Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje – kompleksinės paslaugos
2020-08-25
Į KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotį Klaipėdos uoste rytoj, rugpjūčio 26 d. atplukdomas antrasis SGD krovinys, skirtas bendrovės partnerei Lenkijos naftos ir dujų kompanijai PGNiG. KN generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, jog šie metai SGD paskirstymo stotyje – proveržio metai, kai stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją.
PGNiG skirtas krovinys – apie 3,2 tūkst. kub. m SGD, kurias atgabena pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankysiantis SGD bunkeriavimo laivas „Coralius“. Šis laivas pastatytas 2017 m. ir plaukioja su Švedijos vėliava. Tai vienas iš trijų SGD bunkeriavimo laivų, aptarnaujančių SGD terminalus ir atliekantis bunkeriavimo operacijas Baltijos ir Skandinavijos rinkose.
SGD kroviniai iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pasiekia vartotojus Lenkijoje, taip pat pristatomi į Druskininkuose ir Viečiūnuose esančias pakartotinio išdujinimo stotis ir vartotojai taip yra aprūpinami gamtinėmis dujomis.
PGNiG šių metų balandį tapo pagrindine Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, o penkerių metų strateginės partnerystės sutartis sudaryta praėjusių metų lapkritį.
„Mūsų veikla Lietuvoje naudojantis vietos SGD paskirstymo stoties infrastruktūra įgauna pagreitį, ir bendradarbiavimas su AB „Klaipėdos nafta“ yra puikus. Per mažiau nei penkis mėnesius mes būsime priėmę du SGD krovinius ir iš paskirstymo stoties išleidę daugiau nei 100 autocisternų, užpildytų SGD. Tai yra daugiau nei 1800 tonų SGD arba daugiau nei 27 tūkst. MWh“, - sakė Jerzy Kwieciński, PGNiG valdybos pirmininkas.
„Mūsų strateginis sprendimas ir užmegztas bendradarbiavimas su PGNiG duoda apčiuopiamų rezultatų plėtojant SGD paskirstymo stoties veiklą. Lenkijos SGD vartojimo rinka yra jau pakankamai plati ir apima tiek SGD naudojimą transporto sektoriuje, tiek ir SGD tiekimą į nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems vartotojams. Kita vertus, kaip infrastruktūros Klaipėdos uoste savininkai, sulaukiame užklausų iš įvairių laivybos sektoriaus įmonių dėl galimybės bunkeriuoti SGD varomus laivus ar papildyti SGD varomų vilkikų talpas. Tačiau šioje srityje dar reikia nuveikti pakankamai daug darbo su uosto laivybos taisyklių bei uosto rinkliavų pakeitimais, tiek ir SGD infrastruktūros plėtros projektų skatinimu valstybiniu lygmeniu, kad rinka išjudėtų“, - komentuoja KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
Pasak D. Šilenskio, šiemet reguliaria veikla Klaipėdos uoste jau tampa SGD varomo laivo-cementovežio „Greenland“ bunkeriavimas. Laivas bunkeriuojamas Malkų įlankoje SGD tiekiant ISO konteineriu, kuris užpildomas SGD paskirstymo stotyje. Nuo pirmosios tokios bunkeriavimo operacijos š.m. kovą jau įvykdyta 10 SGD perkrovų.
„Laivo bunkeriavimas SGD tampa įprasta Klaipėdos uosto praktika. Tikimės pritraukti ir kitokio pobūdžio laivų, varomų SGD, pvz. konteinervežių, naftos tanklaivių ar kruizinių laivų pasipildyti SGD Klaipėdos paskirstymo stotyje ar, kaip „Greenland“ cementovežio atveju – kitoje Klaipėdos uosto vietoje. Tačiau reikia suprasti, kad tokia paslauga pritraukia naudotojus tik tuo atveju, jei yra konkurencinga visais aspektais: turi būti ne tik patraukli paslaugos kaina, bet ir atvykimo ir buvimo uoste sąlygos“, - pažymi D. Šilenskis.
PGNiG skirtas krovinys – apie 3,2 tūkst. kub. m SGD, kurias atgabena pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankysiantis SGD bunkeriavimo laivas „Coralius“. Šis laivas pastatytas 2017 m. ir plaukioja su Švedijos vėliava. Tai vienas iš trijų SGD bunkeriavimo laivų, aptarnaujančių SGD terminalus ir atliekantis bunkeriavimo operacijas Baltijos ir Skandinavijos rinkose.
SGD kroviniai iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pasiekia vartotojus Lenkijoje, taip pat pristatomi į Druskininkuose ir Viečiūnuose esančias pakartotinio išdujinimo stotis ir vartotojai taip yra aprūpinami gamtinėmis dujomis.
PGNiG šių metų balandį tapo pagrindine Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, o penkerių metų strateginės partnerystės sutartis sudaryta praėjusių metų lapkritį.
„Mūsų veikla Lietuvoje naudojantis vietos SGD paskirstymo stoties infrastruktūra įgauna pagreitį, ir bendradarbiavimas su AB „Klaipėdos nafta“ yra puikus. Per mažiau nei penkis mėnesius mes būsime priėmę du SGD krovinius ir iš paskirstymo stoties išleidę daugiau nei 100 autocisternų, užpildytų SGD. Tai yra daugiau nei 1800 tonų SGD arba daugiau nei 27 tūkst. MWh“, - sakė Jerzy Kwieciński, PGNiG valdybos pirmininkas.
„Mūsų strateginis sprendimas ir užmegztas bendradarbiavimas su PGNiG duoda apčiuopiamų rezultatų plėtojant SGD paskirstymo stoties veiklą. Lenkijos SGD vartojimo rinka yra jau pakankamai plati ir apima tiek SGD naudojimą transporto sektoriuje, tiek ir SGD tiekimą į nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems vartotojams. Kita vertus, kaip infrastruktūros Klaipėdos uoste savininkai, sulaukiame užklausų iš įvairių laivybos sektoriaus įmonių dėl galimybės bunkeriuoti SGD varomus laivus ar papildyti SGD varomų vilkikų talpas. Tačiau šioje srityje dar reikia nuveikti pakankamai daug darbo su uosto laivybos taisyklių bei uosto rinkliavų pakeitimais, tiek ir SGD infrastruktūros plėtros projektų skatinimu valstybiniu lygmeniu, kad rinka išjudėtų“, - komentuoja KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.
Pasak D. Šilenskio, šiemet reguliaria veikla Klaipėdos uoste jau tampa SGD varomo laivo-cementovežio „Greenland“ bunkeriavimas. Laivas bunkeriuojamas Malkų įlankoje SGD tiekiant ISO konteineriu, kuris užpildomas SGD paskirstymo stotyje. Nuo pirmosios tokios bunkeriavimo operacijos š.m. kovą jau įvykdyta 10 SGD perkrovų.
„Laivo bunkeriavimas SGD tampa įprasta Klaipėdos uosto praktika. Tikimės pritraukti ir kitokio pobūdžio laivų, varomų SGD, pvz. konteinervežių, naftos tanklaivių ar kruizinių laivų pasipildyti SGD Klaipėdos paskirstymo stotyje ar, kaip „Greenland“ cementovežio atveju – kitoje Klaipėdos uosto vietoje. Tačiau reikia suprasti, kad tokia paslauga pritraukia naudotojus tik tuo atveju, jei yra konkurencinga visais aspektais: turi būti ne tik patraukli paslaugos kaina, bet ir atvykimo ir buvimo uoste sąlygos“, - pažymi D. Šilenskis.