duomenų trūkumas arba neprieinamumas. Istoriškai įmonė daugiausiai dėmesio skiria pagrindinei veiklai ir su ja susijusiems duomenims. ETAS ragina matuoti poveikį visoje vertės grandinėje – tai reiškia, kad reikia glaudesnio bendradarbiavimo su tiekėjais, paslaugų teikėjais, įsipareigojimų integravimo į sutartis.
• Reikšmingumo vertinimas. „KN Energies“ atliko pirminį dvejopo reikšmingumo vertinimą, siekdama nustatyti, kurie tvarumo poveikiai, galimybės ir rizikos yra svarbiausi įmonei. Šio vertinimo rezultatai tapo pagrindu tvarumo informacijos teikimui – siekiant užtikrinti skaidrumą ir informacijos vertę, atskleidžiama tik reikšminga informacija, vengiant skaitytojo apkrovimo nematerialiais ar nereikšmingais duomenimis. Matome, kad vertinimo rezultatus yra naudinga gilinti ir tikslinti, kad ta informacija tarnautų įmonei – pavyzdžiui, kad identifikuotos rizikos stiprintų rizikų valdymą.
• Tarptautinės veiklos integravimas. Kadangi KN veikla neapsiriboja Lietuva, teko iš anksto apgalvoti, kaip ir kokia apimtimi dvejopo reikšmingumo vertinime atspindėti bendrovės veiklas užsienyje. Nors veiklos pobūdis daugelyje šalių yra panašus, tačiau kontekstas – skirtingas, tad kyla iššūkių integruojant visas dalis į bendrą reikšmingiausių poveikių, rizikų ir galimybių sąrašą. Užtrunka laiko, jeigu norima atsakingai įvertinti kiekvienos šalies veiklos niuansus tokiu būdu, kad jų specifika nepasimestų konsoliduotame rezultate ir tuo pačiu neužgožtų prioritetų, aktualių visai grupei.
• Išoriniai partneriai. Šiais metais savanoriškai pasirinkome pradėti bendradarbiauti su auditoriais. Šis sprendimas suteikė galimybę „ištestuoti“, kaip auditoriai interpretuoja reikalavimus ir kokio pobūdžio informacijos tikisi. Tai buvo vertinga patirtis, padėjusi geriau suprasti audito procesą ir kuri ateityje padės užtikrinti aukštą informacijos patikimumą bei kokybę.

 
Patirtis rodo, kad per trumpą laiką itin sudėtinga pasiekti tvarumo duomenų ir atskleidimų brandos lygį, kuris susiformavęs teikiant finansinius duomenis ir ataskaitas, kadangi audito praktika šioje srityje formuojasi jau dešimtmečius. Papildomas laikas peržiūrint duomenų rinkimo sistemas ir principus – itin vertingas, nes suteikia galimybę užtikrinti tvarumo ataskaitų tikslumą, nuoseklumą ir atitiktį reikalavimams.
 
Tvarumas – ne tik pareiga, bet ir galimybė kurti atsparų, konkurencingą ir ateičiai pasiruošusį verslą. Laiko turime daugiau, tačiau jo švaistyti neverta. Kuo anksčiau pradedame – tuo sklandesnis bus virsmas. Ir nors šis kelias nėra paprastas, jis – būtinas.