Aplinkosauga
KN – socialiai atsakinga įmonė,
didelį dėmesį skirianti aplinkosaugai
KN užtikrinamas valdomų terminalų saugumas ir diegiami rinkoje pripažinti ir veiksmingi sprendimai. Bendrovė taiko modernius gamybos būdus, nuolat diegia technines teršalų išmetimo ir atliekų kiekio mažinimo priemones ir tinkamai prižiūri savo įrenginius.
Siekiant gyventojams suteikti aktualią informaciją apie vykstančius aktualius krovos procesus ir operatyviai reaguoti į nusiskundimus, visuomenės atstovai bet kuriuo paros metu kviečiami skambinti į bendrovę telefonu 8 800 55220 ir pateikti informaciją apie galimai iš bendrovės teritorijos sklindančius nemalonius kvapus.
KN Aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka ISO 14001:2015 standartą.
KN naftos terminaluose vykdomas monitoringas
| I lygmuo Valstybinio lygmens monitoringas |
II lygmuo Savivaldybės lygmens monitoringas |
III lygmuo Ūkio subjekto lygmens monitoringas |
|---|---|---|
|
Šalia Klaipėdos naftos terminalo teritorijos yra 2 valstybinio lygmens poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai, kuriuose aplinkos ore matuojami lakieji organiniai junginiai (LOJ). Šis monitoringas atliekamas nustatytu periodiškumu.
|
Šalia Klaipėdos naftos terminalo teritorijos yra 2 Klaipėdos miesto savivaldybės lygmens poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai, kuriuose aplinkos ore matuojami lakieji organiniai junginiai (LOJ) ir azoto oksidai (NOx).
|
KN vykdo poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą 4 taškuose, esančiuose už bendrovės teritorijos. 2 Klaipėdos naftos terminalo vykdomo poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo taškai sutampa su I ir II lygmens monitoringo taškais.
Taip pat vykdomas poveikio Kuršių marių vandens kokybei, poveikio požeminio vandens kokybei monitoringas ir iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų ir išleidžiamų teršalų monitoringas.
|
- Aplinkos monitoringą (ima mėginius, atlieka paimtų mėginių tyrimus laboratorijoje) atlieka tam skirtus leidimus turinčios institucijos.
- Vykdomo aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad nei aplinkos ore, nei Kuršių mariose nustatytos teršalų koncentracijos nesiekia ribinių verčių.
- Metiniai vykdyto aplinkos monitoringo duomenys ir jų analizė teikiama už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai.
Klaipėdos naftos terminalo aplinkosaugos veiksmų plano progresas
Klaipėdos naftos terminalo aplinkosaugos veiksmų plano progresas, atnaujinta 2022-01-12
* Bendrovei taikomos viešųjų pirkimų procedūros, kurios gali įtakoti suplanuotos priemonės įgyvendinimo datą. Sumontuotos aplinkosauginės infrastruktūros paleidimo – derinimo darbai gali trukti iki 6-8 mėn. nuo jo sumontavimo datos.
| Eil. Nr. | Oro taršą mažinančios priemonės | Laukiami rezultatai | Įgyvendinimo terminas* | Progresas |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Oro teršalų valymo įrenginio įrengimas, kurio paskirtis išvalyti teršalus surinktus nuo: (i) 16 esamų naftos produktų saugojimo talpyklų, esančių tamsių naftos produktų (toliau – TNP) parke. (ii) geležinkelio naftos produktų krovos estakados kelių Nr.1-2, kuriuose kraunami tamsieji naftos produktai (pvz.: mazutas) |
Sumažės į aplinką išmetamas lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis, kuris išsiskiria vykdant naftos produktų krovą iš/į geležinkelio cisternų ir vykdant naftos produktų krovą ir saugojimą talpyklose | Iki 2022-12-31 įgyvendinti pilnos apimties aplinkosauginį projektą |
Projektas įgyvendintas 90 proc. 2021 m. II ketv. pradžioje – pastatytas oro teršalų valymo įrenginys. Į oro teršalų valymo įrenginį pajungta 16 talpyklų. Iki 2022 m. pabaigos įgyvendinti pilnos apimties projektą, į oro teršalų valymo įrenginį pajungiant geležinkelio naftos produktų krovos estakados kelius Nr.1-2 Šio oro teršalų valymo įrenginio paskirtis – sumažinti kvapų intensyvumą, kuris atsiranda kraunant mazutą ar žaliavinę naftą. |
| 2 | Klaipėdos naftos terminalo katilinės 2x45 MW katilų degiklių modernizacija | Atnaujinus katilų degiklius, bus nuo 300 mg/m3 iki 100 mg/m3 sumažintos į aplinkos orą išmetamos vienkartinės azoto oksidų ir anglies monoksidų ribinės vertės. | 2021-12-31 |
Projektas įgyvendintas 100 proc. 2021 m. II ketv. – katile Nr. 1 sumontuotas naujas degiklis. 2021 m. IV ketv. – katile Nr. 2 sumontuotas naujas degiklis Išsikelti aplinkosauginiai tikslai – 3 kartus sumažinti išmetamų vienkartines azoto oksidų ir anglies monoksidų koncentracijas - pasiekti |
| 3 | Oro teršalų surinkimas nuo 12-kos naujai pastatytų talpyklų, kuriose saugomi šviesūs naftos produktai (pvz.: benzinas) ir jų išvalymas oro teršalų valymo įrenginyje. | Naujai talpyklos bus sujungtos į oro teršalų valymo įrenginį, kuris užtikrins minimalius teršalų išmetimus į aplinką. | 2023-12-31 | 2021 III-IV ketv. ieškomos sprendinys LOJ emisijų sumažinimui, panaudoti jau esamą sukurtą aplinkosauginę infrastruktūrą, 2022 I -II ketv. viešųjų pirkimų iniciavimas projektavimo darbams įsigyti |
* Bendrovei taikomos viešųjų pirkimų procedūros, kurios gali įtakoti suplanuotos priemonės įgyvendinimo datą. Sumontuotos aplinkosauginės infrastruktūros paleidimo – derinimo darbai gali trukti iki 6-8 mėn. nuo jo sumontavimo datos.
Vanduo
Oras
Visos Bendrovėje susidariusios ir surinktos vandens nuotekos bei laivų triumų vanduo kruopščiai valomas. Į Klaipėdos uosto kanalą vanduo išleidžiamas tik atlikus laboratorinę kontrolę.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Bendrovė, vadovaudamasi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, pagal savo monitoringo programą, suderintą su institucija, atsakinga už aplinkos apsaugą, vykdo stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringą ir poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą.
Valymo procesas
Bendrovė turi įdiegusi biosorbcinę sistemą, tai originali ir išskirtinė Baltijos šalyse naudojama technologija. Šie biologiniai valymo įrenginiai išvalo mūsų bendrovės nuotekas iki reikiamo švarumo, tai atliekama keliais etapais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Monitoringo procesas
„Klaipėdos nafta“ vykdo poveikio oro kokybei monitoringą, vertindama lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) koncentraciją aplinkos ore už bendrovės teritorijos ribų. Tyrimai atliekami keturiose tyrimų vietose, kartą per mėnesį aplinkos ore nustatant LOJ koncentraciją. Toks matavimo būdas yra reprezentatyvus, kadangi bendrovė veikia pastoviu režimu ir naftos produktų krovą vykdo be pertraukų visomis savaitės dienomis.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
- taršos šaltinių aukštis ir iš jų išmetamų teršalų koncentracija;
- meteorologinės sąlygos – vėjo krytis, greitis ir turbulentiškumas, aplinkos drėgmė ir temperatūra;
- žemės reljefas ir pastatų aukščiai.
Įrenginiai ir priemonės
Biosorberis – tai 400 m3 talpykla su aktyvintosiomis anglimis, biologiškai aktyviu dumblu, smulkiadispersiniais difuzoriais, oro paskirstymo sistema, nuotekų padavimo ir išvalyto vandens išleidimo sistema ir biosorberio perplovimo sistema.
Privalumai:
Privalumai:
- Išvalytas vanduo dažnai yra švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
- Nuotekų valymo sistema yra unikali.
- Technologiniai įrenginiai užima nedidelę teritoriją.
Įrenginiai ir priemonės
Naftos produktų krovos darbus Bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama Bendrovė privalo taikyti (ir taiko) šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką:
- iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys;
- iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kt.) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką pateikti LOJ;
- kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.
Rezultatas
KN nuotekų valymo įrenginiai per metus išvalo apie 400 000 m3 nuotekų. Nuotekų valymo skyriaus laboratorijos duomenimis, 2015 m. valymo efektyvumas siekė net 99,9 %.
Rezultatas
Remiantis LOJ tyrimų aplinkos ore rezultatais, aplinkos ore nė karto neviršyta teisės aktais nustatyta pusės valandos LOJ ribinė vertė (5 mg/m3). Atkreiptinas dėmesys, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm3.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
Vanduo
Visos Bendrovėje susidariusios ir surinktos vandens nuotekos bei laivų triumų vanduo kruopščiai valomas. Į Klaipėdos uosto kanalą vanduo išleidžiamas tik atlikus laboratorinę kontrolę.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Kuršių marių vanduo yra jautrus teršalams. KN išvalo iš surinkto vandens teršalus, kad jis atitiktų normas. KN išleidžiamas išvalytas vanduo dažnai yra kur kas švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
Valymo procesas
Bendrovė turi įdiegusi biosorbcinę sistemą, tai originali ir išskirtinė Baltijos šalyse naudojama technologija. Šie biologiniai valymo įrenginiai išvalo mūsų bendrovės nuotekas iki reikiamo švarumo, tai atliekama keliais etapais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Nuotekų organinių teršalų sorbavimo aktyvuota anglimi ir jų biologinio skaidymo mikroorganizmais, kurie atlieka aktyviosios anglies regeneraciją, procesų derinį vadina biosorbcija, o aparatus, kuriose ji vyksta – biosorberiais.
Įrenginiai ir priemonės
Biosorberis – tai 400 m3 talpykla su aktyvintosiomis anglimis, biologiškai aktyviu dumblu, smulkiadispersiniais difuzoriais, oro paskirstymo sistema, nuotekų padavimo ir išvalyto vandens išleidimo sistema ir biosorberio perplovimo sistema.
Privalumai:
Privalumai:
- Išvalytas vanduo dažnai yra švaresnis nei Kuršių marių vanduo.
- Nuotekų valymo sistema yra unikali.
- Technologiniai įrenginiai užima nedidelę teritoriją.
Rezultatas
KN nuotekų valymo įrenginiai per metus išvalo apie 400 000 m3 nuotekų. Nuotekų valymo skyriaus laboratorijos duomenimis, 2015 m. valymo efektyvumas siekė net 99,9 %.
Oras
Bendrovė, vadovaudamasi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, pagal savo monitoringo programą, suderintą su institucija, atsakinga už aplinkos apsaugą, vykdo stacionarių oro taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringą ir poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą.
Monitoringo procesas
„Klaipėdos nafta“ vykdo poveikio oro kokybei monitoringą, vertindama lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) koncentraciją aplinkos ore už bendrovės teritorijos ribų. Tyrimai atliekami keturiose tyrimų vietose, kartą per mėnesį aplinkos ore nustatant LOJ koncentraciją. Toks matavimo būdas yra reprezentatyvus, kadangi bendrovė veikia pastoviu režimu ir naftos produktų krovą vykdo be pertraukų visomis savaitės dienomis.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
Pagrindiniai veiksniai lemiantys teršalų sklaidą aplinkoje yra šie:
- taršos šaltinių aukštis ir iš jų išmetamų teršalų koncentracija;
- meteorologinės sąlygos – vėjo krytis, greitis ir turbulentiškumas, aplinkos drėgmė ir temperatūra;
- žemės reljefas ir pastatų aukščiai.
Įrenginiai ir priemonės
Naftos produktų krovos darbus Bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama Bendrovė privalo taikyti (ir taiko) šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką:
- iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys;
- iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kt.) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką pateikti LOJ;
- kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.
Rezultatas
Remiantis LOJ tyrimų aplinkos ore rezultatais, aplinkos ore nė karto neviršyta teisės aktais nustatyta pusės valandos LOJ ribinė vertė (5 mg/m3). Atkreiptinas dėmesys, kad naftos produktų (angliavandenilių) kvapą žmogus pradeda jausti, kai jų koncentracija ore yra vos 0,3 mg/Nm3.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.
2018 m. gegužės 15 d. ir 21 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija iš Klaipėdos naftos terminalo teritorijoje esančių talpyklų paėmė oro mėginius ir laboratorijoje nustatė sklindančio kvapo koncentracijas (vienetus). Pagal gautus duomenis buvo atliktas kvapo sklaidos modeliavimas. Modeliavimo metu nustatyta, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:20101, didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3).
Pagal kvapų sklaidos modeliavimo schemą Melnragės gyvenamosiose teritorijose nustatyta kvapų koncentracija svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 kvapo vieneto, o Vitės kvartalo teritorijose – nuo 0,09 iki 0,87 vieneto.
1 2010-10-04 LR sveikatos ministro įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“.